Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė A. Č. į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės R. Č. ir atsakovės A. Č. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 8,9). R. Č. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė, įgyta 2008-10-24 dovanojimo sutarties pagrindu ir į dalintiną turtą neįtraukiamas (b.l.12,13). Atsakovė A. Č. registruoto nekilnojamo turto neturi (b. l. 11). Valstybės įmonės „Regitra“ 2022-08-18 pažymos Nr. 1.13-4G-76 ir 1.13-4G-77 patvirtina, kad šalys transporto priemonių neturi (b. l. 15,16).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kartu negyvena, jokių artimų santykių nepalaiko, bendro šeimos ūkio neveda, negyvena sutuoktinių gyvenimo, maždaug du metus. Taigi sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių teismas turi vertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo momento, taip pat ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Nutraukus santuoką ir nesant dėl to ginčo, ieškovui paliktina pavardė – Č., atsakovei – Č. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei ieškovas, nei atsakovė neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad gyvendami santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Jam tėvai padovanojo nekilnojamąjį turtą ir jis yra jo asmeninė nuosavybė. Tai patvirtina 2022-08-26 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b.l.12,13). Gyvendami santuokoje transporto priemonių neįgijo, o kilnojamąjį turtą pasidalino pradėdami gyventi skyrium.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Kreditorių, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą R. Č. ir A. Č. neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 68,00 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio, nes ieškovas 2022-07-29 VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atleistas nuo 50% teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą (b. l. 24) sudaro 280,00 Eur. Ieškovo reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovės valstybės biudžeto naudai priteistina ieškovui suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, kuri sudaro 280,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovės priteistina 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra proporcingos patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.72 straipsnio 4 dalimi, 3.127 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti R. Č. a.k.(duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Č. a.k.(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – Č. ir Č..

Priteisti iš atsakovės A. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 24,40 Eur (dvidešimt keturis eurus, 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų, 00 ct) advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės A. Č. ieškovui R. Č. 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.