- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- e2-410-356/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00146-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- D. P.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius procesinių dokumentų
- Advokatai
- Vytautas Garla, Valdas Bivainis
Utena,
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovės R. R. atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atsakovui D. P., o ieškovei R. R., atsakovo D. P. atstovui advokatui Vytautui Garlai, institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje rengiantis žodinio proceso tvarka nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarkos nustatymo, vaikui išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. ieškiniu, padidinusi jo reikalavimus, prašė nustatyti nepilnametės dukros E. R. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai E. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 115,00 EUR dydžio išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką.
Atsakovas D. P. su ieškiniu sutiko iš dalies.
Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius procesinių dokumentų neteikė.
Šalys 2015-04-21 teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Nors sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2014-10-01 yra 1.035 Lt (300 EUR). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Šalių dukra E. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su ieškove, specialių poreikių neturi, ieškovės paskaičiavimu, jos išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 250 EUR, ieškovė turi pareigą išlaikyti viso 4 nepilnamečius vaikus, gauna išmoką vaikui ir socialinę pašalpą, turto neturi. Atsakovas gyvena skyrium nuo vaiko, todėl jam netenka kasdienės vaiko priežiūros pareiga. Jis yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba, jam mokamas darbo užmokestis yra minimalus, jis išlaiko 2009 m. gimusį sūnų, kurio išlaikymui iš vaiko motinos priteista 200 Lt dydžio periodinės išmokos, nekilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovas ieškovės apskaičiuotų išlaidų, būtinų vaiko poreikiams tenkinti, neginčijo.
Šalys – ieškovė R. R. ir atsakovas D. P., - atsižvelgdami į savo dukros poreikius, savo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl nepilnamečiam vaikui – dukrai E. R. mokėtino išlaikymo dydžio ir laikotarpio, sudarė taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos CPK 294 str., t.y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat šalims buvo paaiškinta, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis gali būti keičiami (CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., CK 3.201 str.).
Šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo mokėjimo, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus dėl šalių turtinės padėties ir jų nepilnamečio vaiko poreikių, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).
Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 str. 1d.). Ieškovė nurodė, kad turi tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl jai ir atsakovui gyvenant skyrium, ieškiniu prašė nustatyti vaiko - dukros E. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas gyvena skyrium ir neprieštarauja dėl to, kad jų dukros nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove.
Atsižvelgiant į iki šio laiko susiklosčiusią faktinę padėtį, t.y., kad šalių dukra, šalims gyvenant skyrium, gyvena kartu su motina, nekeičiant jai įprastos gyvenamosios vietos, taikos sutartis dalyje dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, tvirtintina, nes tokia padėtis atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 str., 3.174 str. 1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnametės dukros teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, jai gyvenant kartu su motina bus užtikrintos, šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.). Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo gyvena vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 2 d. numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis).
Atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta nustatyti jo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovo, kuris nuo dukros gyvena skyrium, veiksmai ar poelgiai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad šalių taikos sutartimi prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra E. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka neprieštarauja vaiko interesams, nepažeidžia jos teisių, todėl šalių taikos sutartis ir šioje dalyje tvirtintina, šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.). Teismo procesinis sprendimas ir dalyje dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios.
Ieškovei ir atsakovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-05-13 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01080 ir 2015-04-13 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-T-774-0853 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šalims pareiga atlyginti valstybei šioje byloje išlaidas (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos) ir sumokėti žyminį mokestį nekyla (CPK 83 str. 1d. 14p., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str., 94 str., 96 str., 99 str., 140 str. 3d., 290 str., 291 str., 293 str. 5p., 294 str., 295 str., teismas
nutaria:
1. Patvirtinti šalių - ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį tokio turinio:
1.1. atsakovas D. P. iš dalies pripažįsta ieškinį;
1.2. šalys susitaria, kad nepilnametės dukros E. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina R. R.;
1.3. šalys susitaria nustatyti atsakovo D. P. bendravimo su nepilnamete dukra E. R. tvarką:
1.3.1. atsakovas D. P. ne mažiau kaip 10 dienų jo kasmetinių atostogų laiko, taip pat kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val.) turi teisę pasiimti į savo gyvenamąją vietą dukrą E. R. su nakvyne. Konkretus laikas, trukmė ir vaiko kitos lankymo ir buvimo su tėvu sąlygos yra suderinamos iš anksto. Ieškovė R. R. sudaro visas būtinas sąlygas dukros išvykimui pas tėvą;
1.3.2. ieškovė R. R. sutinka, kad dukra E. R. pusę žiemos ir vasaros bei kitų mokymosi atostogų laikotarpio praleistų su tėvu D. P.;
1.3.3. dukros E. R. ligos atveju ieškovė R. R. nedelsiant apie vaiko ligą informuoja vaiko tėvą D. P. ir nedaro jokių bendravimo ir vaiko lankymo apribojimų, jei vaikas gydomas gydymo įstaigoje, bei sudaro sąlygas jam kiekvieną dieną ( ne mažiau kaip 3 val. per dieną) aplankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, jeigu vaikas gydomas ambulatoriškai namuose;
1.3.4. atsakovas D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 EUR (penkiasdešimt EUR) dydžio išmokomis nuo 2015-03-01 iki E. pilnametystės. Išlaikymo sumą pervedant į R. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamo mėnesio paskutinės dienos;
1.3.5. ieškovė R. R. nuo likusios ieškinio dalies atsisako.
2. Civilinę bylą Nr.e2-410-356/2015 nutraukti.
3. Šios nutarties nuorašus nusiųsti šalims (per jų atstovus) ir institucijai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.