- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- I-3383-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01571-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN arba atsakovė), neturtinės žalos atlyginimą – 107 380 Eur už kalinimą Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d.
Skunde teigia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), atlikęs patikrinimą, 2019 m. kovo 4 d. rašte Nr. (10-12 4.80)2-10490 (toliau – 2019 m. kovo 4 d. raštas) nustatė šiuos pažeidimus, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabinamas šviestuvas buvo be apsauginio gaubto; dirbtinė apšvieta buvo 144-163 lx, t. y. neužtikrintas dirbtinis apšvietimas; kameroje užfiksuotas suskilęs lango stiklas. Pareiškėjo teigimu, dėl šių aplinkybių pareiškėją nuolatos lydėjo depresinė nuotaika, suprastėję santykiai su artimaisiais ir kitais kamerose kalinamais asmenimis. Paaiškina, kad nors NVSC 2019 m. kovo 4 d. rašte nebuvo nurodytas pažeidimas dėl natūralaus apšvietimo, tačiau pareiškėjo nuomone, tokie pažeidimai galimai buvo dėl languose esančių grotų ir aukštos plieninių lakštų tvoros.
Pareiškėjas pažymi, kad dėl šių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų patyrė neturtinę žalą – dėl nuolatinės baimės dėl savo saugumo, jam sutriko miegas, atsirado nuolatinis nerimas, pablogėjo santykiai su artimaisiais ir kitais kalinčiais asmenimis, patyrė emocinę depresiją.
Atsakovę, Lietuvos valstybę, atstovaujantys Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–14).
Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuobaudas atliko skirtingose kamerų tipo patalpose, t. y. Nr. 18K, Nr. 2K, Nr. 13K, Nr. 2D, Nr. 15K, Nr. 12K, Nr. 5K. 2019 m. kovo 13 d. perkeltas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-206 (trečio nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 206) į kamerų tipo patalpą Nr. 15, kurioje NVSC 2019 m. vasario 20 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatyti pažeidimai, o būtent, kamerų tipo patalpoje įrengtų šviestuvų konstrukcijos numato apsauginių gaubtų buvimą, kurių patikrinimo metu nebuvo, nustatytas dirbtinės apšvietos trūkumas, taip pat nustatytas lango stiklo skilimas. Kitų trūkumų kameroje nenustatyta, kameros santykinė oro drėgmė, vėdinimo galimybė atitiko teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, kad kamerų būklė priklauso nuo pačių nuteistųjų elgesio jose, t. y. nuteistieji nuolat niokoja, blogina patalpų būklę, tame tarpe gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą patalpose esantį inventorių. Paaiškina, kad NVSC patikrinimo aktuose, kuriuos išvardina atsiliepime, konstatavus tam tikrus teisės aktų reikalavimų neatitikimus, jie nedelsiant į šalinami.
Paaiškina, kad NVSC specialistai 2019 m. balandžio 8 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos kontrolę Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 15, ir šiuo atveju patikrinimo akte konstatuota, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai yra pašalinti, patalpoje jokių pažeidimų nenustatyta.
Pažymi, kad pareiškėjas pats savo aktyviais veiksmais gadino kameros būklę, su tikslu kreiptis į teismą, motyvuojant, kad kalinimo sąlygos sukelia neturtinę žalą, taip siekdami pasipelnyti iš valstybės. Teigia, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą, todėl Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimus (b. l. 50) į Vilniaus PN atsiliepime išdėstytą poziciją, kuriuose jis nesutiko su atsiliepime nurodytais argumentais. Mano, kad atsakovas nepaneigė nei vieno jo skundo argumento ir fakto, todėl mano, kad jo argumentai yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilniaus PN, 107 380 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar buvo atsakovo neteisėti veiksmai ir ar pareiškėjas buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, kas sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Pastebėtina, kad pareiškėjas paskirtą bausmę atlieka bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, išskyrus tuo atvejus, kai yra paskiriamos nuobaudos, tokiu atveju paskirtą nuobaudą atlieka kamerų tipų patalpose. Iš pareiškėjo skundo spręstina, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl netinkamų nuobaudos atlikimo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 15, nors pareiškėjo įvardijamu laikotarpiu iš atsakovo pateikiamų nutarimų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuobaudas atliko skirtingose kamerų tipo patalpose, t. y. Nr. 18K, Nr. 2K, Nr. 13K, Nr. 2D, Nr. 15K, Nr. 12K, Nr. 5K.
Iš byloje esančio Vilniaus PN 2017 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 56-1978 (b. l. 34–35) spręstina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 23 d. nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 15, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos šioje patalpoje. Vertinant Vilniaus PN 2018 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 28-79 (b. l. 40–41) turinį matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo perkeltas į drausmės grupę, tačiau nėra konkretizuota kamerų tipo patalpa. Iš 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 7-50 (b. l. 39) matyti, kad pareiškėjas iš D-15 gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio NVSC 2019 m. kovo 4 d. rašto matyti, kad dėl pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pats pareiškėjas kreipėsi į NVSC su 2019 m. vasario 5 d. skundu, tačiau teismui pareiškėjas šio skundo nepateikė. Todėl sistemiškai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 15 buvo nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 6 d. tačiau skundą dėl netinkamų nuobaudos atlikimo sąlygų NVSC pateikė tik 2019 m. vasario 5 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus (dėl apsauginio gaubto nebuvimo, dėl dirbtinės apšvietos normos pažeidimo ir įskilusio lango) teismas vertins, atsižvelgdamas į NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855 (b. l. 18–21) užfiksuotas aplinkybes.
Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kurioje buvo laikomas, nebuvo pakabinamo šviestuvo apsauginio gaubto, kameros stiklas buvo suskilęs, dirbtinė apšvieta buvo mažesnė nei numato teisės aktai, ir šiuos teiginius grindžia NVSC 2019 m. kovo 4 d. raštu.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.7 punktu kameroje turi būti stiklo langas, ne mažesnis kaip 80 x 80 cm, užtikrinantis natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Taisyklių 13.8 p.) Vertinant ar nebuvo pažeidimų Higienos normų aspektu, pabrėžtina, kad NVSC, atlikęs patikrinimą (b. l. 18–21) kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nenustatė pažeidimų dėl natūralaus apšvietimo normų ir kameros patalpos santykinės oro drėgmės, todėl pareiškėjo argumentas, kad dėl lange įrengtų grotų ir priešais langą esančios aukštos plieninių lakštų tvoros praktiškai nepakliūdavo saulės spindulių ir oro, yra nepagrįsti ir atmestini.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos normos). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normų 14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normų 15 punktas). Skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kurioje NVSC 2019 m. vasario 20 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyti pažeidimai dėl dirbtinio apšvietimo normos pažeidimo.
NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855 (b. l. 18–21) nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta patalpoje Nr. 15, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, sudarė 144 lx – 163 lx, todėl buvo konstatuotas Higienos normos 14 punkto, numatančio reikalavimą, kad gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta būtų ne mažesnė nei 200 lx, pažeidimas. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, spręstina, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 15. Teismas pažymi, kad Vilniaus PN 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 9-1566 (b. l. 17) informavo NVSC, jog patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai / pažeidimai, t. y. užtikrinti kamerų tipo patalpoje Nr. 15 dirbtinę apšvietą, buvo pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d. NVSC 2019 m. balandžio 8 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos kontrolę patalpoje Nr. 15, ir 2019 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-2455 (b. l. 23–24) konstatuota, kad patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai yra pašalinti, t. y. išmatavus kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nustatyta, kad dirbtinė apšvieta – 283 lx, o tai atitinka Higienos normų reikalavimus, o naujų pažeidimų nenustatyta.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad NVSC 2019 m. kovo 4 d. rašte nurodė, jog kameroje Nr. 15, buvo nustatyti pažeidimai, nes pakabinamas šviestuvas buvo be apsauginio gaubto, o kameroje esančio lango stiklas buvo skilęs.
Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (Higienos normų 12 p.). Iš byloje esančio NVSC 2019 m. kovo 4 d. rašto (b. l. 3–5) matyti, kad NVSC 2019 m. vasario 20 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu buvo patikrinta Vilniaus PN kamerų tipo gyvenamoji patalpa Nr. 15. NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-855 (b. l. 18–21) nustatyta, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, lango stiklas suskilęs, langas techniškai netvarkingas, todėl šios aplinkybės neatitiko Higienos normų 12 punkto reikalavimų. Todėl pareiškėjo nurodomi pažeidimai kamerų tipo patalpoje Nr. 15 yra nustatyti kompetentingo subjekto - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 9-1566 (b. l. 17) informavo NVSC, jog patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai / pažeidimai, t. y. ant šviestuvų uždėti apsauginius gaubtus ir sutvarkyti langą, buvo pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d., o NVSC 2019 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-2455 (b. l. 23–24) konstatavo, kad patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai buvo pašalinti, o naujų pažeidimų nenustatyta.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad Vilniaus PN administracija, esant nustatytiems tam tikriems pažeidimams, juos operatyviai šalina. Pareiškėjas, atlikdamas nuobaudas kamerų tipo patalpose, buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi asmenys, atliekantys nuobaudas tokio tipo patalpose. Taip pat nėra daugiau pareiškėjo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Be to, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nepakankamai individualizuoti dėl netinkamų laikymo sąlygų kitose, išskyrus kamerų tipo patalpoje Nr. 15, patalpose, todėl negali būti laikomi pagrįstais.
Teismas pažymi, kad nors pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai buvo nustatyti 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855 (b. l. 18–21), tačiau iš pačių pažeidimų pobūdžio spręstina, kad kamerų tipo patalpoje užfiksuoti pažeidimai buvo operatyviai pašalinti, todėl pareiškėjo nurodomos pasekmės jo sveikatai, t. y. nuolatinės baimės dėl savo saugumo, miego sutrikimai, nuolatinio nerimo požymiai, pablogėję santykiai su artimaisiais ir kitais kalinčiais asmenimis, patirta emocinė depresija, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pokyčius, galėjusius atsirasti dėl pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis Vilniaus PN. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad natūralaus apšvietimo gyvenamosiose patalpose stoka pakenkė jo regėjimui, tačiau pareiškėjas taipogi nepateikė nei paaiškinimų, nei įrodymų, kad dėl pablogėjusio regėjimo kreipėsi į medikus. Taigi teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl NVSC nustatytų pažeidimų, galėjo patirti jo išvardijamus nepatogumus arba tie pažeidimai aptarti pažeidimai padarė esminę neigiamą įtaką pareiškėjo interesams, nes pareiškėjo nurodomi pažeidimai buvo ganėtinai greitai pašalinti, o naujų pažeidimų NVSC nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d., išskyrus 2019 m. vasario 5 d. kreipimąsi į NVSC, dėl netinkamų nuobaudos atlikimo sąlygų būtų kreipęsis į NVSC ar Vilniaus PN administraciją, todėl darytina išvada, kad pareiškėją iki 2019 m. vasario 5 d. skundo pateikimo iš esmės tenkino Vilniaus PN kamerose buvusios sąlygos.
Atsakovas į bylą yra pateikęs NVSC patikrinimo aktus, datuotus laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau iš byloje esančių duomenų, negalima nustatyti, kokiose konkrečiose kamerose, atliekant patikrinimus, buvo pareiškėjas, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą grindžia tik 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855 (b. l. 18–21) kamerų tipo patalpoje Nr. 15 užfiksuotais pažeidimais, kiti byloje esantys patikrinimo aktai atskirai nevertintini.
Teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje T. ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018.
Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų, spręstina, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 5 d. teikiant skundą NVSC, kamerų tipo patalpoje buvo jo skunde nurodomi pažeidimai, tačiau jie operatyviai pašalinti, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti pakanka pažeidimo pripažinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pažeista pareiškėjo teisė į Higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.