- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-4988-369/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03515-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- D. V.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2016-03-05 apie 15.30 val., Kauno g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.25 prom. girtumo laipsnis, per metus būdamas baustas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Tokiais savo veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Šalies argumentai
D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, teisės vairuoti transporto priemones niekada nėra turėjęs. Įvykio dieną jis susitiko su draugų kompanija, kurioje buvo ir automobilio savininkas A. B.. Pažeidėjas paaiškino, kad jis buvo neblaivus, kai jau susitiko su draugais, A. B. užmigo automobilyje, todėl jis pats sėdo už vairo, nes sumanė nuplauti automobilį, visą tą laiką A. B. miegojo automobilyje, jis jam (A. B.) nieko nesakė ir neaiškino, kodėl ir kur važiuoja, automobilio užvedimo rakteliai buvo mašinoje, todėl neatsiklausęs savininko jis ir išvažiavo.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad įvykio dieną jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, iš anksto buvo susitaręs su giminaičiu, kad pastarasis atvažiuotų jo paimti ir parvairuotų jo mašiną, kadangi pats būdamas neblaivus niekada nevairuoja automobilio. Įvykio dieną jis tiesiog, būdamas neblaivus, užmigo savo automobilyje ant galinės sėdynės, pabudo tik tuomet, kai jį žadino policijos pareigūnai, klausdami, kur automobilio dokumentai. Jis pats niekada neleido D. V. vairuoti jo automobilio, automobilis buvo paimtas jo neatsiklausus. Nukentėjusysis prašė teismo nekonfiskuoti automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes automobilis buvo paimtas prieš jo valią.
D. V. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo pripažino tiek teismo posėdžio metu, tiek byloje esančiame rašytiniame paaiškinime. Be D. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvito duomenimis, pažyma apie asmens baustumą, iš kurios yra matyti, jog 2014-03-12 teismo nutarimu D. V. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą 1303 Eur bauda (bauda nesumokėta iki šiol), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės nuvežimo aktu, kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). ATPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso 130²straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Iš bylos medžiagos yra matyti, kad D. V. administracinius teisės pažeidimus padarė transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam A. B.. Iš nukentėjusiojo A. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, paties D. V. paaiškinimų, matyti, jog D. V. automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė savavališkai, be transporto priemonės savininko žinos. Nors automobilio užvedimo rakteliai ir buvo automobilyje, kuriame buvo ir automobilio savininkas, tačiau jis tuo metu, kai D. V. sėdo už automobilio vairo ir pradėjo važiuoti, miegojo, iš ko pagrįstai darytina išvada, jog A. B. pats pažeidėjui neperleido transporto priemonės, ją D. V. pasiėmė savavališkai, nukentėjusysis miegojo, todėl akivaizdu ir tai, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo automobilį būdamas neblaivus vairuos kitas asmuo – D. V.. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tokios situacijos, kai automobilio užvedimo rakteliai paimami automobilio savininkui miegant, vertintinos kaip automobilio paėmimas prieš jo teisėto savininko valią, kuomet teisėtas automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-13 nutartis, priimta byloje Nr. ATP-730-318/2015). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, teismas sprendžia, jog A. B. nėra atsakingas už tai, jog D. V. administracinį teisės pažeidimą padarė su jam priklausančiu automobiliu, todėl šiuo atveju A. B. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų nepagrįstas, dėl ko D. V. skiriant administracinę nuobaudą, taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, neskiriant automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, konfiskavimo.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (, į padarytų pažeidimų pobūdį - jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, toks pažeidimas kelia grėsmę ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, o kartu ir visam eismo saugumui, lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti D. V. skiriant nuobaudą, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijos ribose, netaikant transporto priemonės konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16055878413 arba administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.