Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Dainius Ročys Baudžiamoji byla Nr. 1A-812-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01169-2013-2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Gyčio Večersko, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajam G. V., nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. – 6 (šešių) MGL, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad 2013-09-24, apie 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio patrulę Ž. N. ir vyr. patrulį L. Š.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas atmetė jo prašymus iškviesti specialistą gydytoją ortopedą traumatologą, nevertino sukelto skausminio šoko pasekmių. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepasisakė ir dėl jo atsisakymo tikrintis pas gydytoją I. N. bei neapklausė jos kaip liudytojos. Apelianto teigimu, prokurorė Edita Sangavičiūtė buvo šališka, tačiau nuo bylos nenusišalino ir nebuvo nušalinta, nors jis ir reiškė argumentuotus nušalinimus.

Skunde pažymėta, kad nesutampa kaltinime ir policijos pateiktuose dokumentuose nurodytas įvykio laikas, o tai apelianto teigimu, įrodo, kad jam keliami kaltinimai yra nepagrįsti ir jis yra kaltinamas nebūtomis veikomis. Jo teigimu, apie 17 val. 50 min. jis negalėjo įžeisti patrulių, kadangi šie į jo butą atvyko tik 18 val. 06 min. 20 s.

Skunde taip pat nurodoma, kad po policijos apsilankymo jo namuose, iš buto dingo laikrodis ,,Orient“, kuris vėliau jam buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, tai, apelianto teigimu, įrodo, kad policininkai galimai atvyko pasipelnyti.

Apeliantas skundžia ir aplinkybę, jog apylinkės teismas netyrė patrulių parodymų prieštaravimų, kad pareigūnė Ž. N. teigimu jis spyrė jai būdamas surakintas ir gulėdamas ant žemės, tuo tarpu pareigūnas L. Š. parodė, kad G. V. spyrė pareigūnei į koją sėdėdamas ant kėdės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. V. bei jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nes jis visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 290 str. numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009). BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veiką, tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2013-09-24, apie 17 val. 50 min., namo laiptinėje, G. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio patrulę Ž. N. ir vyr. patrulį L. Š. Taigi apelianto teiginys, kad jis taip elgtis negalėjo dėl savo prastos sveikatos būklės, remiantis byloje surinktų įrodymu visetu, atmetamas kaip nepagrįstas ir vertinamas kaip gynybinė G. V. pozicija.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mažareikšmiai neatitikimai pareigūnų parodymuose, nelaikytini iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo abejoti jų duotais parodymais, kadangi tai nepaneigia apelianto kaltės ir nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus. Teismas pažymi, kad pareigūnų pozicija dėl aplinkybės, jog G. V. plūsdamas necenzūriniais žodžiais, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus, nekito viso proceso metu. Skundo teiginiai, kad nesutampa kaltinime ir policijos pateiktuose dokumentuose nurodytas įvykio laikas, aukštesniojo teismo vertinami kaip techninis rašymo apsirikimas, kuris nekeičia apylinkės teismo priimtos nutarties esmės. Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą, todėl netikėti jų paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.

Apygardos teismas pažymi, kad laikrodis „Orient“ buvo paimtas atliekant procesinį veiksmą, t. y. asmens kratos metu (b. l. 59, 60). Kaip teigia pats pareiškėjas, o taip pat tai matyti iš bylos medžiagos, minėtas laikrodis G. V. buvo grąžintas, todėl teiginys, kad pareigūnai paimdami laikrodį norėjo pasipelnyti atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas atmetė jo prašymus iškviesti specialistą gydytoją ortopedą traumatologą. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepasisakė ir dėl jo atsisakymo tikrintis pas gydytoją I. N. bei neapklausė jos kaip liudytojos. G. V. teigimu, prokurorė E. Sangavičiūtė buvo šališka, tačiau nuo bylos nenusišalino ir nebuvo nušalinta, nors jis ir reiškė argumentuotus nušalinimus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių teiginių pagrindžiančių minėtą teiginį. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat neturi pagrindo manyti, kad prokurorė buvo šališka. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo sprendimui atmesti prašymą dėl gydytojo ortopedo traumatologo iškvietimo ir neapklausti kaip liudytojos gydytojos I. N. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys medicininiai dokumentai ir specialistų išvados patvirtina nuteistojo sužalojimus iki įvykio. Minėti dokumentai nekelia abejonių ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Apelianto prašomų veiksmų atlikimas būtų perteklinis procesinis veiksmas. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, taip pat teikti prašymus dėl procesinių veiksmų atlikimo, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Iš bylos medžiagos matosi, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino G. V. kaltu. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė įrodyta patvirtina visuma kitų išnagrinėtų įrodymų: įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto ir ekspertizės išvadomis bei kitais nuosprendyje išdėstytais bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.