- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-592-190-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lencikas (pirm.), Pavelas Frolovas, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- E. V., E. B., ir E
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Advokatai
- Darius Ališauskas
Teiseja Vitalija Vaivadiene Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7.
2010 m. birželio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo privataus kaltinimo baudžiamaja byla pagal nuteistosios E. V. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. B. pripažintas kaltu padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam skirta 4 menesiu laisves apribojimas, ipareigojant ji per ši laikotarpi buti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusije su darbu.
E. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jai skirta 4 (keturiu) menesiu laisves apribojimas, ipareigojant ja per ši laikotarpi buti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusije su darbu.
Nukentejusiosios E. V. civilini ieškini tenkintas iš dalies ir iš E. B. priteista 300 litu neturtinei ir 20 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš E. B. priteista 2100 Lt E. V. advokato paslaugoms apmoketi.
Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas ir E. B., taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustate:
E. V. nuteista už tai, kad mušdama sukele žmogui fizini skausma, o butent, kad ji:
2009 m. gegužes 11 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, tarpusavio konflikto metu delnu sudave E. B. per veida, del ko jis patyre fizini skausma.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog negincytinai nustatyta, kad konflikto metu tiek E. B., tiek E. V. vienas kitam sudave smugius: E. B. neneige, kad buvo suemes rankomis nukentejusiaja, ja buvo parvertes ant lovos bei sudave smugi i veida, taipogi E. V. neneige, kad sudave viena karta delnu per veida E. B.. Taciau tolesnes ginco aplinkybes abu privatus kaltintojai nurodo skirtingai, abu teigia konflikto metu buve sužaloti ir patyre skausma, taciau E. B. neigia, kad smauge nukentejusiaja, kad dauže jai per krutine, sparde pargrioves bei skandino pildamas karšta vandeni, o E. V. – kad ranka daug kartu dauže per veida, kitas kuno vietas bei, kad stipriai spaude pastarojo lytinius organus.
Nors liudytojai ne vienas nemate konflikto tarp E. B. ir E. V., taciau teismas pažymejo, jog liudytojos R. V., V. V. ir E. V. patvirtino maciusios melynes ant E. V. krutines ir ranku, taip pat ir liudytojai V. B. ir F. B. patvirtino, kad sunus minejo jog buvo su E. V. susipykes, taciau pastaroji jiems nurode pati, kad nieko baisaus neivyko.
Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai: kraujosruvos kaires ausies kaušelyje, krutineje ir rankose padaryti galimai 2009-05-11, taciau joje nera nurodyta, keliu smugiu pasekoje ir kokias daiktais veikiant buvo padaryti, o ju lokalizacija (kraujosruvos kaires ausies kaušelyje, krutineje ir rankose) patvirtina, kad E. B. stveres stipriai už ranku pastume ir pargriove E. V., bei sudave jai smugi per veida, del ko ir galejo atsirasti šie sužalojimai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymejo, jog pareikštu privaciu kaltinimu aplinkybiu irodinejimo galimybes byloje išnaudotos, pašalinti ar argumentuotai paneigti abejoniu nepavyko, todel skunduose nurodytos aplinkybes: E. V. – kad buvo suduoti du, o ne vienas smugis i krutine, kad buvo mušama per galva, pargriauta spardoma, vonioje skandinama, o E. B. – kad buvo suduota daug smugiu per veida, o ne vienas, smugiai per kuna ir, kad buvo stipriai suspaudžiami ranka jo lytiniai organai, kaip neirodytos iš kaltinimu pašalintinos.
Ištyres ir ivertines baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, teismas pripažino, jog negincijamai irodyta, kad E. B. mušdamas tycia nežymiai sužalojo E. V., o E. V. sudave viena smugi per veida ir taip sukele E. B. fizini skausma, tuo abu padare po nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. V. prašo Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžio dali, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. panaikinti ir ja pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymiu. Taip pat Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžio dali del neturtines žalos priteisimo iš E. B. pakeisti ir priteisti iš E. B. 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Apeliante teigia, jog Vilniaus rajono apylinkes teismas, pripažines ja kalta del visai kitos veikos, nei nurodyta kaltinime, pažeide jos teises i gynyba. Iš E. B. priešpriešinio pareiškimo matyti, jog jis jos nekaltino fizinio skausmo sukelimu, sudavus jam viena smugi i veida, ši aplinkybe minima tik siekiant nupasakoti konflikto eiga, konflikto kilimo priežastis ir motyvus. Jo kaltinimas pareikštas del fizinio skausmo sukelimo jai dešine ranka stipriai suspaudus jo lytinius organus, todel teisminio nagrinejimo metu ji buvo pasiruošusi gintis tik del šios konkrecios veikos. Jei ji butu suvokusi, kad yra kaltinama del kitos veikos - smugio i veida, sukelusio fizini skausma, sudavimo, padarymo, ji butu rinkusis visai kita gynybos buda.
Apeliantes teigimu, jos atžvilgiu priimtas Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendis pagristas tik prieštaringais E. B. parodymais bei jos pacios tariamu pripažinimu - esa ji sudave smugi E. B.. Taciau E. V. skunde pabrežia, kad niekada nepripažino smurtavusi prieš E. B. ar sukelusi jam skausma.
E. V. atkreipia demesi, jog ji teismo posedžio metu dave išsamius parodymus, apie ivykio 2009 m. gegužes 11 d. eiga. Ji nurode, kad po to, kai E. B. ja iškeike necenzuriniais žodžiais, sudavusi jam antausi ir pabreže, kad antausis buvo nestiprus, skirtas ne sukelti skausma E. B., bet atkreipti jo demesi i nederama jo elgesi. Ji neketino tycia jam sukelti skausma, o tik ji apraminti, sustabdyti nuo tolesniu ižeidinejimu ar smurto. Be to, buvo išprovokuota paties E. B. elgesio, pažeminimu. Ji taip pat teismui nurode, kad E. B. del šio antausio jokio skausmo patirti negalejo ir i ji nesureagavo, o duodamas parodymus apie tai, kokiu budu prieš ji buvo smurtaujama, nurodo visai kitokias ivykio aplinkybes - teigia, kad ji, priejusi prie jo, piktybiškai bei erzindama pradejo savo dešines rankos delnu daužyti jam per veida. Ji tokias aplinkybes kategoriškai neigia. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinklybes, apeliantes nuomone, kyla pagristos abejones, ar fizinio skausmo sukelimo E. B. aplinkybes - konkretus laikas, vieta, budas ir t.t. yra tinkamai nustatytos ir irodytos. Taip pat teismas netyre ir neanalizavo jos tycios klausimo.
Šalies argumentai
E. V. teigimu, bylos medžiagoje nera jokiu objektyviu duomenu apie tai, kad E. B. butu buves sukeltas fizinis skausmas ar kile kokios nors neigiamos pasekmes.
Atsižvelgtina, anot apeliantes, ir i tai, kad E. B. pareiške kaltinima jai tik tada, kai jam paciam buvo iškelta baudžiamoji byla, ir po taikinamojo posedžio tapo aišku, kad ji neketina jam atleisti ir byla nutraukti.
Apeliante skunde atkreipia demesi ir i apylinkes teismo jai ir E. B. bausmes paskyrima, nes bausmes, anot E. V., neatitinka bausmes individualizavimo principo, nes nusikalstamos veikos savo pobudžiu, intensyvumu, pasekmemis žymiai skiriasi, o paskirtos vienodos bausmes.
Šalies argumentai
E. V. taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu dalyje, kurioje jai, kaip nukentejusiajai, priteista tik 300 Lt moralines žalos atlyginimui. Del šio nusikaltimo ji patyre ir didele neturtine (moraline) žala - del smurto patyre stipru skausma, pažeminima, geda, prarado pasitikejima artimais žmonemis. Atkreipia demesi, jog buvo sumušta jai tuo metu artimo žmogaus. Ji liovesi pasitiketi žmonemis, bijo pradeti artimiau bendrauti su kitais vyrais, likti be pašaliniu ir pan. Be to, patyre daug kitu nemaloniu, žeminanciu situaciju - turejau kviestis pagalbon artimuosius, kitus asmenis, kurie mate mane sumušta, verkiancia, turejau vykti i medicinine apžiura, gydytis, slepti man padarytus sužalojimus, bijoti, kad šie ivykiai nepakenktu darbui, dalyvauti teismo posedžiuose. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinklybes, pirmosios instancijos teismas nepagristai ja sumažino nuo 5000 Lt iki 300 Lt.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji E. V. ir jos gynejas praše skunda tenkinti, E. B. ir jo gyneja praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistosios E. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes ji mušdama E. B. sukele jam fizini skausma.
Nuteistoji E. V. neneigia, jog 2009 m. gegužes 11 d. apie 21.30 val. tarp jos ir E. B. kilo konfliktas, taciau tvirtina, jog suduodama delnu nukentejusiajam tikslo sukelti jam fizini skausma neturejo. Šis nuteistosios aiškinimas prieštarauja byloje esanciu, teisiamajame posedyje ištirtu ir apylinkes teismo nuosprendyje aptartu irodymu visetui.
Nukentejusysis E. B. teisiamajame posedyje tvirtino, jog E. V. ji erzino, griebe iš jo kompiuteri, o kai jis iš nuteistosios eme kompiuteri – smoge jam i veida, del ko jis pajuto fizini skausma (b.l. 52). Kolegija pažymi, jog teisiamajame posedyje ir pati nuteistoji patvirtino, jog ji trenke E. B. antausi (b.l. 54).
Nukentejusiojo E. B. parodymus apie tai, jog E. V. tarpusavio konflikto delnu sudave jam per veida, del ko jis patyre fizini skausma, teisme patvirtino liudytojai R. V. bei F. B., nors tiesiogiai ivykio ir nemate. Teisiamajame posedyje nuteistosios E. V. sesuo R. V. patvirtino, jog E. jai pasakojo, jog Trenke E. antausi (b.l. 56), o nukentejusiojo motina F. B. pažymejo, jog sunus jai sake, kad E. pirma jam dave antausi (b.l. 71).
Abejoti nukentejusiojo E. B. ir minetu liudytoju parodymais, kurie yra nuoseklus ir vieni kitus patvirtina, apylinkes teismas neturejo jokio pagrindo, juolab, kad pati nuteistoji E. V. parode, kad sudave E. B. delnu per veida.
Fizinio skausmo sukelimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – tai neteisetas tycinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizini skausma ar kitokias fizines kancias.
Nepagristas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje neirodyta E. V. tycia sukelti fizini skausma suduodant delnu E. B. per veida. Apeliacines instancijos teismas atkreipia demesi i tai, jog kaltes turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstama veika, išaiškinimu, kaip jis suvoke bei ivertino savo daromu veiksmu ar neveikimo pobudi, padarinius, kokios paskatos nuleme nusikalstamos veikos padaryma ir kokiu padariniu šia veika buvo siekiama. Kaltes forma, rušis, jos turinys – subjektyvus (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytu aplinkybiu, nustatomi tiriant, ivertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, ju pobudi, intensyvuma, buda, situacija, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog konflikto metu E. V. smugiavo E. B. i gyvybiškai svarbia ir labiausiai pažeidžiama kuno dali – galva, o tai patvirtina, jog nuteistoji, suduodama smugi nukentejusiajam, suprato, jog daro veika, neteisetus veiksmus, kuriais sukelia fizini skausma, ir norejo taip veikti, taigi veike tiesiogine tycia.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje esancius irodymus ir padare teisinga išvada del apeliantes kaltes. Apeliante nepagristai skunde teigia, jog Vilniaus rajono apylinkes teismas, pripažines ja kalta del visai kitos veikos, nei nurodyta kaltinime, pažeide jos teises i gynyba. Kolegija pažymi, jog E. B. priešpriešiniame pareiškime del to paties konflikto, ivykusio 2009 m. gegužes 11 d. tarp jo ir E. V., nurodo, jog jo metu jam E. V. tiek spaude lytinius organus, tiek ir rankos delnu tranke per veida. Tokius pacius E. V. veiksmus E. B. nurode ir teisiamojo posedžio metu, todel, kolegijos nuomone, akivaizdu, jog kaltinimas smugiu sudavimu nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme buvo žinomas apeliantei ir nera pagrindo manyti, kad teismo nuosprendžiu E. V. buvo pripažinta kalta del kitos veikos ir tokiu budu pažeista jos teise i gynyba. Esant šioms aplinkybems, teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkes teismo išvada del E. V. padaryto tycinio veiksmo nukentejusiajam, atitinkamai neabejoja nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Skirdamas bausme nuteistajai E. V. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni ir pobudi, kaltes forma (padarytas tycinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltininkes asmenybe (anksciau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba), ir paskyre baudžiamojo istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijoje numatyta laisves apribojimo bausme, tik šiek tiek viršijancia Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. nustatyta šios bausmes minimuma, kuri, kolegijos manymu, atitinka padarytos veikos pavojinguma bei kaltininkes asmenybe ir nera per griežta.
Nukentejusioji E. V. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jai priteista neturtines žalos suma – 300 lt yra neteisinga. Padarytu traumu poveiki ji jaucia iki šiol. Del jos atžvilgiu pavartoto smurto patyre stipru skausma, pažeminima, geda, prarado pasitikejima artimais žmonemis, nes buvo sumušta jai tuo metu artimo žmogaus. Kolegija pažymi, jog civilinis ieškinys turi buti pagristas. Neturtine žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas E. V. civilini ieškini, atsižvelge i visas reikšmingas aplinkybes. E. V. atžvilgiu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji po sužalojimo dirbo ir neprarado pajamu, šiuo metu nera sužalojimo liekamuju reiškiniu (tokiu duomenu teismui nepateikta), pati nukentejusioji elgesi provokuojanciai ir E. B. nuo jos veiksmu taip pat nukentejo. Atkeiptinas demesys ir i tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, mokosi, dirba. Galima daryti prielaida, jog nukentejusioji, prašydama priteisti 5 000 Lt turi tiksla praturteti, kas nera tapatinama su neturtines žalos atlyginimu ir tokio dydžio prašoma priteisti suma prieštarautu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principams.
Del patirtu sužalojimu, del atsiradusiu kraujosruvu aplinkiniams matomose kuno vietose nukentejusioji, be abejones, patyre nemalonius išgyvenimus – stresa, skausma, nepatogumus, taciau del aukšciau paminetu aplinkybiu E. V. prašoma priteisti neturtine žala yra aiškiai per didele, todel pirmosios instancijos teismo iš E. B. nukentejusiajai priteista 300 Lt neturtine žala pripažintina pagrista.
Išnagrinejusi ir ivertinusi visas aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Byla nagrinejant apeliacine tvarka E. B. pateike prašyma priteisti proceso išlaidas už atstovavima apeliacines instancijos teisme ir tai patvirtinancius dokumentus – 2010 m. gegužes 10 d. 500 Lt saskaita už teisines paslaugas, kuri, apeliacines instancijos nuomone, atitinka protingumo kriteriju. Atsižvelgiant i tai, kad E. V. apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas E. B. turetas išlaidas del gynejo dalyvavimo apeliacineje instancijoje pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistosios E. V. (Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistosios E. V. apeliacini skunda atmesti.
Priteisti iš E. V. E. B. naudai 500 (penkis šimtus) Lt advokato paslaugoms apmoketi apeliacines instancijos teisme.