Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Vaidotei Žižienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),., nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini),“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį keturių nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. prieš šeimos narį panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 10.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine R. Z., tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. Z. fizinį skausmą;

be to, jis, 2018 m. vasario 25 d., laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 15.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini),., tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine R. Z., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jai į krutinę ties petimi, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. Z. fizinį skausmą;

be to, jis 2018 m. kovo 5 d. apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine R. Z., tyčia įkando ant lovos gulinčiai nukentėjusiajai R. Z. į pilvą, po to, nukentėjusiajai atsistojus, dešine ranka sugriebė jai už dešiniojo žasto ir jį spaudė, tokiu būdu padarė dvi poodines kraujosruvas pilve, tris nedideles poodines kraujosruvas dešiniame žaste, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. Z. sveikatą;

be to, jis 2018 m. kovo 6 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini),. 7-o namo laiptinėje, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine R. Z., tyčia ranka sugriebęs už plaukų patraukė ją į save ir stipriai nuo savęs pastūmė, po to dešinės rankos delnu sudavė per kairiąją ausį, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. Z. fizinį skausmą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, A. B. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad nukentėjusioji R. Z. yra jo sugyventinė. Su ja kartu gyvena apie du metus, turi dviejų metukų vaiką. 2017-08-19 bute, (duomenys neskelbtini),, įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios. Susipyko dėl buvusios draugės, susistumdė. Jis dešine ranka sugriebė R už rankos ir sudavė jai veidą. Po to, 2018-02-25 apie 14-15 val., vėl tame pačiame bute kilo konfliktas. Su R. Z. susistumdė dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu jis sudavė R. kumščiu į krūtinę, ties petimi. 2018-03-05 apie 17 val., R gulėjo ant lovos. Jis lindo prie R, norėjo atsigulti šalia. R jį atstūmė, tada jis įkando jai į pilvą. Iš pradžių žymių nebuvo, jos atsirado vėliau. Po to, dešine ranka, sugriebė jai už rankos ir suspaudė. Nuo suspaudimo liko žymės. 2018-03-06 apie 16:45 val. (duomenys neskelbtini),. 7 - o namo laiptinėje vėl įvyko tarp jo ir R. Z. konfliktas. Jis sugriebė nukentėjusiąją už kapišono, tuo pačiu ir už plaukų, patraukė į save, o po to ją atstūmė. Nuo pastūmimo R nenukrito. Tada jis dešine ranka sudavė R per ausį. Jų namuose konfliktai dažni. Konfliktus iššaukia pavydas, jis labai pavydus. Norėtų toliau kartu gyventi su nukentėjusiąja. Supranta, kad blogai elgėsi. Po kiekvieno konflikto atsiprašo nukentėjusiosios, ji jam atleidžia. Dėl smurto vartojimo kreipėsi į psichologą. Pažada, kad daugiau nukentėjusiosios R. Z. atžvilgiu nesmurtaus, kovo 6 d. buvo paskutinis kartas. Su R augina sūnų. Prie sūnaus išlaikymo materialiai prisideda, gyvendamas užsienyje siuntė pinigus. Planuoja įsidarbinti Lietuvoje, ieškosi darbo. Yra registruotas darbo biržoje. Atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau ji su juo nekalbėjo. Teismo posėdžio metu atsiprašo nukentėjusiosios.

Kaltinamasis po pareiškimo paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir sutiko tuoj pat duoti parodymus. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, ir kaltinamojo gynėjas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo A. B. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji R. Z. parodė, kad su sugyventiniu A. B. gyvena apie 2 metus jai skirtame socialiniame bute. Tarp jos ir A. B. dažnai kyla konfliktai. Jis dažnai vartoja jos atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau į policiją ir į medikus ji nesikreipė, nes nepatirdavo didelių sužalojimų. Su A. B. nori skirtis, tačiau jis neišeina iš jos buto, teigdamas, kad neturi kur gyventi. Vieną kartą ji buvo kvietusi policiją, tą dieną A. B. buvo jai sudavęs vieną smūgį dešinės rankos delnu per veidą. Ji jautė fizinį skausmą, tačiau jokių žymių neliko. Tuomet B pasakė, kad nenori su juo gyventi, jis išėjo iš jos namų, tačiau po kurio laiko grižo. Ji neleido jo į namus, iškvietė policiją. Norėjo, kad pareigūnai padėtų jį išvaryti iš namų. Pareigūnams nesakė, kad A. B. jai sudavė per veidą, nes žymių ant veido nebuvo ir pačiai buvo gėda apie tai kam nors pasakyti. Manė, kad tiesiog daugiau su juo negyvens. Pareigūnams išvykus, A. grįžo, sakė, kad pasiims savo daiktus ir išeis. Ji jį įleido, tačiau atėjęs jis puolė ant kelių, atsiprašinėjo, todėl ji jam atleido, sutiko ir toliau gyventi kartu. Ji priėmė jį gyventi, nes nežino kaip jai elgtis, nes turi vieną bendrą vaiką - sūnų G, kuriam 1,3 m. Ji turi dar dukrą A, kuriai 3 m., ir kuri gyvena kartu su jais (b. l. 33-41). 2018-02-25 eilinį kartą tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis A. B. dešinės rankos kumščiu sudavė jai stiprų smūgį į krūtinę, arčiau kairiojo peties sąnario. Po smūgio liko mėlynė krūtinės srityje ir peties srityje, tai matė jos sesuo K. R.. Po smūgio sudavimo jautė fizinį skausmą. Į policiją nesikreipė, nes A. B. konflikto metu paėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną. Kitą dieną po konflikto atsiprašė, ji jam atleido. Apie tai ji papasakojo savo sesei K. R., kuri matė mėlynę, atsiradusią po suduoto smūgio. Į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad A. B. ją muš dažniau (b. l. 33-41). 2018 m. kovo 5 d. tarp jos ir A. B. namuose kilo žodinis konfliktas dėl pavydo. Konfliktai tarp jų vyksta dažnai dėl įvairių priežasčių - dėl pavydo, dėl vaikų priežiūros, dėl buitinių dalykų. Po žodinio konflikto apie 17 val. ji prigulė miegamajame ant minkšto kampo. Aurimas atsisėdo jai prie kojų, kažką jai sakė, tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu pasilenkęs per marškinėlius įkando jai į pilvą. Nuo įkandimo jautė fizinį skausmą. Ji verkė, nustūmė jį nuo savęs. Jis atsiprašinėjo, ji prašė palikti ją ramybėje. Jai atsistojus, jis ranka sugriebė už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Ji nuo savęs A. nustūmė. Jis nusiramino ir konfliktas baigėsi. Iškviesti policiją negalėjo, nes A buvo paėmęs jos mobilaus ryšio telefoną, užrakinęs duris jos neišleido. Apie tai, kad A. įkando jai į pilvą ir sugriebė už rankos, niekam nesakė (b. l. 31-41). 2018-03-06 apie 16.45 val., namuose tarp jos ir A. B. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastūmė ją ir ji atsitrenkė į sieną, fizinio skausmo nejautė. Jie susistumdė, bet fizinio skausmo ji nejautė. Po susistumdymo jie išėjo iš buto. Leidžiantis laiptais, jis vėl pradėjo jai priekaištauti, konfliktas tęsėsi. Staiga, jai einant pirmai ir lipant laiptais žemyn, A. ranka sugriebė jai už surištų pakaušyje plaukų, patraukė į save, ir stipriai nustūmė nuo savęs į priekį. Ji nuo pastūmimo nenukrito, fizinį skausmą jautė tik nuo sugriebimo už plaukų. Po to ji sudavė delnu A per veidą, o A dešinės rankos delnu sudavė jai per kairiąją ausį. Paskutiniu metu A dažnai vartoja prieš ją fizinį smurtą, tačiau į policiją ir į medikus ji nesikreipė, nes nepatirdavo didelių sužalojimų. Vėliau, jau būnant namuose, jai paskambino mama, po pokalbio su mama ji paskambino numeriu 112 ir pranešė policijai, nes jai trūko kantrybė, nusibodo pastovus A kabinėjimasis ir konfliktai, kurių metu jis suduoda jai smūgius. Po konfliktų A jos atsiprašydavo, ji jam atleisdavo, todėl policijai nepranešdavo. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 31-41).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja K. R. parodė, kad 2018-02-27, antradienį, atėjusi pas R. Z., pamatė pas ją ant krūtinės, ties kairiu petimi, mėlynę. Sesuo pasakė, kad sekmadienį A. B. jai sudavė, kad vyko konfliktas. Ji savo seseriai buvo sakiusi, kad apie smurtą ji turi pranešti policijai, tačiau kodėl sesuo to nedaro, ji nežino (b. l. 51-54).

2018-03-06 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2018-03-06 apie 19.11 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautas panešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini),., vyksta smurtas artimoje aplinkoje, smurtauja sugyventinis. Nustatyta, kad sugyventinis A. B. ranka stipriai suspaudė sugyventinės dešinę ranką ir įkando jai į pilvą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat užfiksuota, kad 2018-03-06 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), 7- ame name, ketvirtoje laiptinėje trečio aukšto aikštelėje, A. B. ranka trenkė savo sugyventinei per kairiąją ausį ir tempė už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti smurtą rodantys požymiai: kraujosruva (mėlynė) pilvo, dešinio žasto srityse, paraudimas kairės ausies srityje, skausmas viršugalvyje (b. l. 27-28).

2018-03-06 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),. (b. l. 20-26).

Specialisto išvada Nr. G749/2018(02), nustatyta, kad dvi poodinės kraujosruvos pilve R. Z. padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau dvejų trauminių poveikių pasekoje. Poodinių kraujosruvų forma bei išsidėstymas neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo gautis įkandant į pilvą. Trys nedidelės poodinės kraujosruvos dešiniame žaste padarytos kietais bukais ribotais paviršiais, kuo galėjo būti rankų pirštai, ne mažiau kaip trijų trauminių kontaktų pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-03-05. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 47).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. su savo sugyventine ir nukentėjusiąja R. Z. santuokos nebuvo įregistravę, tačiau kartu gyveno ilgiau nei metus laiko ir vedė bendrą ūkį, todėl R. Z. atitinka šeimos nario statusą, kaip tai nustatyta BK 248 straipsnio 2 dalyje.

Aukščiau išvardinti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvadoje nurodyti paaiškinimai, patvirtina, kad kaltinamasis A. B. smurtaudamas prieš sugyventinę: 2017 m. rugpjūčio 19 d. tyčia rankos delnu sudavęs jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai R. Z. fizinį skausmą; 2018 m. vasario 25 d., tyčia rankos kumščiu sudavęs jai į krutinę ties petimi, sukėlė nukentėjusiajai R. Z. fizinį skausmą; 2018 m. kovo 5 d. tyčia įkandęs ant lovos gulinčiai nukentėjusiajai R. Z. į pilvą, o jai atsistojus, ranka sugriebęs jai už žasto ir jį spaudęs, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. Z. sveikatą; 2018 m. kovo 6 d. tyčia ranka sugriebęs už plaukų, patraukęs į save ir stipriai nuo savęs pastūmęs, po to dešinės rankos delnu suduodamas per kairiąją ausį, sukėlė nukentėjusiajai R. Z. fizinį skausmą. A. B. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamas veikas A. B. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jai suduodamas smūgius, numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė: jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. B. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl ligos lankėsi epizodiškai 2012, 2013 m. Dgn. F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, vėliau nesilankė, nesigydė (b. l. 99).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, supratęs, kad nukentėjusiosios atžvilgiu elgėsi labai netinkamai, ir žadėjo ateityje nebesmurtauti, nukentėjusiosios atsiprašė. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. B. per bausmės atlikimo laikotarpį nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nėra anksčiau teistas, nėra baustas administracine tvarka, dirbantis. Jis augina mažametį sūnų, kuriuo privalo rūpintis, materialiai jį išlaikyti. Paskyrus kaltinamajam minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, vaikui, kuris gyvena kartu su nukentėjusiąja, būtų ribojama galimybė susitikti ir bendrauti su tėvu, o tai pakenktų mažamečio vaiko interesams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį, t. y. minimalų tos bausmės rūšies dydį - 3 mėnesius, švelnesnės laisvės apribojimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-03-06 19.30 val., iki 2018-03-08 13.28 val. Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu - paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. visas nusikalstamas veikas padarė prieš artimą savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis). Be to, A. B. įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017-08-19 fizinio skausmo sukėlimas), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-02-25 fizinio skausmo sukėlimas), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-03-05 nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-03-06 fizinio skausmo sukėlimas), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti A. B. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-06 19.30 val., iki 2018-03-08 13.28 val., t. y. dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus, panaikinti.

A. B. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Kauno apygardos probacijos tarnyba, savivaldybių probacijos skyrius, Jonavoje, Klaipėdos g. 4, Jonava, tel. 8349 60046).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.