Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-329-567/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
2S-329-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
UAB „Būsto paskolų draudimas“
Skolininkas
J. B.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 103.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2992 PN/2012 pagal pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės J. B. (dabar – O.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas įspėti skolininkę dėl 141207,15 eurų skolos bendrovei, 1954,30 eurų skolos bankui ir 100 Lt žyminio mokesčio už prašymo pateikimą, areštuoti hipoteka įkeistą daiktą - būtą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008-08-26 hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2008-08-25 J. B. ir AB DNB bankas sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-165, pagal kurią skolininkei buvo suteiktas 139017,60 eurų kreditas buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Nurodyto kredito grąžinimą bankui J. B. 2008-08-29 apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“, Draudimo liudijimas Nr. BPD 044691. Be kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui skolininkė įkeitė bankui minėtą turtą. Skolininkė nevykdė kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, t.y. nustatytais terminais negrąžino kredito ir tinkamai nemokėjo palūkanų. 2009-03-13 bankas raštu informavo skolininkę dėl susidariusios skolos, nustatydamas terminą iki 2009-04-02 ją padengti. 2009-04-02 bankas pakartotinai išsiuntė raštą Nr. 2411-09-139 dėl susidariusios skolos ir nustatė terminą iki 2009-04-12 skolą padengti. Skolininkė susidariusios skolos nesumokėjo, todėl bankas 2009-04-16 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį (LR CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-07 nutartimi nutarė paskirti terminą iki 2012-05-28 pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-04-30 pareiškimo Nr. SB-2105 dėl priverstinio skolos išieškojimo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, išaiškinant, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal hipotekos lakšto pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-17 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriaus teises ir pareigas perėmė UAB „Būsto paskolų draudimas”. Pareiškėjo pareiškime nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2008-08-25 Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2008-165 su esamais ir būsimais jos pakeitimais nėra vykdoma, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Teismas konststavo, jog kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 44 p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, parengė skolininkei įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo (2009-03-13 pranešimas Nr. 2411-09-94), kuriame nurodė, jog per nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį, kadangi skolininkė nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas hipotekos santykių bylose, kuriose skolos išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, teisėjas, priimdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, privalo patikrinti, ar šis, prieš kreipdamasis dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, laikėsi ikiteisminės vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.218 str. 1 d.). Kreditorius kartu su pareiškimu pateikė minėto pranešimo kopiją, adresuotą skolininkei J. B. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas pranešimas buvo išsiųstas, įteiktas ar grąžintas neįteiktas skolininkei J. B., kreditorius nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui nėra tinkamas informavimas apie vienašališką sutarties nutraukimą, be to, sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos, kitoks aiškinimas prieštarautų LR CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Teismas pažymėjo, jog kreditorius pagal 2008-08-25 Kreditavimo sutarties nuostatas apie kreditoriaus teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį galės remtis, tik pateikęs rašytinius įrodymus, kad skolininkei LR CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie minėtos sutarties nutraukimą. Teismas nustatė terminą pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumams šalinti, įpareigojant kreditorių pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog skolininkei J. B. yra įteiktas 2009-03-13 pranešimas Nr. 2411-09-94 apie 2008-08-25 Kreditavimo sutarties Nr. K- 2411-2008-165 nutraukimą arba patikslinant aplinkybes dėl pranešimo įteikimo skolininkei (LR CK 4.185 str. 5 d., LR CPK 115 str. 2 d., 5 d., 138 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-28 nutartimi nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-04-30 pareiškimą Nr. SB-2105 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas nurodė, kad pagal hipotekos lakšto pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-17 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriaus teises ir pareigas perėmė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog hipoteka užtikrinti prievole – 2008-08-25 Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2008-165 su esamais ir būsimais jo pakeitimais – nėra vykdoma, todėl kreditorius prašo pradėti skolos išieškojimą. 2012-05-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. 2992T/2012 buvo paskirtas terminas pareiškimo trūkumams šalinti, įpareigojant kreditorių pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog skolininkei J. B. yra įteiktas 2009-03-13 pranešimas Nr. 2411-09-94 apie 2008-08-25 Kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-165 nutraukimą arba patikslinant aplinkybes dėl pranešimo įteikimo skolininkei. Pareiškėjas iki nustatyto termino pabaigos trūkumų nepašalino, todėl teismas konstatavo, jog pareiškimas laikytinas nepaduotu (LR CPK 115 str. 3 d., 5 d., 138 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2012-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. 2992PN/2013, kuria nutarta kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikyti nepaduotu ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimo tenkinimo klausimą išspręsti iš esmės, arba panaikinti 2012-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. 2992PN/2012, kuria nutarta kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikyti nepaduotu, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-07 nutartį Nr. 2992T/2013, pareiškėjas kreipėsi į pradinį kreditorių, t.y. AB DNB banką dėl teismo prašomų dokumentų pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nespėjo pašalinti trūkumų, kreditorius 2013-05-24 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu Nr. 2515 dėl termino nutarties trūkumams šalinti pratęsimo. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie teismo priimtą nutartį, kurioje butų nurodytas pratęstas terminas trūkumų šalinimui, todėl dėl objektyvių priežasčių nežinojo ir negalėjo žinoti apie teismo pratęstą terminą trūkumui pašalinti. Apeliantas pažymėjo, jog kreditorius atsakymą iš AB DNB banko gavo tik 2012-06-26 (LR CPK 334 str., 335 str., 337 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vienas iš būdų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai, yra vienašališkas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties šalis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 str.). Vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų (LR CK 6.218 str. 1 d.). 2008-08-25 Kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-165 bendrosios dalies „Sutarties nutraukimas bei kitos banko teisės“ dalies 44 p. nurodyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį (b.l. 16). Įstatymas imperatyviai reikalauja, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pabrėžtina, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 str. nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje, tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 str. 1 d.).

Nagrinėjamojoje byloje, pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo minėtas reikalavimas nebuvo tinkamai įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas 2012-05-07 nutartimi nutarė paskirti terminą iki 2012-05-28 pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-04-30 pareiškimo Nr. SB-2105 dėl priverstinės skolos išieškojimo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t.y.

pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog minėtas pranešimas buvo išsiųstas, įteiktas ar grąžintas neįteiktas skolininkei J. B.. Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-05-28 kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos 2012-05-28 rezoliucija buvo patenkintas pareiškėjo prašymas ir pratęstas trūkumų šalinimo terminas iki 2012-06-22 (b.l. 60).

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie teismo priimtą nutartį, kurioje būtų nurodytas pratęstas terminas trūkumui šalinti. LR CPK 77 str. 3 d. nustatyta, kad pratęsdamas terminą, teismas priima rezoliuciją. UAB „Būsto paskolų draudimas“, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni rūpestingumo standartai, turėjo pasidomėti, ar prašomas pratęsti terminas pratęstas ir kuriam terminui, nes įstatymas nenustato teismui pareigos raštu informuoti pareiškėją apie jam palankios teismo rezoliucijos turinį, atsižvelgiant į tai, kad tik atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 str. 3 d., 290 str. 5 d.).

Tai, kad apeliantas iš AB DNB banko dokumentus dėl 2009-03-12 ir 2009-04-02 pranešimų skolininkei siuntimo gavo 2012-06-26, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog AB DNB bankas 2012-06-19 pažymoje dėl įspėjimo Nr. 2411-09-139 siuntimo patikslinimo nurodė, kad 2009-04-02 Įspėjimo dėl kreditavimo sutarties sąlygų nevykdymo Nr. 2411-09-139, siųsto J. B. įteikimą/neįteikimą patvirtinančių dokumentų pateikti neturi galimybės, kadangi įspėjimas buvo išsiųstas paprastu neregistruotu paštu (b.l. 74). AB Lietuvos paštas taip pat nurodė, jog informacijos apie registruotųjų pašto korespondencijos siuntų, siųstų 2009 m., įteikimą pateikti neturi galimybės, kadangi pasibaigęs pašto siuntų įteikimo saugojimo terminas (b.l. 75). Tai reiškia, kad apeliantas neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių jog skolininkei J. B. yra įteiktas 2009-03-13 pranešimas Nr. 2411-09-94 apie 2008-08-25 Kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-165 nutraukimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo priėmimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė iš esmės motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Tai, kad atskirasis skundas nėra tenkinamas, neužkerta kelio pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nes pagal LR Notariato įstatymo 26 str. 15 p. redakciją, įsigaliojusią 2012-07-01, notarai atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą (LR CPK 7 str., 8 str., 111 str., 115 str., 302 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė