Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-08-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-10914-674/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
2YT-10914-674/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00838-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
S. L., A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10914-674/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00838-2018-4)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjui J. V., jo atstovui advokatui S. Jankauskui,

suinteresuotiems asmenims S. L..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. L., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas paveldėjimo teisė pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos M. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti perėmė pareiškėjas J. V..

Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. V.. Tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini) M. V. testamento nepaliko. Pareiškėjas ir jo dvi seserys - S. L. ir A. V., tapo pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais. Daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra.

Nurodė, kad M. V. palikimą sudaro: (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai - šulinys, įregistruoti viešame registre kaip M. V. nuosavybė. Pastatai statyti M. V. vardu 1978 metais, o įregistruoti šiais metais.

Bendru visų trijų įpėdinių sutarimu po motinos M. V. mirties palikimą priėmė pareiškėjas, J. V.. Jis vienintelis liko gyventi motinos name, nes abi seserys dar gerokai prieš motinos mirti išsikėlė gyventi kitur. Pareiškėjas naudojosi visais po motinos M. V. mirties likusiais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais - baldais, buitiniais namų apyvokos reikmenimis. Po motinos mirties visu turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo pareiškėjas: mokėjo reikiamus mokesčius, atliko einamąjį pastatų remontą, pasirūpino pastatų įteisinimu, t.y. įregistravimu viešame registre. Šiuose pastatuose tebegyvena iki šiol. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad po savo motinos M. V. mirties palikimą priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šiuo metu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po M. V. mirties, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos mirties palikimą priėmė J. V., pradėjęs faktiškai jį valdyti. Kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančius dokumentus nėra galimybės, todėl kreipėsi su pareiškimu į teismą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. L. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jį palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad J. V. yra jos brolis. (duomenys neskelbtini) jų mamai M. V. mirus visu likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi brolis J. V.. Savo aktyviais veiksmais jis priėmė motinos M. V. palikimą.

Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jokių pretenzijų broliui neturi, ten brolis gyvena visą gyvenimą. Ji nepretenduoja į turtą. Visko atsisako. Viskas lieka broliui J. V.. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Pareiškėjas J. V. yra mirusiųjų M. B. (V.) ir J. V. sūnus (b. l. 6, 7). Pareiškėjo tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini), mama M. V. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 8, 10) Į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl M. V. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 9). J. V. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1981 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini). Jo šeimą sudaro žmona R. V.. (b. l. 4, 5) Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių seniūnijos 2018 m. birželio 21 d. rašto Nr. 6-39 matyti, kad Raseinių seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 10 pilietės M. V. vardu įregistruota: medinis namas, inventorinis numeris 1A1m, ūkinis pastatas – 2I1m, daržinė – li1ž, ūkinis – 3I1p, priestatas – 2i1ž, malkinė – 3i1ž, pastatai statyti (duomenys neskelbtini)., 1978 m.; statyti M. V. vardu, prie pastatų skirta 0,15 ha žemės. (b. l. 11). Iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini), kitu inžinieriniu statiniu – šuliniu UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. V., įregistruota pagal 2018-06-21 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 6-39 (b. l. 12). J. V. suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi šlaidų (b. l. 14-15)

Pareiškėjas J. V. ir jo seserys S. L. ir A. V. yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po M. V. mirties (CK 5.11 str.). Palikėja M. V. testamento nesudarė.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal palikimo atsiradimo dieną (M. V. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Ta pati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis po motinos mirties liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name, ir rūpinosi namais, priėmė jos kilnojamuosius daiktus. Iš deklaracijos matyti, kad J. V. (duomenys neskelbtini)., deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1981 m., tai dar tuomet, kai gyva buvo jo motina. J. V. rūpinosi ir M. V. nuosavybės įregistravimu nekilnojamojo turto registre. Seserys neprieštarauja, kad jų brolis J. V. po motinos mirties viską tvarkė, ten gyveno ir tebegyvena, valdė pastatus ir jais naudojosi ir tebesinaudoja kaip savais. Pretenzijų neturi, į turtą nepretenduoja. J. V. po M. V. mirties 1993-12-13 priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

Liudytojos E. L. ir Z. K. patvirtino, kad J. V. po savo mamos M. V., mirties priėmė visa likusį jo turtą.

LR CK 5.51 str. 1 d. akcentuojama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad J. V. po M. V. mirties perėmė jos nekilnojamąjį turtą, asmeninius daiktus, valdė M. V. nuosavybės teise priklausantį turtą, jį tvarkė ir juo naudojosi.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėjas turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad J. V. po M. V. mirties perėmė jai priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi. Į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys S. L. ir A. V. nepareiškė prieštaravimų, kad palikimą priimtų palikėjos sūnus J. V.. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jis nuo šių išlaidų atleistas (CPK 80 str., 96 str., 99 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. V., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė