- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-159-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12194-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- Z. G., uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tretieji asmenys Z. G., uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tretieji asmenys Z. G., uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su Ieškovu bei priteisti iš atsakovės po 300 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienam vaikui mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Ieškovą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo prašymą atmesti. Atsiliepime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su Atsakove, nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką.
4. Ieškovas atsiliepime nesutiko su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad abu vaikai nuo 2024 m. liepos mėn. gyvena su juo, Ieškovo tėvų namuose, abu vaikai pageidauja gyventi tik su Ieškovu. Dukra apskritai atsisako bendrauti su motina dėl dukros atžvilgiu vartoto smurto, agresijos. Abu vaikai prie Ieškovo prisirišę, jaučiasi saugūs, aprūpinti.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) nurodė, kad nepaisant šalių konfliktinių santykių, faktiškai abu tėvai savarankiškai gali tinkamai rūpintis vaikais. Todėl, Tarnybos manymu, sprendžiant ginčą dėl vaikų laikinos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, lemiamą reikšmę turi vaikų išreikšta nuomonė bei faktinės aplinkybės, kad šiuo metu vaikai gyvena tėvo gyvenamojoje vietoje, tėvas tinkamai rūpinasi vaikais, tarp tėvo ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys, dukra išreiškė norą gyventi tėvo gyvenamojoje vietoje („likti gyventi pas tėtį“). Šalių sūnus taip pat yra išreiškęs norą gyventi pas tėvą (Psichologė pasiteiravo, kaip ilgai nori gyventi su tėčiu, berniukas teigė „Visada norėsiu aš su juo. Nemanau, kad keisis mano nuomonė.“). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Tarnyba palaikė teiktą išvadą dėl laikinos gyvenamos vietos nustatymo su tėvu. Atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus ir išsakytą nuomonę, Tarnyba teikė išvadą, kad atsakovės nurodyta bendravimo tvarka neprieštarauja sūnaus geriausiems interesams, tačiau atsižvelgiant į dukros išsakytą nuomonę, tikslinga nenustatyti laikinos bendravimo tvarkos rotacijos būdu. Pažymėjo, jog abiejų šalių pastangomis turi būti atkuriamas dukros ir motinos ryšys bei bendravimas ir tik po pereinamojo laikotarpio būtų galima svarstyti dėl bendravimo 50/50 principu. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 300 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečių geriausių interesų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi: ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies; nustatė laikiną nepilnamečių vaikų L. G. ir N. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos; priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė; atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
7. CPK 384 straipsnio 5 dalis numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalimi, teismas gali: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas, spręsdamas šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina šiuo metu byloje pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas.
Šalies argumentai
9. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindu, tai yra nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti vaikams laikiną išlaikymą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad nesutinka su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, bei nustatyta laikina nepilnamečių vaikų bendravimo su Ieškovu tvarka.
11. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad abu nepilnamečiai vaikai nuo 2024 m. liepos mėn. gyvena su Ieškovu jo tėvų namuose ir abu pageidauja gyventi tik su Ieškovu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atliekamas vaiko situacijos vertinimas dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų bei galimo šalių dukros patirto fizinio smurto iš savo mamos, dėl kurio 2024 m. spalio 4 d. Tarnybos Skyrius kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tolimesnių veiksmų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė esant pagrindą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.
13. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
Šalies argumentai
14. Ieškovo prašė priteisti iš atsakovės po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui laikino išlaikymo. Atsakovė nesutiko su išlaikymo dydžiu, nurodė, kad jos gaunamas atlyginimas yra 750 Eur, ji perveda pinigų dukrai, apmoka už dukros transporto išlaidas, muzikos programėlę „Spotify“, taip pat vasarą savo lėšomis apmokėjo vaikų keliones, pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. 00014.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgė į prioritetinius vaikų interesus, į kasacinio teismo praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 709,00 Eur) ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nustatė po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, ieškovą paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
16. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – priimti naują sprendimą, taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką: tėvas su vaikais bendrauja paimant juos iš jų gyvenamosios vietos nuo lyginės metų savaitės sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val. Atskirojo skundo argumentai:
16.1. Šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu yra nesuderinamas su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nes tėvas pagal asmenines charakterio būdo savybes negali tinkamai užtikrinti vaikų interesų, tėvo namuose vaikai daugiausiai prižiūrimi senelių, nors turi būti auklėjami tėvų. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Teismas neišnagrinėjo atsakovės prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, kurios pagrindu abu tėvai bendrautų su vaikais vienodą laiką, tuo grubiai pažeisdamas vaikų interesus, jų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų bei pažeisdamas pareigą motyvuoti savo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, atsižvelgdamas į vaikų nuomonę, tačiau teismas visiškai nevertino to, ar vaikų pozicija gyventi kartu su tėvu geriausiai užtikrina vaikų interesus bei to, ar tokiam vaikų nuomonės susiformavimui įtakos neturėjo tėvas. Teismas nevertino atsakovės nurodytų motyvų, jog vaikų valia gyventi su tėvu suformuota tėvui aktyviais veiksmais nuteikinėjant vaikus prieš motiną, aiškinant vaikams, jog tai atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo, o vaikai išgyvena lojalumo konfliktą, siekia palaikyti tą iš tėvų, kuris labiausiai liūdi.
16.3. Teismas nevertino ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, jog tėvas vertinant jo asmenines savybes neturi galimybių tinkamai pasirūpinti vaikais, neturi galimybių užtikrinti vaikams saugios pastovios aplinkos. Ieškovas šeimoje naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Atsakovė pateikė į bylą Kauno apskrities vyriausiojo komisariato 2023 m. gruodžio 1 d. pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, nes ieškovas jos atžvilgiu smurtavo. Atsakovė taip pat yra pateikusi specialisto išvadą, kuri patvirtina, jog ieškovas savo smurtiniais veiksmais atsakovei buvo padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas nevertino ir atsakovės pateiktos nuotraukos, kurioje matyti ieškovas - girtas, apsivėmęs, gulintis vaiko lovoje.
16.4. Teismas nustatydamas vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, nepagrįstai rėmėsi Tarnybos pateiktais duomenimis, jog dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų bei galimo dukros patirto fizinio smurto iš savo mamos. Faktas, jog motina fiziškai smurtavo dukros atžvilgiu nėra niekaip patvirtintas, vyksta tik tyrimas. Atsakovė paaiškina, jog ji tikrai niekada savo vaikų atžvilgiu nėra smurtavusi.
16.5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šio atsakovės prašymo dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos netenkina, tačiau nepateikė absoliučiai jokių tokio teismo sprendimo motyvų.
16.6. Šiuo atveju teismas nenustatęs laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos ne tik pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą, bet prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą, nes bylos duomenimis nustatyta, kad tėvų santykiai yra konfliktiški, tėvas nuteikinėja vaikus prieš motiną, tėvas motinai trukdo bendrauti su vaikais, dėl ko byloje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu būtų sudarytos sąlygos skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais.
16.7. Nesutinka su Tarnybos pateikta nuomone, jog byloje reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bus atkurtas dukros ir motinos ryšys su dukra yra tvirtas, nėra nutrūkęs. Nors šalių dukra reiškia nenorą bendrauti su motina, tokia dukros valia prieštarauja jos pačios interesams, nes kiekvienam vaikui, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis.
16.8. Laikinas išlaikymas vaikams buvo priteistas nepagrįstai, nes atsakovė vaikams išlaikymą teikia.
Atsiliepimas
17. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
17.1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir pagrįstai sureguliavo ginčo situaciją. Atskirojo skundo motyvai leidžia teigti, jog atsakovė nesuvokia dabartinės padėties dėl savo ryšio su nepilnamečiais vaikais arba sąmoningai teismui nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes.
17.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas laikinąsias taikė įvertinęs tik vaikų nuomonę. Buvo įvertinta aplinkybių visuma.
17.3. Tarnybos išvadoje konstatuota, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2024 m. liepos mėn. gyvena su ieškovu jo tėvų namuose ir abu pageidauja gyventi tik su juo. Dukra apskritai atsisako bendrauti su motina dėl dukros atžvilgiu vartoto smurto, agresijos ir baimės. Todėl atsakovės prašymas šiuo metu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove sunkiai paaiškinamas ir akivaizdžiai nepagrįstas.
17.4. Nesutinka su skundo argumentais, kad vaikai yra įtakojami, kad ieškovas neleidžia vaikams bendrauti su atsakove ir t.t. Ieškovas nuolat skatina vaikus bendrauti su atsakove.
17.5. Kaip nurodo pati atsakovė, dukra yra paauglė. Šis vaikų amžius yra sudėtingas ne tik vaikų tėvams, bet ir patiems vaikams. Šiuo metu dukters psichologinė būklė dėl incidento su mama, kuomet atsakovė dukrai trenkė ir sudaužė telefoną, yra bloga, dukra nenori bendrauti, atsižvelgiant į tai, dukters vertimas bendrauti su atsakove gali ne tik, kad jų santykius pabloginti, bet ir apskritai nutraukti. Šiuo atveju sutiktina su Tarnybos išvada, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis ryšiui atkurti.
18. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad jos turtinė padėtis yra bloga yra nepagrįstas. Atsakovė gyvena prabangiai, todėl jos teiginiai dėl negalinimo teikti minimalaus dydžio išlaikymo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu bei nustatė laikiną išlaikymą iš skyrium gyvenančios motinos.
21. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
22. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
23. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė atsižvelgęs į keletą aplinkybių: abu nepilnamečiai vaikai nuo 2024 m. liepos mėn. gyvena su Ieškovu jo tėvų namuose ir abu pageidauja gyventi tik su tėvu; Tarnybos atliekamą vaiko situacijos vertinimą dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų bei galimo šalių dukros patirto fizinio smurto iš savo mamos, dėl kurio 2024 m. spalio 4 d. Tarnyba kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tolimesnių veiksmų; Tarnybos išvadas ir rekomendacijas.
24. Kaip matyti iš bylos duomenų, Tarnyba palaikė teiktą išvadą dėl laikinos gyvenamos vietos nustatymo su tėvu. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nepaisant šalių konfliktinių santykių, faktiškai abu tėvai savarankiškai gali tinkamai rūpintis vaikais. Atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus ir išsakytą nuomonę, Tarnyba teikė išvadą, kad atsakovės nurodyta bendravimo tvarka neprieštarauja sūnaus geriausiems interesams, tačiau atsižvelgiant į dukros išsakytą nuomonę, tikslinga nenustatyti laikinos bendravimo tvarkos rotacijos būdu. Pažymėjo, jog abiejų šalių pastangomis turi būti atkuriamas dukros ir motinos ryšys bei bendravimas ir tik po pereinamojo laikotarpio būtų galima svarstyti dėl bendravimo 50/50 principu.
25. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu yra nesuderinamas su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nes tėvas pagal asmenines charakterio būdo savybes negali tinkamai užtikrinti vaikų interesų. Taip pat tuo, kad vaikų nuomonės susiformavimui įtakos turėjo tėvas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl netinkamai nustatytos laikinos vaikų gyvenamosios vietos.
26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą byla nenagrinėjama iš esmės ir nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas. Visgi, preliminariai įvertinus bylos faktinius duomenis dėl atliekamo tyrimo dėl galimai šalių dukros patirto fizinio smurto dėl motinos veiksmų, į šalių vaikų išreikštą nuomonę šiuo metu gyventi su tėvu, nesant akivaizdžių įrodymų dėl galimai nesaugios aplinkos vaikams gyvenant su tėvu, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su tėvu atitinka geriausius vaikų interesus. Tai, kad toks sprendimas atitinka vaikų interesus patvirtina ir ta aplinkybė, kad vaikai nuo 2024 m. liepos mėnesio gyvena su tėvu, todėl priimtas sprendimas nekeisti vaikų faktinės gyvenamosios vietos išsaugo situacijos stabilumą, mažiau traumuoja vaikus, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, konfliktiniai santykiai yra susiklostę ne tik tarp bylos šalių, bet ir atsakovės su dukra.
27. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Teismų praktikoje, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi yra minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šia nuostata yra vadovaujamasi priteisiant tiek laikiną, tiek nuolatinį išlaikymą.
28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi aptartu orientaciniu kriterijumi, pagal kurį vienam vaikui teiktino išlaikymo dydis būtų pusė minimalios algos, t. y. 354 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 709,00 Eur). Teismas priteisė išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui, taigi mažesnį nei orientacinis dydis.
29. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodoma, kad laikinas išlaikymas vaikams buvo priteistas nepagrįstai, nes atsakovė vaikams išlaikymą teikia. Taigi atsakovė iš esmės neginčija priteisto išlaikymo dydžio bei savo finasninių galimybių jį teikti. Todėl atskirojo skundo argumentai neleidžia vertinti priteisto išlaikymo dydžio kaip nepagrįsto.
Dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
30. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė teikė teismui prašymą dėl bendravimo su vaikais 50/50 principu.
31. Atskirajame skunde atsakovė remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad netenkina atsakovės prašymo dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, nepateikė jokių tokio savo sprendimo motyvų.
32. Nors teismas išsamiai nemotyvavo savo sprendimo, tačiau pritarė Tarnybos išsakytai nuomonei dėl vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo kaip šiuo metu atitinakančios jų interesus. Todėl akivaizdu, kad tokiu atveju bendravimo su vaikais 50/50 principu nustatymas negalimas.
33. Visgi, priimdamas tokį procesinį sprendimą, teismas privalėjo išspręsti skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais klausimą.
34. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių - tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
35. Pirmosios instancijos teismui neišsprendus skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais klausimo, yra pažeidžiamos tiek vaikų, tiek atsakovės teisės, neužtikrinamas vaikų ir motinos bendravimas, tinkamų bendravimo santykių atkūrimas. Todėl šio klausimo nagrinėjimą būtų tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo byloje 2025 m. sausio 27 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru šalių sutarimu, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe dėl šalių bendravimo su vaiku. Nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau klausimo dėl šalių bendravimo su vaikais klausimo nagrinėjimas tapo teisiškai nebeaktualus.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.