Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-658/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
1A-215-658/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39973-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Darius Kantaravičius, Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
A. Š.
Civilinis ieškovas
„Bigbank“
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-658/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39973-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuspręsta bausmės pradžią nuosprendžiui įsiteisėjus skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Civilinio ieškovo „Bigbank“, As civilinis ieškinys tenkintas ir iš kaltinamojo A. Š. priteistas 14 849,18 Eur (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 18 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad:

1.1. 2019 m. sausio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 24 d., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatyta kompiuterine technika parengdamas ir atspausdindamas, pagamino netikrus dokumentus: jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „Westex Limited“ 2017 m. kovo 6 d. sudarytą darbo sutartį ir Jungtinės Karalystės „Lloyds Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą.

1.2. Be to, 2019 m. sausio 24 d. laikotarpiu nuo 13 val. iki 15 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), „Bigbank“, AS filialui pateikė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, t. y. jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „Westex Limited“ 2017 m. kovo 6 d. sudarytą darbo sutartį ir Jungtinės Karalystės „Lloyds Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. sausio 25 d. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 1905312/96ta, kurios pagrindu į jo AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Bigbank“, AS filialas išmokėjo 9 624,63 Eur, kuriuos 2019 m. sausio 25 d. jis išgrynino AB „DNB bankas“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 9 624,63 Eur.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikaltimą turi būti skiriama mažesnė nei sankcijose numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę bei į bausmės laiką įskaityti jo atliktą bausmės laiką nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. Nuteistojo teigimu, jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, todėl jam paskirta bausmė turi būti sumažinta.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:

4.1. Atsiliepime pakartojamos skundžiamame nuosprendyje aprašytos nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės. Prokurorės nuomone, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, BK 54 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Be to, teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pripažino nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau taip pat pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

4.2. Atsiliepime sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, t. y. nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Pažymima, kad nuteistajam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga ir švelninti ją, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, objektyvaus pagrindo nėra. Paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos dydis atitinka bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Šalies argumentai

4.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skunde nuteistasis prašo į jam paskirtą bausmę įskaičiuoti dalį jau atliktos bausmės nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d., tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie A. Š. matyti, jog jis bausmę atliko ne 2020 m. rugsėjo 27 d., o 2019 m. rugsėjo 27 d., todėl tai laikytina jo rašymo apsirikimu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu buvo paskirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį. Likusią bausmės dalį A. Š. atliko laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Nusikalstamas veikas, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, A. Š. padarė 2019 m. sausio 25 d., t. y. ne iki ankstesnio (2018 m. gruodžio 4 d.) nuosprendžio priėmimo, o po jo. Tokiu atveju į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką negalėjo būti įskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, nes tai neatitinka BK 63 straipsnio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Š. paskirta bausmė yra per griežta, jis pripažino kaltę ir gailėjosi, todėl jam paskirta bausmė turi būti sumažinta. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo ir prokurorės atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Š. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, parinkdamas A. Š. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. A. Š. padarė du nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus. Nuteistasis nusikalstamas veiks padarė būdamas recidyvistu, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad A. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas penkiolika kartų bei jo atžvilgiu iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos buvo priimti dar du nuosprendžiai (2020 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d.), kurie yra dar neįsiteisėję (2 t., b. l. 69–90, 92–144; 3 t., b. l. 16–73). A. Š. ankstesniais nuosprendžiais buvo ne kartą taikytas arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas, taip pat jis vieną kartą nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas dėl amnestijos, tačiau nuteistasis ir toliau darydavo naujas nusikalstamas veikas, todėl ne kartą yra atlikęs ir realias laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aplinkybę, kad nusikaltimai, už kurių padarymą A. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryti praėjus vos pusantro mėnesio po Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas už analogiškų nusikaltimų padarymą realia laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas taip įvertino, kad A. Š. daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 147–168), VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos psichikos sveikatos centre nesigydė ir nesilankė (2 t., b. l. 145), Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale neregistruotas (2 t., b. l. 146), nusikaltimo padarymo metu nedirbo (2 t., b. l. 66). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto teiginiai, jog jis pripažino savo kaltę ir gailisi, vertinami kaip nuteistojo siekis labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus. Jau minėta, kad praėjus labai trumpam laikui nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo A. Š. ir vėl padarė naujus nusikaltimus, kurie nebuvo atsitiktiniai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas artimą straipsnių sankcijose numatytiems šios rūšies bausmės vidurkiams. Be to, teismas pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

11. Teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas A. Š. paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu. Tačiau pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmės bendrinamos tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju buvo padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriami tai pačiai kategorijai. Be to, A. Š. apgaulės būdu įgydamas svetimą turtą iš „Bigbank“, As, tam panaudojo pagamintus netikrus dokumentus, t. y. šių nusikalstamų veikų padarymas buvo apjungtas vieningo sumanymo, todėl nuteistojo padaryti nusikaltimai yra neatskiriamos (būtinos) visos jo neteisėtos veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Š. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl turėjo būti bendrinami vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Dėl to skundžiamas nuosprendis tikslintinas, nurodant, kad bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o ne pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Tai nepasunkins nuteistojo padėties, kadangi realiai galutinės subendrintos bausmės dydis nesikeičia, nes už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vis vien bendrinamos jų apėmimo būdu, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Be to netikslus BK bendrosios dalies straipsnio dalies ar punkto nurodymas, jeigu tas netikslumas nekeičia nuosprendžio esmės, nėra laikomas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti nuosprendį (jo dalį).

12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistajam į bausmės laiką įskaityti jo atliktą bausmės laiką nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d., tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokurorės atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad šiuo atveju tokio įskaitymo nėra galimybės padaryti. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio (2 t., b. l. 69–90, 134–144) matyti, kad A. Š. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, į kurios laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį. Likusią laisvės atėmimo bausmės dalį A. Š. realiai atliko nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., o ne 2020 m. rugsėjo 27 d., kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Nusikalstamos veikos, už kurias A. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos 2019 m. sausio mėn., ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 25 d. Taigi, kaip teisingai nurodoma prokurorės atsiliepime, nuteistasis A. Š. naujas nusikalstamas veikas padarė jau po to, kai buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendis. Dėl to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką negalėjo būti įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį. Be to, bausmė priimant skundžiamą nuosprendį jau buvo realiai atlikta, todėl nebuvo pagrindo šių bausmių bendrinti ir pagal BK 64 straipsnio nuostatas.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiais (3 t., b. l. 16–73) A. Š. į bausmes buvo įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikai, nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. Be to, minėti nuosprendžiai ir šios nutarties priėmimo dienai nėra įsiteisėję, nes yra apskųsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jais paskirtų bausmių nėra pagrindo bendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Tik įsiteisėjus minėtiems nuosprendžiams bus galimybė spręsti klausimą dėl A. Š. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.

14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo A. Š. atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors ir formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. Š. atitinka, tačiau pažymi, jog net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. Š. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau teistas penkiolika kartų (neįskaitant neįsiteisėjusių nuosprendžių). Šiuo atveju nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei praėjus vos pusantro mėnesio po ankstesnio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas už analogiškų nusikaltimų padarymą realia laisvės atėmimo bausme. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat šešis kartus taikytas arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas bei vieną kartą jis atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl amnestijos. Tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra.

16. Aplinkybė, jog nuteistasis gailisi dėl jo padarytų nusikaltimų, įvertinus nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančią medžiagą, nėra kuo nors išskirtinė. Tuo tarpu į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį, bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Be to, nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog A. Š. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio.

17. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis, sprendžia, kad nuteistajam A. Š. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad A. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo A. Š. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Tačiau nustačius, kad A. Š. padaryti nusikaltimai sudaro idealą nusikalstamų veikų sutaptį, skundžiamas nuosprendis tikslintinas nurodant, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nekeičiant bendrinimo būdo ir galutinės subendrintos bausmės dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą bausmių bendrinimo teisinį pagrindą ir nustatyti, kad paskirtos bausmės bendrinamos ne pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, o pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Darius KantaravičiusNerijus MeilutisAurelijus Rauckis