Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) viršininko 2022 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 10-TE-956 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui J. V.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Vilniaus apskr. VPK Įsakymu pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas yra Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Išdėstęs administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo aplinkybes, pareiškėjas paaiškino, kad A. G. skundo pagrindu jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, parengta 2022 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-96 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 567 straipsnio 1 ir 2 dalies, 569 straipsnio reikalavimus. Šios Išvados pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Taip pat Vilniaus apskr. VPK viršininko nurodymu buvo atnaujintas administracinės bylos (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas.

2.2. Iš Išvados buvo matyti, kad Policijos departamento (toliau – ir PD) Imuniteto valdyboje aplinkybių patikslinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliktas ir tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus 2022 m. gegužės 10 d. A. G. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-12955 „Dėl nepagrįsto administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“. Nors PD Imuniteto valdyba jam kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga nepateikė šio A. G. tarnybinio pranešimo, tačiau iš frazių, perrašytų į Išvadą, buvo galima teigti, jog skundžiami jo procesiniai veiksmai ir priimtas nutarimas administracinėje byloje (duomenys neskelbtini). A. G. skunde teigė, kad pareiškėjas sutiko su G. K. advokato skundu, nutarimą priėmė nevertindamas surinktų įrodymų byloje, pateiktų dokumentų ir vaizdo įrašo, prašė įvertinti pareiškėjo priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje teisės taikymo ir korupcijos apraiškų kontekste, o esant teisiniam pagrindui, inicijuoti nutarimo panaikinimą.

2.3. Atliekant aplinkybių patikslinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, PD Imuniteto valdyba kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą (toliau – ir LKPT) dėl administracinės bylos (duomenys neskelbtini) medžiagos ir pareiškėjo priimto nutarimo įvertinimo. LKPT 2022 m. gegužės 12 d. raštu pateikė nuomonę, jog „aplinkybės galbūt įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas“. LKPT rašte nepatvirtino A. G. teiginio, jog pažeidimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi. Šia LKPT nuomone tiesiogiai ar netiesiogiai iš esmės yra grindžiama visa Išvada, šią nuomonę preziumuojant, kaip neginčijamą įrodymą, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

2.4. PD Imuniteto valdyba, remdamasi išimtinai LKPT nuomone ir prielaidomis, Išvadoje teigė, jog pareiškėjas tinkamai neįvertino visų nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų ir jų tinkamai netyrė. Taip pat teigė, jog, iškilus abejonėms, nesiėmė veiksmų papildomai apklausti pareigūnus ir pavesti rinkti papildomus įrodymus, nenurodė, kokius pareigūnus papildomai apklausti ir ką jie būtų galėję papildomai paaiškinti, taip pat nenurodė kokius ir kaip konkrečiai papildomus įrodymus turėjo pavesti rinkti. Galiausiai Išvadoje konstatuojama, kad administracinio nusižengimo byla nebuvo teisingai išnagrinėta ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Taigi, PD Imuniteto valdyba pavedė LKPT atlikti administracinės bylos ROK 22159818446 nagrinėjimą ir atliko jo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, tačiau nutarimo, priimto administracinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas – išimtinė teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, kompetencija (ANK 611 str.). Atsakovui teisės aktai nesuteikia teisės tirti skundus, jeigu skundžiami administracinį teisės pažeidimą tiriančių pareigūnų procesiniai veiksmai ar nutarimai.

2.5. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 9.3 punktas ne tik nenumato išimčių ar išlygų, bet ir draudžia vertinti pareigūno veiką tarnybinės atsakomybės aspektu. Draudimas atlikti tarnybinį patikrinimą administracinio nusižengimo tyrimą ir nutarimą priimančiam pareigūnui grindžiamas būtinybe užtikrinti tokio pareigūno nešališkumą. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalimis, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o įrodymus jie įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. PD Imuniteto valdyba, atlikdama tarnybinį patikrinimą pagal asmens skundą dėl pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kvestionuodama jo veiksmus bei priimtą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, tiesiogiai įsikišo į jos kompetencijai nepriskirtą vertinimą, kadangi tai administracinių nusižengimų teisenos dalykas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad skundžiami pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, patikrinimas privalėjo būti nutrauktas. PD Imuniteto valdyba, priėmusi sprendimą tęsti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, viršijo jai teisės aktais nustatytas kompetencijos ribas, tiesiogiai įsikišo į administracinio nusižengimo teiseną ir padarė esminį procedūrinį pažeidimą, dėl ko Įsakymas negali būti laikomas teisėtu.