Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, nevedęs, teistas, paskutinį kartą 2014-03-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį bei pritaikius 64¹ straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant su 2013-12-31 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, su 2014-01-09 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir su 2014-01-20 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, – laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nesunkiai sužalojo žmogų: 2013 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio gyvenamojo namo patalpose tyčia sudavė kojomis, rankomis ir medine stalo koja ne mažiau dešimties kartų S. Š. į įvairias kūno vietas padarydamas atvirą nosies kaulų lūžimą, muštines galvos žaizdas, galvos smegenų sukrėtimą, kairio raktikaulio lūžį, kairio alkūnkaulio lūžimą, dešinės plaštakos III-io piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, dešinės pusės IX-to – XI-to šonkaulių ir kairės pusės X-to – XI-to šonkaulių lūžius, kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžį, kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, sukėlusius S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku būdamas neblaivus sugalvojęs aplankyti pažįstamą S., pasveikinti su gimtadieniu. Nuvykęs išgėrė alaus su E. ir lipdamas laiptais į viršų miegoti pamatęs pusnuogę buvusią sugyventinę S. Š. bei iš kito kambario išeinantį vyruką. Dėl to jis labai supykęs ir pradėjęs S. daužyti – mušė rankomis, kojomis, sulūžusio stalo koja. Kadangi buvo labai girtas, visų aplinkybių nebeprisimena. Ryte išėjo, sutiko S. dukrą, kuriai pasakė, kad mama gavo mušti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

nukentėjusiosios S. Š. parodymais, jog A. K. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo nuo 2013 metų gegužės mėnesio ji porą mėnesių kartu gyveno (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte. 2013 m. rugsėjo 14 d. buvo namo šeimininko S. gimtadienis, tuo metu ji keletui dienų buvo pasilikusi pas E. ir S., nes jie leido jai vėl pagyventi namo antrame aukšte. Tą dieną kartu su E., S. ir J. B., kuris buvo atėjęs išsinuomoti kambario pirmame aukšte, gėrė alų. Vakare apie šeštą – septintą valandą atėjo girtas A. K., ji tuo metu su J. buvo antrame aukšte, tai pamatęs A. pasiėmė seno stalo koją ir sudavė jai per galvą, po smūgio ji neteko sąmonės, atsipeikėjusi nubėgo į pirmą aukštą pas E., ten atbėgęs A. K. ją toliau mušė, paskui nuvilko į antrą aukštą, kur ją supykino, tuomet A. paliko ją gulėti ant žemės. Po sumušimo buvo paguldyta į ligoninę, kur medikai nustatė, jog sutrikusi inkstų veikla, mušimo metu sulaužyta nosis, raktikaulis, alkūnkaulis, dešinės rankos pirštas, penki šonkauliai ir šlaunikaulis;

liudytojos E. P. parodymais, jog su sugyventiniu S. J. gyvena (duomenys neskelbtini), namo pirmame aukšte, o antrame aukšte kurį laiką buvo apsigyvenęs A. K. ir S. Š., tačiau po kažkurio laiko jiedu išsiskyrė ir išsikraustė, vėliau S. vėl pasiprašė priimama gyventi. Tą dieną, kai buvo sumušta S. Š. A. K. pas juos nebegyveno, tačiau buvo atėjęs pas S. J.. Kai atėjo A. K., S. Š. miegojo antrame aukšte, ten užlipo ir A., tuomet ji išgirdusi barnius ir bildesį, o netrukus pas ją atbėgo S. ir palindusi po antklode pasislėpė nuo ją mušusio A., tačiau nulipęs A. ją rado ir ėmė toliau mušti, spardyti, daužyti, sugriebęs už plaukų ištempė S. iš lovos ir toliau spardė, atsinešęs stalo koją ja mušė S., visur taškėsi kraujas. Ji prašiusi nustoti mušti S., tačiau A. nekreipė į tai dėmesio ir toliau daužė S., paskui nusinešė S. Š. į namo antrą aukštą, iš kur ji girdėjo sklindantį triukšmą ir suprato, kad S. Š. toliau buvo mušama;

liudytojos N. Š. parodymais, jog 2013 m. rugsėjo 15 d. jai paskambino A. K. ir pasakė, kad bėgtų gelbėti mamos, nes jis jos „dar neužmušė, bet užmuš“. Nubėgusi į (duomenys neskelbtini), esantį kampinį namą, kuriame gyveno mama, kieme rado S. ir E., kuri jai pasakė, kad mama gavo į sprandą ir yra viršuje. Lipdama laiptais į antrą namo aukštą visur matė kraują, užlipusi į viršų rado lovoje gulinčią mamą, kuri buvo užsidengusi veidą, veidas buvo kruvinas, sutinęs, vos galima buvo atpažinti. Greta esančioje lovoje matė numestą kruviną medinį pagalį, tai galėjo būti stalo koja. Pamačiusi tokią mamą išsigando ir paskambino tėčiui, kuris netrukus atvyko ir iškvietė greitąją pagalbą;

liudytojo S. J. parodymais, jog 2013 m. rugsėjo 15 d. pavakarį kartu su E., S. ir kažkokiu Jūzapu gėrė alų, visiems pradėjus pyktis, jis pasiėmęs „pūslę“ alaus išėjo miegoti į kieme stovinčią mašiną. Grįžęs ryte visur matė pritaškyta kraujo, sužinojo, kad sumušė S., matė sulaužytą stalą, suprato, kad buvo mušama stalo koja. Kai iškvietė greitąją pagalbą, jis padėjo S. nunešti iš antro aukšto ir nešdamas matė, kad S. veidas sumuštas;

liudytojo R. Š. parodymais, jog S. Š. yra jo buvusi žmona. Tą dieną paskambinusi dukra pasakė, jog mama sumušta, prašė ją gelbėti. Jis netrukus su sūnumi atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį namą, ten pamatė sumuštą Sonatą, kurios veidas nuo sumušimo buvo beveik lygus, iškvietė greitąją pagalbą;

liudytojo J. Ž. parodymais, jog gydė nukentėjusiąją S. Š. šiai atvykus planinei konsultacijai po apžiūros ir gydymo chirurgijos skyriuje; gydė konservatyviai, kadangi skubi operacija nebuvo reikalinga. Padarius nuotraukas planine tvarka išoperavo raktikaulį, alkūnkaulį ir pirštikaulį. Pasiskundus, kad skauda klubo sąnarį ir padarius nuotrauką, nustatė didžiojo gumburo atskilimą, kurį taip pat gydė konservatyviai, nes nei sąnarys, nei šlaunikaulio vientisumas, nei atraminė funkcija nebuvo pažeisti, tik gumburo prisitvirtinimo vietoje atplyšusi raumenų dalis, kurios ateityje operuoti taip pat nereikės. Nukentėjusios operuotame piršte – kontraktūra, kuri atsistatys per tam tikrą laiką po reabilitacijos ir mankštų, priklausomai nuo organizmo savybių;

liudytojo A. Š. parodymais, jog 2013 m. rugsėjo mėnesį, datos nepamena, jam paskambino tėtis R. Š. ir pasakė, kad yra sumušta mama. Jis su tėčiu nuvyko, jei gerai pamena, į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kur užlipę į antrą namo aukštą pamatė lovoje gulinčią kruviną mamą, iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė mamą į ligoninę. Ten, kur buvo mama, matė kruviną lentą, panašią į stalo šoną;

2013-09-15 vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis namas; ant pirmame ir antrame aukšte esančių lovose pagalvių ir antklodžių, kilimo matyti raudonos spalvos dėmės, ant stalo šalia kitų daiktų yra stiklinis 0,5 litro talpos nuskeltas bokalas su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., 6–17 b. l.);

2013 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvada Nr. G 179/13 (13), kurioje nurodyta, jog S. Š. nustatyta muštinės galvos žaizdos, atviras nosies kaulų lūžimas, dešinės plaštakos III-čio piršto falango lūžimas, kairio alkūnkaulio lūžimas, dešinės pusės IX-to, XI-to ir kairės pusės X-to, XI-to šonkaulių lūžimai, kraujosruvos ir žaizdos kūne. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais pasekoje, ne mažiau 10 trauminių poveikių. Kai kurie sužalojimai galėjo gautis atsimušus į aplinkoje esančius daiktus grumtynių metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Galūnių kaulų, nosies kaulų ir šonkaulių lūžimai sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 40 b. l.);

2013 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas stiklinis bokalas, medinė stalo koja, medinė stalo detalė, ant kurių matyti rusvos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t., 66–68, 69–70 b. l.);

2013 m. rugsėjo 15 d. 14:51:50 asmens blaivumo testo Nr. 4630 rezultatu, kuriame užfiksuotas A. K. 2,29 ‰ girtumas (1 t., 96 b. l.);

foto nuotraukomis, kuriose užfiksuoti S. Š. padaryti sužeidimai (2 t., 3 b. l.);

VšĮ Mažeikių ligoninė epikrize Nr. 13-6176, kurioje nurodyta, jog S. Š. 2013 m. rugsėjo 15–19 d. d. gydyta chirurgijos skyriuje ir psichiatrijos skyriuje, stacionarizuota į chirurgijos skyrių ekstra tvarka, buvusi sumušta, skundėsi galvos, krūtinės, abiejų rankų skausmais. Obj. tiriant: galvoje plaukuotoje dalyje 4 muštinės 4–5 cm dydžio žaizdos, atviras nosies lūžimas, uždaras kairės alkūnės, kairiojo alkūnkaulio lūžimas, III-čio piršto dešinės plaštakos uždaras lūžimas, IX-to, XI-to šonkaulių dešinėje pusėje ir X-to, XI-to šonkaulių kairėje pusėje lūžimai (2 t., 32 b. l.);

VšĮ Mažeikių ligoninė epikrize Nr. 13-7186, kurioje nurodyta, jog S. Š. 2013 m. spalio 28 d. – lapkričio 6 d. gydyta traumatologijos skyriuje dėl prieš 5 savaites patirtos traumos sumušus sugyventiniui (2 t., 33 b. l.);

2014 m. gegužės 15 d. ekspertizės aktu Nr. EG 676/14(04), kuriame nurodyta, kad S. Š. padaryti kūno sužalojimai: atviras nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos galvoje, galvos smegenų sukrėtimas, kairio raktikaulio lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis, dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, dešinės pusės IX-to–XI-to šonkaulių ir kairės pusės X-to–XI-to šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžis, kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje. Visi S. Š. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2013-09-14). Vertinant S. Š. padarytus kūno sužalojimus atskirai, kairio raktikaulio petinio galo ir kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Minėtame akte pažymėta, kad „Veido subjaurojimas“ yra juridinė, o ne teismo medicininė sąvoka, todėl spręsti klausimą, ar dėl veido trišakio nervo pažeidimo bei randų veide S. Š. nepataisomai subjaurotas veidas, nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje. Sprendžiant iš baudžiamojoje byloje pateiktų medicininių duomenų, S. Š. dėl patirtų kūno sužalojimų buvo tik laikinai nedarbinga, todėl jai bendras ir profesinis darbingumas nenustatytas (2 t., 79–82 b. l.);

2014 m. balandžio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus raštu Nr. R-1645, kuriuo S. Š. informuota apie tai, jog atsižvelgus į sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, jai nustatytas 80 procentų darbingumo lygis (2 t., 106 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nukentėjusioji S. Š., motyvuodama tuo, jog dėl padarytų sumušimų ant nosies, dešinio antakio, kairės ausies likę randai, deformuota veido kairė pusė, pasak gydytojų, be plastinės operacijos neišnyks, prašė kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų sveikatos sutrikdymą su kvalifikuojančiu požymiu – nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir susiklosčiusioje teismų praktikoje laikoma, kad veido nepataisomo subjaurojimo faktas konstatuojamas atsižvelgiant tiek į estetinius, tiek ir į medicininius kriterijus. Nepataisomu reikia laikyti tokį veido sužalojimą, kuris neišnyks ar gerokai nesumažės natūraliu būdu ar taikant terapijos priemones.

Duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai S. Š. reikalinga plastinė operacija po sumušimų likusiems randamas bei veido deformacijai pašalinti, byloje nėra, todėl esant tik subjektyviai nukentėjusiosios nuomonei dėl plastinės operacijos būtinumo, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios S. Š., liudytojos E. P., mačiusios kaip A. K. (duomenys neskelbtini), namo pirmame aukšte rankomis, kojomis bei medine stalo koja mušė, spardė ir daužė S. Š., liudytojo S. J., ryte grįžusio į minėtą namą ir mačiusio pirmame ir antrame namo aukšte pritaškyto kraujo, o taip pat sumuštą nukentėjusiosios S. Š. veidą, liudytojų N. Š., R. Š. ir A. Š., kitos dienos ryte atvykusių pas S. Š. ir mačiusių name pritaškytas kraujo dėmes, kruviną stalo koją bei sumuštą S. Š. parodymus, o taip pat 2013 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 179/13 (13), 2014 m. gegužės 15 d. ekspertizės akte Nr. EG 676/14(04), VšĮ Mažeikių ligoninė epikrizėse Nr. 13-6176 ir Nr. 13-7186 nurodytus nukentėjusiajai S. Š. padarytus sužalojimus, atsižvelgęs į 2014 m. balandžio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus raštą Nr. R-1645, kuriame nurodyta, jog S. Š. nustatytas 80 procentų darbingumo lygis, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis A. K. kojomis, rankomis ir medine stalo koja sudavė ne mažiau dešimties kartų S. Š. į įvairias kūno vietas, dėl to jai buvo padarytas atviras nosies kaulų lūžimas, muštinės galvos žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas, kairio raktikaulio lūžis, kairio alkūnkaulio lūžimas, dešinės plaštakos III-čio piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, dešinės pusės IX-to – XI-to šonkaulių ir kairės pusės X-to – XI-to šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžis, kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, sukėlę S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. K. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nesunkiai sužalojus S. Š., todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nusikaltimo padarymo metu buvo šešiolika kartų teistas, baustas administracine tvarka, tai leidžia daryti išvadą, jog iš ankstesnių teistumų jis jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo. A. K., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis pripažintinas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, remiantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti laisvės atėmimo bausmę, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Remiantis BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, A. K. skirtino laisvės atėmimo dydis nustatytinas didesnis už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 41, 54, 56, 61 straipsniai).

Kadangi iki šio nuosprendžio priėmimo A. K. dar padarė kitų nusikaltimų, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam A. K. į paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2013-09-15 iki 2013-09-17 ir iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį bausmė (BK 66 straipsnis, 63 straipsnio 9 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. paskirtina kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje, o 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina.

Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji S. Š. dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir už jai VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Mažeikių MCT“ ir UAB „Sveikata šeimai“ suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 969,34 Lt (1 t., 61–62 b. l.), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokurorės teisme palaikytas 969,34 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam A. K. 2014 m. sausio 7 d. nutartimi paskirtas gynėjas advokatas Adomas Jonauskas (1 t., 131 b. l.).Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam išaiškinus, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali būti išieškotos į valstybės biudžetą, jis nurodė, jog gynėjas jam reikalingas ir sutiko, jog minėtos išlaidos būtų priteistos. Iš 2014-01-27 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.VI-153(7.04.8) akivaizdu, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 280 Lt dydžio advokato užmokestis, kuris, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, išieškotinas iš kaltinamojo valstybei.

Daiktiniai įrodymai: stiklinis bokalas, medinė stalo koja, medinė stalo detalė, kurie yra mažaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams trims mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. liepos 31 d.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu iš dalies atliktą bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje, kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 969,34 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 34 ct) už nukentėjusiajai S. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktinius įrodymus: stiklinį bokalą, medinę stalo koją, medinę stalo detalę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.