Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovėms V. S., L. B., A. U.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovėms A. U., V. S. ir L. B., trečiasis asmuo Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaras D. G., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo pripažinti 2009-09-07 ieškovo ir atsakovės A. U. atstovės V. S., veikusios pagal 2006-06-21 įgaliojimą, Kauno m. 18-ajame notarų biure su atsakove L. B. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. B. nusipirko penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., negaliojančia nuo sudarymo momento dėl ½ dalies ieškovui nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų pardavimo, taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais ir iš atsakovių V. S., L. B. ir A. U. solidariai priteisti ieškovui 64300 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jis ir buvusi sutuoktinė, atsakovė A. U., su kuria santuoka nutraukta 2010-04-02 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu, daug metų dirba ir gyvena Anglijoje. 2006-06-21 įgaliojo atsakovę V. S. (atsakovės A. U. seserį) atstovauti jų interesus Telšių apskrities viršininko administracijoje ir Plungės rajono žemėtvarkos skyriuje sprendžiant klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pakeitimo į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemę. Sudarydamas įgaliojimą, ieškovas neatkreipė dėmesio į tai, kad jame buvo numatyta ir V. S. teisė juos parduoti už jos nustatytą kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Ieškovas su atsakove A. U. neplanavo ir neketino šių žemės sklypų parduoti ar kitaip jų perleisti. 2008 metais jo ir A. U. santykiai pablogėjo, dėl ko apsigyveno atskirai. 2010 metais grįžęs į Lietuvą kreipėsi į advokatą dėl dokumentų santuokai nutraukti parengimo, išreikalavus dokumentus iš VĮ Registrų centras, sužinojo, kad penki žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Plungės r., nėra registruoti jo ir A. U. vardu. Paaiškėjo, kad atsakovė V. S., veikdama pagal įgaliojimą, pardavė atsakovei L. B., kuri yra jo ir buvusios sutuoktinės duktė, už 128600 Lt 1677 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2031 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1493 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1672 ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1345 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Sandoris nebuvo suderintas su ieškovu, juo pažeidžiami ieškovo turtiniai interesai. Buvo pasinaudota 2006-06-21 įgaliojimu, kurį jis sudarė žemės sklypų padalijimo ir žemės paskirties pakeitimo reikalu, o ne žemės pardavimo tikslu. Buvusi žmona atsakovė A. U., jos sesuo V. S., veikdama pagal įgaliojimą, sudarė sutartį su artimu giminaičiu, t. y. savo dukterėčia L. B., kuri gerai žinojo ieškovo ir jos motinos tarpusavio santykių pobūdį, abiejų tėvų ketinimus nutraukti santuoką bei pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Visos atsakovės gerai suprato ir žinojo, kad toks sandoris sukels interesų konfliktą, nes sandoris neatitiko ieškovo valios ir interesų bei jiems prieštaravo. Ieškovas tiek buvusiai sutuoktinei, tiek dukrai ne kartą sakė, kad ruošiasi grįžti į Lietuvą ir ketina viename iš sklypų pradėti gyvenamojo namo statybą bei čia kurti savo naują gyvenimą. Atsakovės piktavališkai susitarė tokiu būdu išspręsti santuokinio turto padalijimo klausimą ir eliminuoti jį kaip turto savininką iš galimo turto padalijimo tarp sutuoktinių, nes ieškovas neketino ir nesiekė parduoti žemės sklypų dukrai ir tokio susitarimo tarp jų nebuvo. Ieškovas apie sandorio sudarymą atsakovių informuotas nebuvo, ataskaitos apie pavedimo vykdymą jam nepateikė ir jokios pinigų, gautų iš šio sandorio, sumos jam neperdavė. Ieškovas 2010-03-23 V. S., veikusiai nesąžiningai ir priešingai ieškovo interesams, išduotą įgaliojimą panaikino. Prašo pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir, atsižvelgiant į bendrą sandorio sumą, kurį sudaro 128600 Lt, ieškovo dalis pinigine išraiška, kurią jis turėjo gauti iš šio sandorio, sudaro 64300 Lt, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, ieškovas pageidauja, kad restitucija būtų atlikta sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. priteisiant ieškovui solidariai iš visų atsakovių 64300 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė V. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Povilas ir A. U., suteikdami įgaliojimą, žinojo, kad suteikia teisę parduoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, dar prieš pasirašydami įgaliojimą, jie buvo sutarę, kad sklypai bus padalinti ir parduoti. Vykdydama sutuoktinių valią pagal suteiktą įgaliojimą, sudarė sutartį su atsakove L. B., kuria pastaroji nupirko 5 žemės sklypus už 128600 Lt. Ieškovas melagingai teigia nieko nežinojęs apie žemės sklypų pardavimą L. B.. Sandoris sudarytas su ieškovo žinia, sandoris yra atlygintinis, ieškovui naudingas, atitiko jo ir A. U. interesus. Sudarydama sandorį veikė suteiktų įgaliojimų ribose.

Atsakovė L. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas suprato pasirašyto įgaliojimo esmę, sutarties sudarymo aplinkybės jam buvo žinomos, atsakovė už sklypus sumokėjo 128600 Lt. Pagal LR CK 3.135 straipsnio nuostatas, atsakovės L. B. ir V. S. neturėtų būti laikomos artimomis giminaitėmis, sudarant sandorį jokios imperatyvios LR 2.134 straipsnio nuostatos nepažeistos. Ginčijamas sandoris neprieštarauja ieškovo interesams, nes sandoris yra atlygintinis, atstovaujamajam buvo naudingas, atitinkantis jo interesus, ieškovas ir A. U. aiškiai išreiškė valią parduoti sklypus, atsakovė, būdama ieškovo duktė, pagrįstai pasitikėjo ieškovo ir A. U. geranoriškumu ir siekiu perleisti sklypus už nustatytą kainą. Ieškovo reikalavimas dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia negali būti tenkintinas, nes tokio sprendimo įgyvendinimas neatlikus papildomų veiksmų yra neįmanomas, t.y. nenustačius kiekvienam iš sutuoktinių priklausančios turto dalies, negalima nustatyti, kokią sandorio dalį konkrečiai ieškovas galėtų reikalauti pripažinti negaliojančia, sutarties sudarymo metu nebuvo vedamos derybos dėl kiekvieno sklypo atskirai, todėl šiuo atveju ginčijamas visas sutarties dalykas sudaro nedalijamą visumą.

Atsakovių V. S. ir L. B. atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė A. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006-06-21 notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu, įgaliojo V. S. valdyti, tvarkyti ir disponuoti ginčo žemės sklypais su teise juos parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Abiejų tikslas toks ir buvo - padalinus žemės sklypus, padidinus jų vertę, parduoti. Dukrai L. B. išreiškus pageidavimą įsigyti žemės sklypus, buvo nuspręsta negaišti laiko pirkėjų paieškoms ir parduoti šiuos sklypus dukrai. Sprendimas parduoti žemės sklypus L. B. buvo priimtas bendrai abiejų sutuoktinių. Jiems buvo žinoma apie sklypų pardavimą bei atsiskaitymo už juos aplinkybės, su kuriomis abu sutiko, pinigus abu su ieškovu gavo, panaudojo juos buitinėms reikmėms, dalį jų pasiėmė pats ieškovas. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad sudarant ginčijamą sandorį, buvo pažeisti CK 2.134 str. apribojimai. Sudarant ginčijamą sandorį, interesų konflikto nebuvo, kadangi sandoris atlygintinis, kaina atitiko rinkos vertę, pardavėjai gavo pajamas, įgaliota atstovė nepažeidė jai įgaliojimu suteiktų teisių. Sandoris, kuriuo dukrai parduotas sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas, negali būti pripažįstamas gerai moralei prieštaraujančiu sandoriu. Sandorio sudarymo metu sutuoktinių turtas nebuvo atidalytas, dalys nenustatytos, todėl gauti pinigai atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pripažinus sandorį negaliojančiu, abu privalėtų gautus pinigus grąžinti pirkėjai. Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 64300 Lt nelogiškas ir nesuprantamas. Solidarioji atsakomybė nagrinėjamu atveju netaikytina.

Teismo posėdžio metu atsakovės A. U. atstovė prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo notaras D.G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodo, kad įgaliojimu įgaliotojai suteikė įgaliotinei visišką laisvę ir visapusišką pasitikėjimą, Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1 punkte įgaliotinė patvirtino, kad įgaliojimas yra galiojantis, kaina ir pardavimo sąlygos su abiem įgaliotojais yra suderintos Abejotinas ieškovo teiginys, kad jis neatkreipė dėmesio, jog suteikiama teisė parduoti žemės sklypus, įgaliojimo tekstas išdėstytas taip, kad teisė disponuoti, parduoti turtą yra išryškinta, išskirta kitokiu raidžių surinkimo šriftu, todėl nepastebėti, neatkreipti dėmesio skaitant įgaliojimą, nebuvo galima. Įgaliotinė neatskleidė notarui to fakto, kad turto pirkėja yra įgaliotųjų duktė.

Tretysis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas ginčija 2009-09-07 jo ir atsakovės A. U. atstovės V. S., veikusios pagal 2006-06-21 įgaliojimą, su atsakove L. B. sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė L. B. nusipirko penkis žemės sklypus, es. (duomenys neskelbtini) Plungės r.

Ieškovo teigimu, atsakovė V. S., sudarydama sandorį, veikė interesų konflikto sąlygomis ir pažeidė jai suteiktas teises, t.y. sandorio detalių su ieškovu nederino, pasinaudodama 2006-06-21 įgaliojimu, sudarytu žemės sklypų padalijimo, o ne jos pardavimo tikslu, sandoris sudarytas su artimu giminaičiu, t.y. dukterėčia L. B., žinant ieškovo ir atsakovės A. U. tarpusavio santykių pobūdį ir ketinimus nutraukti santuoką bei pasidalinti santuokoje įgytą turtą.

Nagrinėjamoje byloje sandorio neteisėtumas kildinamas iš teisėtai išduoto įgaliojimo pagrindu atliktų veiksmų įvertinimo jų atitikimo įgaliotojo interesams aspektu, todėl vertintinas tas faktas, ar ginčijamas sandoris buvo sudarytas atstovaujamojo interesais ir ar pagal bylos aplinkybes šio sandorio sudarymas nesukėlė interesų konflikto.

Teismų praktikoje yra nustatyta ir pripažįstama, kad esminis atstovavimo santykių požymis yra jų fiduciarinis pobūdis, t.y. šie santykiai grindžiami šalių abipusiu pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam, kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Atstovas, vykdydamas atstovaujamojo pavedimą, privalo veikti atstovaujamajam naudingiausiu būdu ir negali atlikti veiksmų savo naudai.

Iš byloje esančio 2006-06-21 įgaliojimo (t.1, l.9) matyti, kad tuo metu sutuoktiniai ieškovas P. U. ir atsakovė A. U. įgaliojo atsakovę V. S. atstovauti jų interesus įvairiose valstybės valdžios ir valdymo institucijoje, valdyti, tvarkyti, savo nuožiūra padalinti į atskirus žemės sklypus, savo nuožiūra pakeisti paskirtį, sujungti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus, es. (duomenys neskelbtini) Plungės r., valdyti, tvarkyti ir disponuoti šiuo (šiais) žemės sklypu (-ais) su teise jį (juos) parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, sudaryti ir pasirašyti notarų biure sutartis bei priėmimo-perdavimo aktus su pirkėjais, gauti iš jų priklausančius pinigus už parduotą turtą.

Iš įgaliojimo turinio matyti, kad įgaliotojai įgaliojimo pagrindu suteikė atsakovei V. S. (įgaliotinei) teisę veikti atstovaujamųjų vardu ir jų interesais santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Kaip paaiškino ieškovas ir atsakovė A. U., dėl to, jog abu gyveno ir dirbo užsienyje neturėjo galimybės tvarkyti dokumentų, susijusių su žemės sklypo padalijimu, todėl įgaliojimu pavedė tvarkyti bendro sutuoktinių turto (žemės sklypo) reikalus, jiems išvykus.

Ieškovo teigimu jis neišreiškė jokių konkrečių ketinimų perleisti sutuoktiniams priklausantį turtą, nurodydamas, kad pasirašydamas įgaliojimą, net neatkreipė dėmesio, kad įgaliojime be teisės atlikti žemės sklypo paskirties pakeitimą, jo padalijimą į atskirus žemės sklypus, buvo numatyta ir įgaliotinės teisė juos parduoti už jos nustatytą kainą ir sąlygas. Toks ieškovo aiškinimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Įgaliojime tekstas, suteikiantis teisę įgaliotinei valdyti, tvarkyti ir disponuoti žemės sklypu su teise jį parduoti, atspausdintas išskirtiniu kursyvu, įgaliojimo turinys yra lengvai suprantamas, todėl teismas, įvertinęs įgaliojimo turinį, jo sudarymo aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas suvokė sudaromo įgaliojimo turinį ir esmę. Kad tokia buvo abiejų sutuoktinių tikroji valia, įtvirtinta pasirašytame įgaliojime, nurodė atsakovė A. U..

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniams priklausiusio žemės sklypo paskirtis buvo keičiama ir žemės sklypas dalijamas į penkis mažesnius sklypus, siekiant padidinti žemės sklypo kainą ir parduoti.

Kaip paaiškino atsakovė V. S., o ir pats ieškovas P. U., tuo tikslu įgaliotinei V. S. sutuoktiniai perduodavo pinigus turėtoms išlaidoms, susijusioms su žemės sklypo dokumentų tvarkymu, padengti. Atsakovės V. S. paaiškinimais nustatyta, kad apie atliktą pavedimą atsakovė V. S. informuodavo tiek ieškovą, tiek atsakovę A. U..

Ginčijamu sandoriu, ieškovo ir atsakovės A. U. atstovė V. S., veikdama pagal 2006-06-21 įgaliojimą, Kauno m. 18-ajame notarų biure su atsakove L. B. 2009-09-07 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įgaliotinė pardavė, o atsakovė L. B. nusipirko penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., už bendrą 128600 Lt kainą (t.1, l.12-28).

Sprendžiant klausimą, ar atsakovų sudarytas sandoris neprieštarauja ieškovo interesams, svarbu nustatyti, kokia buvo reali šiuo sandoriu parduoto turto vertė sandorio sudarymo metu. Kaip jau minėta, sutartyje nurodyto turto vertė 128600 Lt. Ieškovas pripažįsta, kad sutartyje nurodyta turto pardavimo kaina atitiko rinkos kainą, todėl atlygintinio sandorio sudarymas atstovaujamajam naudingas.

Sutarties 2.1 p. nurodyta, jog įgaliotinė V. S. pareiškė, kad pardavėjas pinigus gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Kad pinigai buvo sumokėti iki sandorio sudarymo, įrodo atsakovės L. B. pateiktas dokumentas (t.2, l.32), patvirtinantis, jog pinigai už perkamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Plungė r., per keturis kartus bendroje 128600 Lt sumoje buvo išmokėti: 2009-02-18 A. U. sumokėta 21200 Lt, 2009-04-10 sumokėta A. U. 31600 Lt, 2009-08-12, sumokėta A. U. ir P. U. 49600 Lt, 2009-09-05 sumokėta A. U. 26200 Lt.

Ieškovas ginčija pinigų gavimo faktą, teigdamas, jog pakvitavimo dėl 49600Lt pinigų gavimo iš L. ir G. B. už žemės sklypų, es. (duomenys neskelbtini) Plungės r., pardavimą, nepasirašė, kad tarpusavio santykiai su atsakove A. U. tuo metu buvo konfliktiški, kad jis bendro ūkio su A. U. nebevedė, todėl pinigų negavo. Tačiau atlikus rašysenos ekspertizę, nustatyta, kad po 2009-08-12 pakvitavimo tekstu pasirašė ieškovas P. U. (t.2, l. 32).

Pagrindinis atstovavimo principas – veikti atstovaujamojo naudai ir interesams.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus apie įgaliojimo davimo aplinkybes ir tikslus, įgaliojimo turinį, sandorio sudarymo aplinkybes (sandoris atlygintinis, žemės sklypai parduoti už realią rinkos kainą, pinigus ieškovas gavo), nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė V. S., sudarydama ginčo sandorį, pažeidė įstatymo nuostatą veikti įgaliotojo (ieškovo) interesais. Priešingai, atsakovė V. S. veikė jai suteikto įgaliojimo ribose ieškovo interesais.

Ieškovo nuomone, atsakovė V. S., atstovaudama ieškovą ir sudarydama nekilnojamojo turto perleidimo sandorį su dukterėčia, atsakove L. B., sukėlė interesų konfliktą.

LR CK 2.134 str. aptartas galimas atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktas, o tuo tikslu nustatyti atstovo teisės sudarinėti sandorius apribojimai. Teismų praktikoje šis straipsnis aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-23 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-310/2007), neapsiribojant CK 3.135 straipsnyje išvardytų artimųjų giminaičių sąrašu, išplečiant jį per giminystės laipsnius, taip pat artimaisiais giminaičiais įvardijant asmenis, nesusijusius kraujo ryšiu (pvz., CK 3.17 str., 6.67 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse įtvirtinta nuostata, kad atstovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu ne tik su pačiu savimi, bet ir su savo artimaisiais giminaičiais, nes tokių sandorių sudarymas gali sukelti interesų konfliktą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atstovė ginčo sandorį sudarė su dukterėčia, teismas daro išvadą, kad ginčijamo sandorio šalys – atsakovė V. S. ir atsakovė L. B. priskirtinos artimųjų giminaičių ratui (CK 3.17 str.), kurių sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo reikalavimu.

Pagal atsakovės L. B. paaiškinimus, ši nuolat su ieškovu bendravo, 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. lankėsi pas tėvus Londone, tuo metu sumokėjo ir dalį pinigų už perkamus žemės sklypus. Rašytinis atsakovės pateiktas dokumentas apie tai, kad dalį pinigų ieškovas iš atsakovės už perkamus žemės sklypus gavo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovui apie būsimą sandorį, sandorio šalis, buvo žinoma, ieškovas pinigus už perkamus žemės sklypus iš atsakovės L. B. priėmė, tokiam sandoriui neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad atsakovė V. S., sudarydama sandorį su atsakove L. B., nepažeidė ieškovo interesų, nesukėlė interesų konflikto. Vien ta aplinkybė, kad sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių, esant išreikštai ieškovo valiai dėl tokio sandorio sudarymo, nedaro sandorio neteisėtu.

Faktas, kad santykiai tarp sutuoktinių, t.y. ieškovo P. U. ir atsakovės A. U. nebuvo itin geri, kad vėliau sutuoktiniai santuoką nutraukė (2010-04-02 (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismo sprendimu), nepaneigia ieškovo valios ginčo žemės sklypus parduoti atsakovės L. B. šeimai. Be to, kaip paaiškino atsakovė A. U., sprendimas parduoti žemės sklypus dukros šeimai buvo priimtas abiejų sutuoktinių.

Sandoris, sudarytas esant interesų konfliktui, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nesąžiningas trečiasis asmuo – kita sandorio šalis apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta.

Ieškovas, ginčydamas sandorį, ieškinio pagrindu nurodo CK 1.81 str., t.y. kad ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę, tačiau tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (CPK 178 str. 1 d.), ieškovas neįrodė sutarties šalis turėjus tokių ketinimų.

Ieškovo teigimu, atsakovės, sudarydamos sandorį, piktavališkai susitarė tokiu būdu išspręsti santuokinio turto padalijimo klausimą ir eliminuoti ieškovą iš galimo turto padalijimo tarp sutuoktinių. Tačiau sandorio sudarymo metu ieškovas ir atsakovė A. U. gyveno užsienyje, todėl tikėtina atsakovės V. S. aiškinimu, jog apie jų tarpusavio santykius, galimą santuokos nutraukimą, jai nebuvo žinoma. Ryšiai tarp ieškovo ir atsakovės L. B. nebuvo nutrūkę, ginčo sandoris buvo atlygintinis, ieškovas ir atsakovė L. B. bendravo ir po ginčo sandorio sudarymo, pateiktas ieškovo garso įrašas tarp jo ir atsakovės L. B. neleidžia daryti išvados, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties sudarymo tikslas buvo ieškovo minimas piktavališkas susitarimas. Ieškovo nurodytos aplinkybės nebuvo įrodytos bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.81 str. pagrindu.

Ieškovas sandorį ginčija ir CK 1.91 str. pagrindu, tačiau kuo pasireiškė apgaulė nenurodė, bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių neįrodinėjo, teismas nenustatė, dėl ko šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kyla tarp buvusių sutuoktinių P. U. ir A. U. dėl piniginių lėšų, gautų pagal sandorį, padalijimo. Teismo nuomone, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimai turėtų (turėjo) būti sprendžiami civilinėje byloje dėl santuokos tarp šalių nutraukimo.

Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovių naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jų turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas CPK 98 str. nustatyta tvarka.

Atsakovės A. U. atstovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog už atstovavimą 2010-08-10 ir 2011-02-11 advokatui sumokėjo 1770 Lt. Turėtų išlaidų dydis atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, išieškotinos iš atsakovo. Prie atsakovės būtinų išlaidų priskirtinos vertimo išlaidos, kurias sudaro 24,20 Lt (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Viso iš ieškovo atsakovei A. U. priteistina 1794,20 Lt.

Atsakovė V. S. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1200 Lt, iš jų 800 Lt už atsiliepimo parengimą, 400 Lt už atstovavimą ir teisinių konsultacijų teikimą. Sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo sudaryta 2010-08-19, atsakovės V. S. atsiliepimas pateiktas 2010-06-15, t.y. dar iki sutarties sudarymo. Tačiau atsižvelgiant į atstovo sugaištą faktinį laiką bylos nagrinėjimo metu, šio išlaidos nėra aiškiai per didelės ir išieškotinos iš ieškovo.

Atsakovės L. B. išlaidas sudaro 3472,70 Lt atstovavimui ir 13 Lt už kopijų darymą.

Sprendžiant dėl atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi minėtomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus bylos sudėtingumą, ruoštų dokumentų apimtis, sugaištą faktinį laiką bylos nagrinėjimo metu, teismas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, atitinkančiomis 2400 Lt sumą.

ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. U. 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų L. B., 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų V. S., 1794,20 Lt bylinėjimosi išlaidų A. U..

Panaikinti 2010-05-25 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi taikytą draudimą L. B., a.k(duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į 1677 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2031 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1493 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1672 ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1345 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) Plungės r., įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo panaikinti.

Grąžinti P. U. 16 Lt, įmokėtų 2011-10-11 į Plungės r. apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.