Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-908/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-29Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
1A-15-908/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35867-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis
D. B., M. P.
Advokatai
Eglė Latauskienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-15-908/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35867-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorėms Rasai Apšegienei, Marinai Ridikienei,nuteistajam D. B. (D. B.) ir jo gynėjai advokatei Eglei Latauskienei,nuteistajam M. P. (M. P.) ir jo gynėjui Aldevinui Švedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. atstovės advokatės E. Latauskienės ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas, ir bauda bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, skiriant galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę ir 12 MGL (451,92 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., 17.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., 11.50 val., išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir taip pat suėmime nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. birželio 5 d. išbūtas laikas. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. palikta jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

M. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, ir paskirta galutinė 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., 17.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., 14.40 val., išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. P. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti ir dalį jos išplatino, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Žemutiniame romų tabore, esančiame Meistrų g. Vilniuje, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,0008 g karfentanilio ir 0,225 g. narkotinės medžiagos – metadono ir dalį laikytos medžiagos – 0,00002 g karfentanilio perdavė M. P..

2. M. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Žemutiniame romų tabore, esančiame Meistrų g., Vilniuje, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš D. B. įsigijo ir laikė nedidelį kiekį – 0,00002 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. B. atstovė advokatė E. Latauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį – nuteistajį išteisinti dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, todėl yra pagrindas teigti, kad neįrodyta, jog nuteistasis D. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atnaujinti įrodymų tyrimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Skunde teigiama, kad nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kai nustatomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka jokių kitų patikimų D. B. kaltės įrodymų, patvirtinančių jį laikius didelį kiekį narkotinių medžiagų ir turėjus tikslą jas platinti bei nedidelį kiekį išplatinus, nėra. To nepatvirtino specialisto išvada dėl pirštų pėdsakų, nebuvo siekiama atlikti DNR tyrimo dėl jos aptikimo ant narkotinių medžiagų pakuočių. Apeliantė pabrėžia, kad nevykdytos kriminalinės žvalgybos ir procesinės prievartos priemonės. Šioje byloje nėra nė vienos faktinės aplinkybės, kuri patvirtintų, kad D. B. laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, bei jas išplatino. Valstybinis kaltintojas vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais bei surastų medžiagų kiekiu. Kaltinant asmenį neteisėtu laikymu visada reikia įrodyti, kad kaltininkas iš tiesų disponavo narkotinėmis medžiagomis, tai yra identifikavo save, kaip daikto turėtoją. Šią aplinkybę ypač svarbu įrodyti, kai medžiagos rastos neutralioje teritorijoje arba jos laikomos atviroje ir viešojoje vietoje, kurioje nagrinėjamu atveju buvo apie dešimt asmenų. Apeliantės teigimu, pareigūnų T. Š. (T. Š.), S. V., M. J. (M. J.) ir M. Š. parodymai yra identiški, nors tai neįmanoma dėl to, kad šie asmenys kaltinamojo sulaikymo metu buvo skirtingose vietose; nė vienas jų nefiksavo sulaikymo aplinkybių techninėmis priemonėmis, nors po 15 min. jos buvo panaudotos surastoms narkotinių medžiagų pakuotėms užfiksuoti, todėl, priešingai nei teigia pareigūnai, galimybė fiksuoti sulaikymo faktą bei išvengti subjektyvaus pobūdžio parodymų, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, buvo. Tai sudaro prielaidas vertinti policijos pareigūnų veiksmus, kaip nesąžiningus, laikant juos piknaudžiavimu tarnyba, atliktu siekiant savanaudiškų tikslų. Pareigūnų parodymų patikimumas kelia abejonių, nes jie yra suinteresuoti savo profesinės veiklos – „pseudo“ teisėtumo užtikrinimu ir duodami parodymus teismui sukėlė prieštaravimus, kurių teismas nepašalino. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką pareigūnų statusas yra kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tokie liudytojai visada yra suinteresuoti, nes susiję su vykdomąja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu (EŽTT byla V. M. ir kiti prieš Nyderlandus).

3.2. Priežastinį ryšį tarp nuteistojo D. B. veiksmų ir pasekmės patvirtina tik suinteresuotų policijos pareigūnų parodymai, o byloje esanti specialisto išvada įrodo tik rastų narkotinių medžiagų kilmę ir kiekį, tačiau dėl policijos pareigūnų neprofesionalumo ir procesinių veiksmų nefiksavimo D. B. priverstas įrodinėti savo nekaltumą, nors tokios pareigos jam įstatymas nenumato.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus: liudytojas M. J. prieštarauja pats sau, teigdamas, kad galimai asmenys buvo apžiūrėti ir pasišalino; buvo apžiūrėti ir kaip neaktualūs paleisti. T. Š., M. Š. ir S. V. iš viso neprisimena, ar kažkas buvo sulaikytas. S. V. nurodo, kad gal asmenys buvo patikrinti, jis neprisiminė, ar tarp jų buvo merginų.

3.4. Nuteistieji D. B. ir M. P. nuosekliai tvirtino, kad buvo sulaikyti ir kiti asmenys, visi suguldyti ir patikrinti, tačiau nevertintas abiejų nuteistųjų tarpusavio parodymų sąsajumas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. B. ir M. P. nuo sulaikymo momento buvo atskirti, todėl suderinti parodymų neturėjo jokios galimybės, tačiau tarp šių asmenų parodymų nėra prieštaravimų. Skunde teigiama, kad kaltinamieji nurodė, patyrę psichologinio pobūdžio spaudimą dėl parodymų davimo prieš save, todėl į teismą buvo iškviesta pagrindinė šio tyrimo ikiteisminio tyrimo pareigūnė A. M.. Vis dėlto, apeliantės nuomone, jos parodymai nepatvirtina, kad tokio spaudimo nebuvo (jeigu tyrėja duotų kitokius parodymus, ji turėtų pripažinti, neatlikusi tarnybos pareigų ir piknaudžiavusi, o tai jai nenaudinga). Ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali būti apklausiamas byloje liudytoju, nes kaip pareigūnas jis yra įrodinėjimo subjektas, todėl negali būti neutralus ir objektyvus, todėl dvigubas procesinis statusas prieštarauja teisinės valstybės principui.

3.5. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo įrodinėjama, kad pas nuteistajį rastos piniginės lėšos yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl ir ši aplinkybė atskleidžia tai, kad D. B. nevykdė nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir už jų platinimą gauti nusikalstamas pajamas. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino. Tai prieštarauja teismo teiginiams, kad D. B. kaltę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį įrodo faktinių aplinkybių visuma.

3.6. Skunde pažymima, kad įrodymai turi būti vertinami tiek atskirai, tiek tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, nei vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas, šių reikavimų nepaisė. Jo nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro visumos, kuri patvirtintų, kad D. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jį išteisinti, nes yra nekaltas – juo tiesiog buvo pasinaudota kaip įrankiu, siekiant nuteisti D. B.. Byloje nebuvo apklausti du liudytojai, dalyvavę sulaikyme, todėl prašo juos apklausti ir, jeigu reikės, pats gali juos surasti. Pažymi, kad pareigūnai, kuriuos jis apibūdina, kaip paprastus pareigūnus, vežė į policijos komisariatą sulaikytuosius, perduotus operatyvinių darbuotojų. Anot apelianto M. P., šie jo minimi pareigūnai paklausė operatyvininkų, kaip sulaikytuosius komisariate užregistruoti, ir į tai gavo atsakymą: „ant testų“. Apeliantas pažymi, kad jis žino ir daugiau tokių atvejų, apie kuriuos papasakos žodinio proceso teisme metu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – juos atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo atliktas dalinis įrodymų tyrimas

7. Liudytoja A. P., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad šiek tiek atsimena tą įvykį prie aukštos betoninės sienos, esančios Kirtimuose, žemutiniame romų tabore, nes ten pareigūnai papurškė D. B. dujų, taip pat jie tapšnojo D. per petį ir sakė prisipažinti, nes viską nufilmavo. Ji ten prižiūrėjo savo draugą K. P., kuris vartoja narkotikus. Tą dieną ji kartu su K. vyko į taborą, nes jam reikėjo įsigyti narkotikų, o ji stebėjo, kad draugas neperdozuotų. K. atvyko prie tos betoninės sienos, nes vartojo narkotikus, o tabore buvo pardavinėjami narkotikai (prie sienos narkotikų nepardavinėjo). Draugas nuėjo prie sienos „įsidurti“. K., vykdamas į taborą, su savimi narkotikų neturėjo – juos ketino įsigyti tabore. Kada atvyko į taborą prie sienos, pasakyti negali – tai buvo, atrodo, praeitais metais, nepamena, koks buvo metų laikas. Lijo lietus, buvo apsiniaukę, turbūt, buvo ruduo. Jiedu su K. atvyko autobusu galimai apie 16 val., t. .y. po pietų. Kiek buvo pareigūnų, ji nepamena, galimai 3-4 žmonės. Jai policininkai nieko nedarė. Ji ir K. prie sienos buvo porą metrų toliau nuo kitų žmonių, todėl, kai kriminalistai juos pasikvietė prie visų, ten jau buvo nemažai surinktų žmonių. Jiedu priėjo tada, kai juos pakvietė kriminalistai. Toliau nuo kitų žmonių jie buvo trise: ji, K. ir dar vienas asmuo. Tada vienas kriminalistas atbėgo iš vienos pusės (tų kitų kriminalistų ji nematė). Kriminalistai buvo ne už tvoros, o atbėgo iš kitos pusės, iš ten, kur medžiai. Be pareigūnų ir be jų trijulės ten buvo dar apie dešimt žmonių, kurie visi buvo sulaikyti. Juos tris privedė prie kitų, kai šie jau buvo sulaikyti, nes ji, K. ir jo draugas sulaikymo metu stovėjo toliau. Tai, ką iki tol veikė tie kiti žmonės, ji nematė. Tarp tų žmonių buvo D.. Ką šis veikė iki jiems prieinant, ji nematė. M. P. nepažįsta, ar jis ten buvo, neatsimena. Su K. autobusu atvažiavo ir išlipo stotelėje, nusileidus nuo kalno K. nuėjo, atrodo, į baltą namą nusipirkti narkotikų. Tada jie nuėjo prie tvoros, K. P. pasiruošė narkotikų. Tada atbėgo kriminalistai, tačiau iš K. P. narkotikų nepaėmė, nes jis jau buvo spėjęs pasidaryti. Greitai pasiruošė narkotikus ir atbėgo kriminalistai. Su jais buvęs trečias asmuo irgi, turbūt, leidosi – ji nepamena. Pati narkotikų nevartoja. Būdama prie tvoros ji buvo užsiėmusi draugu K. P. ir tuo kitu asmeniu. Kai prie jų atbėgo kriminalistas, juos nusivedęs prie grupės žmonių, atstumas iki tos grupės buvo apie porą šimtų metrų, todėl ji jų nematė. Ji žino, kad tai kriminalistas, nes girdėjo, kaip sakė, kad ten yra kriminalistai. Kai juos nusivedė prie kitų asmenų, matė, kad D. kriminalistas tapšnojo per petį. Iš tų stovėjusių žmonių ji iš matymo pažįsta D. (D. B.), nes su juo bendravo jos draugas, ir T.. Ją apieškojo, sakė iškraustyti „tašę“, bet joje narkotikų nebuvo. Ji nepamena, ar K. apieškojo. Prisimena, kad pareigūnai rado kažką numestą, tačiau ji nematė, kas numetė. Ji nepamena, iš kur K. gavo švirkštą. Švirkštą galėjo turėti su savimi, taip pat ir ten įsigyti. Ji nematė, kad žmonės, susirinkę prie tvoros, kažką pardavinėtų (3 t., b. l. 92-94).

8. Liudytojas K. P., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad gyvena kartu su liudytoja A. P.. Nuo 2019 m. spalio 14 dienos narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau įvykio metu vartojo. Jis, A. ir autobuse sutiktas M. atvažiavo į Žemutinį romų taborą. Nusileido nuo kalniuko ir su M. pas vieną čigonę nusipirko narkotikų, o pas kitą ėjo nusipirkti švirkštų. Išgirdo, kad krūmuose yra daug žmonių. Nusipirkti narkotikai buvo įpakuoti į folijos lankstinuką, juos pasiruošti reikėjo pačiam. Ten galima nusipirkti visko – ir švirkštų, ir narkotikų. Čigonė, pas kurią pirko narkotikus, buvo Žemutiniame tabore. Ten yra policijos kameros, firma, supirkinėjanti metalą. Narkotikus jis pirko ne švirkšte. Visi trys nuėjo prie krūmų, ten tarpusavyje kalbėjo daug žmonių. Pas kažką pasiėmė ar nusipirko švirkštų. Trise nuėjo toliau. A. visą laiką buvo kartu, stebėjo jį, kad neperdozuotų, kad galėtų iškviesti greitąją. Nusipirko pabandymui tris ar keturis – nenorėjo visų pinigų išleisti. Nuėjo toliau už tų krūmų palei betoninę tvorą, surado, kur atsisėsti, pasiruošė narkotikus kartu su M.. Ėmė lyti lietus. Po kelių minučių pamatė, kaip aukštas vyras su šortais nubėgo į krūmus, kuriuose visi buvo. Jis bėgo palei geležinkelio bėgius, buvusius truputį aukščiau, po to nusileido į krūmus ir prasidėjo neaiškūs garsai. Jie trise buvo pasitraukę tam, kad pasidaryti narkotikų ir kitų asmenų nematė, tik girdėjo. Kai vienas iš pareigūnų (T. Š.) juos tris atsivedė, tai jie atsistojo tokia tvarka: M., A., jis (liudytojas), o priekyje jo – A., dar stovėjo vienas asmuo su ramentais ir dar trys ar keturi iki pat kito kelio. Kai ruošė sau narkotines medžiagas, kitų asmenų nematė, tik girdėjo. Tie žmones buvo ten susirinkę, nes visi ten atvažiuoja nusipirkti narkotikų, pabūna, pavartoja, įsigyja švirkštus, po to perkasi narkotikus, ir važiuoja į namus. Žmonės buvo krūmuose, nes ten yra saugiau vartoti, kai nuo kelio atvažiuoja policija. Tuo metu, kai kriminalistai juos atvedė prie kitų žmonių, jis jau buvau pavartojęs. „D.“ (D. B.) surakintas sėdėjo ant sofos, jo veidas buvo raudonas, jis gaudė orą. Kai juos atvedė, ten jau buvo aukštas pareigūnas (T. Š.) ir, rodos, pareigūnai M. J. bei S. V.. Visą laiką, kai šie pareigūnai buvo, T. Š. kažko vis ieškojo prie betoninės sienos. Po to S. V. su M. J. nuėjo į taborą, t. y. paėjo apie 10 m, o T. Š. vis kažko ieškojo, bet nerado. Su jais liko vienas pareigūnas, o kiti nuėjo. Niekas neplanavo bėgti, nes iš pareigūnų pusės būtų smurtaujama. Tas pareigūnas vis kažko nerado, tada ranka trenkė „D.“ ir papurškė į veidą dujų, du kartus spyrė koja. Kai jis (liudytojas) kažką replikavo, prie jo priėjęs T. Š. paklausė, kiek šis turi pinigų. Atsakė, kad 60-70 Eur, bet jie pas A.. Tada T. Š., priėjęs prie M., paklausė, kiek šis pinigų turi. M. atsakė, kad apie 10-20 cnt, tačiau pareigūnui, turbūt, nepatiko atsakymas ir M. papurškė dujų. Jie nebuvo sulaikyti, tačiau buvo apieškoti. Juos su M. apieškojo paskutinius, o A. liepė ant sofos viską išberti iš „tašės“. Tada grįžo M. J. su S. V., o T. Š. kažko ieškojo prie krūmų. Jam (liudytojui) stovint netoli žmogaus su ramentais, prie sofos galo pasilenkęs S. V. ištraukė maišiuką su folijos lankstinukais. Jis nematė, kur šis gulėjo, tačiau matė, kaip maišiukas buvo pakeltas. Ėmus skaičiuoti lankstinukus jų buvo virš dvidešimt. M. J. pasakė, kad bus virš trisdešimt. Jis (liudytojas) nematė, kas juos išmetė. Jis buvo pavartojęs „fentanilio“, tuo metu buvo apsvaigęs, galbūt, labiau pasitaisęs sveikatą. Jam įstrigo tas įvykis bei pareigūnų nežmoniškas elgesys. Visa tai vyko dienos metu, datos neatsimena. Lynojo, pūtė šaltas vėjas, galimai buvo vasara, 2019 m., nes vasario mėnesį grįžo iš Anglijos. Vėliau atvažiavo uniformuoti pareigūnai – moteris bei vyras. Pastarasis pasisveikino su jau buvusiais pareigūnais, įdėmiai pažiūrėjo į „D.“, tačiau greitosios nepasiūlė. Kiti pareigūnai per raciją iškvietė pareigūnę, kad patikrintų čigonę ir ji nuėjo. Neuniformuotiems pareigūnams liepus visiems išeiti, žmonės ėmė šalintis. „D.“ (D. B.) – jo draugas, pažįstamas, su juo susipažino tabore, kur galimai stovėjo vienoje eilėje prie narkotikų. „D.“ tuo metu narkotines medžiagas vartojo. Jis nematė, kad įvykio dieną D. B. būtų kažką pardavinėjęs. Kažkada yra pirkęs iš jo švirkštą, bet ne tą dieną. Lankstinuką pirko iš čigonės. Krūmuose buvo daug žmonių ir visi kalbėjo. Jis nežino, ar A. matė, kaip jis pirko iš čigonės narkotikus – nors ji ėjo kartu, bet prie čigonės ji nepriėjo. Narkotikų paruošimas yra paprastas: į indelį įdedi narkotikus, juos užpili vandeniu. „Fentanilis“ buvo folijos lankstinukuose, jį sumaišė su vandeniu, pakaitino. Ampulę su vandeniu turėjo paėmęs iš namų, bet švirkšto neturėjo. Anksčiau būdavo, jog į taborą atvažiuodavo autobusas, kuris nemokamai dalindavo švirkštus, o jam išvykus tie, kuriems likdavo švirkštų, juos pardavinėdavo po eurą, bet tą dieną jis švirkštą gavo ne iš autobuso. Sulaikymo metu, kai pribėgo pareigūnai, jie buvo trise. Jis nežino, ar pareigūnai kalbėjo apie „čekį“. S. V., ištraukęs maišelį su folijos lankstinukais, narkotikus skaičiavo su šypsena. Priešais jį (liudytoją) stovėjo A., kuriam M. J. du kartus ranka trenkė. T. Š. vaikščiojo prie tvoros ir prie „D.“ – prie tvoros kažko ieškojo. Kai juos tris privedė, D. B. buvo surakintas ir gulėjo ant lovos; jo daiktai gulėjo išberti tarp jų švirkštai, „kinder siurprizas“ su citrinos rūgštimi, cigaretės, kapeikos. Kiti žmonės, taip pat ir jie, stovėjo eilute. Tarp D. B. ir visų kitų buvo tarpas. M. P. nepažįsta ir nežino, ar tą dieną jis buvo ten. Su D. santykių nepalaiko ir nėra iš jo pirkęs narkotikų. Tą dieną prie jo D. narkotikų nevartojo. Jis nežino, ką D. tą kartą ten veikė: logiškai mąstant, būdamas tabore turėjo vartoti, nes visi žmonės narkotikų jau buvo nusipirkę iš čigonų; už geležinkelio bėgių vaikščiojo ne vienas čigonas; ten narkotikus pardavinėja tik čigonai. Kai juos išvarė, grįžo tie pareigūnai ir priėję prie D. klausė, ar jis prisipažįsta. D. perklausė: ,,ką prisipažįstu“. Jam atsakė: ,,kad pardavinėjai narkotikus“. D. atsakė: „nieko aš neprisipažįstu“. Tada jam daužė per petį ir pasakė: ,,taigi prisipažink, mes turime viską nufilmavę“. Po to, gal už minutės ar dviejų, visus išvarė. Jis, A. ir M. apėjo dar vieną pastatą, nes pagalvojo, kad jeigu pareigūnai ten kažko ieškojo, tai gal jų trijulė kažką suras. Pažiūrėję, jog pareigūnų nėra, sugrįžo, pamatė sulaužytus švirkštus, bet nieko neradę, pasišalino. Jis manė, kad reikia paieškoti, nes ten kažko ieškojo pareigūnas T. Š.: galvojo, gal jis kažką pametė arba bus kažkas vertingo, bet jie nieko nerado. Jiems išėjus už krūmų, pamatė, jog tie patys pareigūnai leidosi nuo kalno. Pareigūnai juos stebėjo – gerai, kad narkotikų nerado, nes būtų tekę įrodinėti, jog nėra platintojai. Jis nežino, kurie iš sulaikytų asmenų buvo išvežti – įsodinimo į automobilį nematė. Jis atsimena, kad M. P. prie D. neprivedė. Jis žino pareigūnų pavardes, nes M. J. ir T. Š. anksčiau buvo jį sumušę. Visų pareigūnų nepažįsta, bet tris pažįsta. Be šių pareigūnų dar buvo vyras ir moteris. Saugiau narkotikus vartoti krūmuose, todėl ten nuėjo. Prie sofos buvo kiti žmonės, kurie ten vienas kitam kažką įrodinėjo, o jie trise norėjo ramybės. Mano, kad tie žmonės jau buvo narkotikų jau nusipirkę, nes jis, kaip vartojantis, tai suprato iš tų žmonių kalbos, manierų. Kai pareigūnas juos pakvietė, „D.“ buvo surakintas – jis paties sulaikymo fakto nematė, tik girdėjo garsus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, nes buvo suimtas kitoje byloje. Sankcijos metu buvo uždarytas Pravieniškėse, ten kartą per savaitę juos vesdavo pažaisti tinklinį. D. B. irgi vedė, tad šis jo (liudytojo) paklausė, ar atsimena įvykį, ar gali paliudyti. Jis (liudytojas) sutiko, nes atsiminė. Apie tą įvykį daugiau su D. B. nekalbėjo: bendravimas vyko, kol ėjo į aikštelę iš „barako“, žaidė tinklinį ir atgal grįžo keliuku. Tada D. davė savo adresą, nurodė A. vardą, pavardę (3 t., b. l. 94-97).

9. Vykdant Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, atnaujinus byloje įrodymų tyrimą, buvo atlikti baudžiamojo proceso veiksmai: įvykio vietos apžiūra ir liudytojų T. Š. ir S. V. parodymų patikrinimas vietoje. Minėti proceso veiksmai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir fotonuotraukose (3 t., b. l. 156 -184).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. gynėjos advokatės E. Latauskienės ir nuteistojo M. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

11. Iš nuteistojo D. B. gynėjos apeliacinio skundo matyti, kad nepagrįsta ir neteisėta laikoma pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. B. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. neteisėtai laikė jas, turėdamas tikslą platinti, bei dalį jų išplatino, perduodamas M. P., nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde neigia pirkęs iš D. B. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, akcentuoduomas tai, kad yra nekaltas bei kad juo buvo pasinaudota, siekiant apkaltinti D. B..

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo D. B. gynėjos advokatės E. Latauskienės ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus, atlikusi dalinį tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog D. B. neteisėtai turėdamas tikslą platinti laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,0008 g karfentanilio ir 0,225 g metadono, o dalį (0,00002 g) karfentanilio išplatino, 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Žemutiniame romų tabore esančioje Meistrų g., perduodamas M. P.. Remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, daryti priešingą išvadą ir nuteistuosius išteisinti nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo D. B. gynėjos advokatės E. Latauskienės apeliacinio skundo.

13. Nuteistojo D. B. gynėjos skunde pažymima tai, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į nuoseklius nuteistųjų – jos ginamojo D. B., viso baudžiamojo proceso metu neigusio savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – disponavimo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos su tikslu ją platinti ir nedidelio kiekio narkotinės medžiagos išplatinimo, bei M. P., neigusio, jog D. B. jam perdavė lankstinuką su narkotine medžiaga, parodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai liudytojais apklaustų policijos pareigūnų T. Š., S. V., M. J. ir M. Š. parodymais. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepaisė tos aplinkybės, kad šių liudytojų parodymų patikimumas kelia abejonių dėl jų identiškumo (nepaisant to, kad minėti pareigūnai nuteistųjų sulaikymo metu buvo skirtingose vietose), taip pat ir dėl šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi dėl jų profesinės veiklos, anot gynėjos, susijusios su „pseudo“ teisėtumo užtikrinimu, taip pat ir tos aplinkybės, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo fiksuojami jokiomis pareigūnų turimomis vaizdo fiksavimo priemonėmis.

14. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

15. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant juos daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą įrodomąją medžiagą, taip pat ir liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymus, juos sugretinusi su parodymais, pastarųjų duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kita įrodomąją bylos medžiaga, tarp kurios ir nuteistųjų M. P. bei D. B. parodymai bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų A. P. ir K. P. parodymai, apeliacinės instancijos teismo pavedimu atliktų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiūra, liudytojų parodymų patikrinimas vietoje) metu surinkti įrodomieji duomenys, remiasi tais bylos įrodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę.

17. Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Žemutiniame romų tabore, esančiame Meistrų g., Vilniuje, vykusiame nuteistųjų D. B. ir M. P. sulaikyme dalyvavo policijos pareigūnai T. Š., S. V., M. J. ir M. Š., kurie nusikaltimo vietoje pasirodė ne tuo pačiu metu iš skirtingų vietų. Šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme, nuosekliai patvirtino matę, kaip pasirodžius policijos pareigūnams M. J. ir M. Š., D. B. ant žemės numetė plastikinį maišelį, o M. P. – folijos lankstinuką, tačiau, kaip matyti iš liudytojų T. Š. ir S. V. parodymų, šie nuteistuosius stebėjo ilgesnį laiko tarpą nei kiti du kolegos, ir tai darė būdami maždaug už 1 - 2 m nuo nuteistųjų, nuo kurių juos skyrė iš atskirų betoninių segmentų susidedanti tvora; be to, šie du pareigūnai matė ne tik maišelio ir folijos lankstinuko išmetimo faktą, bet ir prieš tai D. B. atliktą minėto lankstinuko perdavimą M. P.. Kiti du liudytojai – M. J. ir M. Š. – į nusikaltimo vietą atbėgo po to, kai radijo ryšio priemonėmis buvo informuoti apie galimai įvyksiantį narkotinių priemonių platinimą ir artėdami prie nuteistųjų matė, kaip pastarieji išmeta ant žemės su savimi turėtas narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės, kurių detalės skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vietoje buvo liudytojai, ir kuriuo metu jie stebėjo nuteistuosius, ir atsispindi liudytojų parodymuose – tiek duotuose teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, balsu perskaičius liudytojų T. Š., S. V., M. J. ir M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šie juos patvirtino ir prašė jais remtis, nurodę, kad visas aplinkybes geriau prisiminė, apklausiami netrukus po įvykio (M. J., T. Š.), ar nuo jo praėjus nedideliam laiko tarpui (S. V., M. Š.). Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai taip pat paaiškino, kodėl D. B. ir M. P. atlikti neteisėti veiksmai nebuvo užfiksuoti techninėmis priemonėmis, nurodydami, kad tam trukdė objektyvios priežastys: sąlygos, kurioms esant jie stebėjo neteisėtus nuteistųjų veiksmus (stebėjimas per plyšį tvoroje, o vėliau persisvėrus per ją, liudytojus T. Š. ir S. V. nuo kitoje tvoros pusėje buvusių asmenų skiriant nedideliam atstumui); tai, kad veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo atliekami jų dalyviams įdėmiai stebint aplinką ir pasiruošus įspėti apie galimą policijos pareigūnų pasirodymą (būtent tai ir įvyko, įvykio vietoje pasirodžius pareigūnams M. J. ir M. Š., anot kurių, techninių priemonių panaudojimą šiuo konkrečiu atveju apsunkino tai, kad jie prie besibūriuojančių asmenų grupės prisiartino bėgte, o juos pamatę nuteistieji staigiai sureagavo, išmesdami laikytas narkotines medžiagas). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą dėl liudytojų T. Š., S. V., M. J. ir M. Š. parodymų identiškumo, prieštaringumo ir jų veiksmų nesąžiningumo, kuris skunde prilyginamas piktnaudžiavimui tarnybai. Iš minėtų liudytojų parodymų bei liudytojų T. Š., S. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad liudytojai įvykį matė iš skirtingų vietų, skiriasi ir laikotarpis, kurio metu jie stebėjo D. B. ir M. P. atliekamus neteisėtus veiksmus, o tam tikri neatitikimai ir tai, kad ne visas įvykio aplinkybes liudytojai teisme atsiminė vienodai tiksliai, paaiškinami jų darbo, kurį atliekant susiduriama su daugeliu neteisėto disponavimo narkotinėmis priemonėmis atvejų, pobūdžiu (anot liudytojo S. V., romų tabore dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis būdavo dažnai sulaikomi žmonės, per savaitę buvo pradedama iki 5 ikiteisminių tyrimų), bei praėjusiu nemažu laiko tarpu nuo įvykio iki liudytojų apklausų teisme.

18. Nesutiktina ir su gynėjos apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistųjų parodymai nuoseklūs, juose bei tarp jų nėra prieštaravimų. Nors nuteistieji D. B. ir M. P. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neigė, tačiau sugretinus kiekvieno jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat abiejų nuteistųjų parodymus tarpusavyje bei su kita bylos medžiaga tokios kategoriškos išvados daryti negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik tais nuteistųjų parodymais, kuriuos patvirtino kiti bylos duomenys.

19. Viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis D. B. kaltės dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, siekiant jas platinti, bei dalies išplatinimo M. P., nepripažino ir, nors neneigė kaltinime nurodytu laiku buvęs prie Žemutiniame romų tabore esančios betoninės tvoros, tačiau nurodė, kad tuo metu narkotinių medžiagų su savimi neturėjo, jų platinti neketino ir M. P. neperdavė. Apklaustas įtariamuoju kitą dieną po sulaikymo D. B. parodė, kad narkotikų nevartojantis jau pusę metų, o 2019 m. rugpjūčio 21 d. į čigonų taborą atvyko norėdamas užsidirbti, parduodamas narkomanams su savimi atsivežtus švirkštus. Prie betoninės sienos krūmuose jis sutiko apie 8-10 narkomanų, spėjo jiems parduoti apie 20 vnt. vienkartinių švirkštų po 1 eurą už vienetą. Su savimi turėjo apie 20 Eur, gautų už parduotus švirkštus. Jam stovint prie minėtų narkomanų, prie jo priėjo policijos pareigūnai, paguldė ant žemės ir sulaikė. Matė, kad pareigūnai netoli sulaikymo vietos kažką surado, jam pasakė, kad rado narkotines medžiagas, jis nežino, kam jos priklauso. M. P. nei švirkšto, nei narkotikų nepardavė (t. 1, b. l. 54, 58). Apie savo buvimo prie betoninės tvoros, esančios Žemutiniame romų tabore, tikslą – vienkartinių švirkštų pardavimą ten besibūriuojantiems narkomanams – D. B. parodė ir teisme, tačiau teigė, kad jam pradėjus pardavinėti su savimi atsivežtus vienkartinius švirkštus, pribėgo pareigūnai ir jį paguldė ant žemės. Po dešimties minučių išgirdo, kad šalia jo rado narkotines medžiagas. Nors ten buvo apie 10 žmonių, tačiau suėmė tik jį ir jam iš matymo pažįstamą M. P., pasakę, kad pas pastarąjį rado folijos lankstinuką. M. (M. P.) prie grupės žmonių priėjo vėliau, jis M. nei narkotikų, nei švirkšto nepardavė (2 t., b. l. 111).

20. Tai, kad narkotikų jau pusmetį nevartojantis D. B. į romų taborą prie betoninės tvoros, kur buriavosi narkotinių medžiagų įsigyti norintys asmenys, atvyko norėdamas parduoti vienkartinius švirkštus, pirmiausia paneigia specialisto išvada Nr. T-N 2208/2019(01), iš kurios matyti, kad atlikus šio nuteistojo šlapimo, paimto 2019 m. rugpjūčio 21 d., 22.20 val., tyrimą jame rasta difenhidramino, metadono, metadono metabolito, karfentanilio, karfentanilio metabolito (t. 2, b. l. 36). Tokia pati narkotinės medžiagos sudėtis buvo nustatyta ir baltos spalvos medžiagoje, supakuotoje 35 folijos lankstinukuose, rasoje D. B. sulaikymo vietoje, bei kiek toliau rastame viename folijos lankstinuke (t. 1, b. l. 16-17). Aplinkybės, kad D. B. prie betoninės tvoros pardavinėjo vienkartinius švirkštus, nepatvirtino liudytojais apeliacinės instancijos teisme apklausti prie tvoros buvę A. P., K. P.. Nuteistasis M. P. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad švirkštų jis tą dieną parduodant nematė. Iš pastarojo nuteistojo parodymų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu jis nurodė į taborą atvykęs įsigyti narkotinių medžiagų savo vartojimui, todėl eidamas iš Viršutinio romų taboro į Žemutinį klausinėjo žmonių, kur jų galima įsigyti, šie jam pasakė eiti iki krūmų (neatsimena, ar išgirdo, jog ten narkotikus parduoda „D.“). Jis pinigų neturėjo, tad ketino parduoti laikrodį. Jam priėjus prie 8 asmenų grupės, iš karto atbėgo pareigūnas ir paguldė ant žemės, atėję kiti pareigūnai kratė juos visus – iš pradžių atbėgo pareigūnas M. (M. J.), kuris D. B. paguldė ant žemės, po to kitas pareigūnas peršoko per tvorą. Pareigūnai tikrino visus asmenis. Kad jis (M. P.) numetė narkotines medžiagas, sužinojo tik kitą dieną po sulaikymo, kai jam buvo pareikštas įtarimas. Teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu M. P. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad apklausiamas įtariamuoju jis parodė kiek kitokias įvykio aplinkybes, teigdamas, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., atvažiavo į Žemutinį čigonų taborą, Meistrų g., įsigyti narkotinių medžiagų savo vartojimui. Kadangi nežinojo, kas tiksliai parduoda narkotines medžiagas, tai eidamas per taborą klausinėjo to praeivių narkomanų. M. P., apklausiamas įtariamuoju, skirtingai nei duodamas parodymus teisme, pažymėjo, kad net keli jo sutikti narkomanai jam pasakė, jog krūmuose prie betoninės tvoros narkotines medžiagas parduoda „D.“. Jis nežinojo, kas toks „D.“, nuėjo prie nurodytų krūmų. Ten stovėjo grupė narkomanų (5-6 asmenys), su kuriais kalbėjo jam iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu „D.“ (tas kurį vėliau sulaikė policija), jį yra matęs tabore prieš metus kaip asmenį, vartojantį narkotines medžiagas. Apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. taip pat teigė, kad D. B., stovėdamas apsuptas lūkuriuojančių narkomanų, ieškojo kažko savo kišenėse, bet ko tiksliai, nežino, o ar ką ištraukė iš kišenių, nematė. Anot M. P., jis nieko nespėjo pasakyti D. B., o šis jam nieko nepardavė, nes į krūmus įbėgo policijos pareigūnai, kurie D. B. sulaikė ir netrukus prie D. ant žemės rado maišelį galimai su narkotine medžiaga. Sulaikė ir jį (M. P.), pasakę kad už narkotinių medžiagų vartojimą, nors jis savimi narkotinių medžiagų neturėjo ir lankstinuko neišmetė (t. 2, b. l. 11, 14).

21. Iš nuteistojo M. P. parodymų matyti, kad nuteistasis neatsitiktinai atsidūrė nusikaltimo vietoje, t. y. romų tabore, prie betoninės tvoros – ten atėjo turėdamas tikslą įsigyti narkotinių medžiagų, į minėtą vietą nukreiptas pakelyje sutiktų narkotikus vartojančių asmenų, nurodžiusių, jog prie betoninės tvoros, krūmuose, narkotines medžiagas pardavinėja „D.“. Nors teisme M. P. nurodė neatsimenantis, ar jo paklausti apie tai, kur įsigyti narkotikų ir nurodę eiti prie betoninės sienos asmenys minėjo „D.“ vardą, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes gynybinė versija apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu tyrėja jam darė poveikį, pirmosios instancijos teisme buvo paneigta: apklausta tyrėja A. M. kategoriškai neigė dariusi apklausiamiems įtariamiesiems M. P. ir D. B. bet kokį poveikį, nurodė apklausas atlikusi pagal baudžiamojo proceso normų reikalavimus, o protokole užfiksavus įtariamojo M. P. parodymus, šis su jais susipažino, pasirašė, dalyvaujant gynėjui A. Švedui (t. 2, b. l. 177-178).

22. Nesutiktina su nuteistojo D. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali būti apklausiamas byloje liudytoju, nes negali būti neutralus ir objektyvus dėl dvigubo procesinio statuso, prieštaraujančio teisinės valstybės principui. BPK 276 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Liudytojos A. M., vadovaujantis minėta procesine teisės norma apklaustos teisme, parodymus, kad jos atliktų įtariamųjų D. B. ir M. P. apklausų metu buvo laikomasi baudžiamojo proceso įstatyme numatytų reikalavimų, patvirtina tai, kad abiejose apklausose dalyvavę įtariamųjų gynėjai, kurie kartu su įtariamaisiais pasirašė apklausų protokolus, jokių pastabų, kaip ir jų ginamieji, nepareiškė.

23. Nuteistojo M. P. parodymai apie jo atsiradimo nusikaltimo vietoje aplinkybes ir tikslą – narkotikų įsigijimą iš „D.“ – patvirtina liudytojų T. Š. ir S. V. parodymus apie jiems bestovint už betoninės tvoros išgirstą kitoje tvoros pusėje lūkuriuojančių asmenų pokalbį. Iš liudytojų T. Š., S. V. parodymų matyti, kad šie policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines funkcijas kartu su kitais kolegomis, atvyko į Žemutinį romų taborą, Meistrų g., Vilniuje, ir ten pastebėjo, kad įtartini asmenys buriuojasi prie taboro teritorijoje esančios betoninės tvoros, atsiskyrė nuo kolegų ir prie jos prisiartino iš kitos pusės. Tiek liudytojas S. V., tiek liudytojas T. Š. teisme prisiminė, girdėję anapus tvoros buvusių asmenų pokalbį, kurio metu buvo dalijamasi informacija, kad pinigai jau atiduoti „D.“, „ryžam“, kuris turi tuoj atnešti narkotinių medžiagų. Liudytojas T. Š. teisme parodė, kad stovėdamas už betoninės sienos su S. V. matė susirinkusių asmenų grupę. Priėję nauji narkomanai klausė, ar kiti jau pasiėmė. Jiems buvo atsakyta, kad nepasiėmė, kad yra duoti pinigai ir laukiama atnešant. Kažkam paklausus, pas ką pinigai, buvo atsakyta: „Pas „D.“; į klausimą: „Kas per „D.“, gautas atsakymas: „ryžas“. Anot liudytojo T. Š., taip narkomanai vadino D. B.. Liudytojas T. Š. teisme nurodė, kad supratus, jog yra duoti pinigai ir tuoj bus atneštos narkotinės medžiagos, pranešta toliau laukusiems kolegoms ir laukta tolimesnių veiksmų. Po kažkiek laiko pamatė ateinantį D. B. ir informavo kolegas. D. B. priėjo prie laukusių asmenų grupės. Narkomanams pradėjus rėkti, kad atvyksta policija, liudytojas persisvėrė per tą sieną, žiūrėti, kas vyksta, kad nebūtų paslėptos narkotinės medžiagos, tada pamatė, kaip D. B. ir dar vienas asmuo (kaltinamasis M. P.) jas numetė. Narkotinės medžiagos nuo D. B. nukrito maždaug už 2 m. Kaip tik tuo metu pribėgo kiti kolegos ir sulaikė šiuos asmenis. Anot liudytojo T. Š., visas aplinkybes jis matė per tvoroje esančią skylę, taip pat per tvoros viršų, nes sienos aukštis iš skirtingų tvoros pusių buvo nevienodas: toje pusėje, kur buvo jis su kolega S. V. tvora buvo žemesnė, o kitoje pusėj aukštesnė dėl duobės. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad tvora toje vietoje, kur stovėjo T. Š. yra 165 cm (t. 3, b. l .165). Atsakydamas į gynėjos L. Guižauskienės klausimą, šis liudytojas patikslino, kad sienoje yra tarpai tarp sekcijų, plyšiai tarp sujungimų. Jis vaizdą matė per tokį plyšį bei pasistiebęs per tvorą, o vėliau per tvorą peršoko (tai atitinka teisme kaltinamuoju apklausto M. P., nurodžiusio, kad pirmas atbėgo pareigūnas M. (M. J.), o kitas pareigūnas vėliau peršoko per tvorą, parodymus (t. 2, b. l. 112). Liudytojo T. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas parodė konkrečius betoninės tvoros segmentus ir tarp jų esantį 5 cm tarpą, prie kurio jis stovėjo ir per kurį stebėjo už toros buvusius asmenis, taip pat liudytojas parodė vietą, per kurią perlipo tvorą (toje vietoje tvoros grotelės sulenktos) (t. 3, b. l. 161, 165-167). Liudytojas S. V. teisme parodė, kad kitoje tvoros pusėje esantys asmenys, atpažinę besiartinančius jo kolegas, ėmė vienas kitą perspėti. Jis persisvėręs per tvorą matė, kaip minėti asmenys šalinasi į įvairias puses, tuo metu D. B. išmetė ant žemės su savimi turėtą maišelį, o kitas asmuo – folijos lankstinuką. Pribėgę kolegos minėtus asmenis sulaikė (t. 2, b. l. 173-175). Anot liudytojo S. V. jis už tvoros vykstantį veiksmą stebėjo ir pro tarp betoninėje tvoroje esančius tarpus. Tai, kad betoninėje tvoroje tarp atskirų jos dalių yra tarpai, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui gynėjos E. Latauskienės pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos (t. 3, b. l. 107-109), taip pat apeliacinės instancijos teismo pavedimu atliktų procesinių veiksmų – įvykio vietos apžiūros, liudytojų T. Š. ir S. V. parodymų patikrinimo vietoje metu padarytos fotonuotraukos (pastarosiose detaliai užfiksuota betoninė tvora, joje tarp atskirų segmentų esantys tarpai, per kuriuos liudytojai T. Š. ir S. V. parodė matę D. B. narkotinių medžiagų perdavimą M. P., taip pat stebėję, kaip pastarieji su savimi turėtas narkotines medžiagas išmetė ant žemės) (t. 3, b. l. 158-184). Tai, kad minėti proceso veiksmai buvo atlikti ne tuo metų laiku, kuriuo buvo padaryti nagrinėjami nusikaltimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesutrukdė užfiksuoti nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo vietoje esančios betoninės tvoros, jos struktūros, sudedamųjų dalių, tarp atskirų segmentų esančių tarpų, taip pat ir liudytojų nurodytųjų – siekiančių apie 5 cm, tuo labiau, kad minėtos fotonuotraukos ištirtos jas gretinant su šiltuoju metų laiku darytomis gynėjos teismui pateiktomis fotonuotraukomis bei ikiteisminio tyrimo metu iš karto po nuteistųjų sulaikymo padarytomis įvykio vietos fotonuotraukomis.

24. Kiti du pareigūnai (liudytojai M. J. ir M. Š.) parodė, kad į nusikaltimo vietą atvyko iš Meistrų gatvės pusės, po to, kai kolegos radijo ryšiu pranešė apie galimai tuoj įvyksiantį narkotinių medžiagų platinimą. Jiems artinantis prie grupelės asmenų, kurios centre buvo D. B., pastarasis juos pastebėjo ir numetė ant žemės plastikinį maišelį, o kitas asmuo, kuris, kaip vėliau nustatė, buvo M. P., rankos mostu ant žemės numetė folijos lankstinuką. Tai, kad nusikaltimo vietoje buvo rastas maišelis ir folijos lankstinukas patvirtina 2019 m. rugpjūčio 21 d., 17.30 val.-17.40 val., vyresniojo tyrėjo S. V. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta žemė, esanti šalia betoninės sienos, Meistrų g., Vilniuje. Minėta vieta yra perėjus bėgius, priėjus betoninę sieną, šalia sienos padėtas senas čiužinys, ant jo – automobilio padanga. Šalia čiužinio matyti polietileninis maišelis, kuriame yra folijos lankstinukai, šalia maišelio ant žemės taip pat mėtosi folijos lankstinukai (iš viso surinkta 35 vnt.) su milteliais. Netoliese kairėje pusėje (maždaug už 2 m nuo čiužinio) matyti ant žemės patiestas kilimas, šalia kurio ant žemės numestas folijos lankstinukas, kuriame yra milteliai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo priedo – fotolentelės Nr. 1, matyti, kad nuotraukose Nr. 1-3 užfiksuotas sienos fragmentas, šalia jos esantis čiužinys ir ant jo esanti padanga, šalia kurios guli polietileninis maišelis su folijos lankstinukais, kurių dalis iškritusi ant žemės (t. 1, b. l. 8, 9). Nuotraukose Nr. 3-6 užfiksuotas šalia ant žemės patiesto kilimo gulintis folijos lankstinukas (t. 1, b. l. 10-11). Sutiktina su gynėjos argumentu, kad prie vietos apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos fragmentiškos ir nepakankamai informatyvios, nes jose užfiksuotos rastos narkotinės medžiagos ir tik vienoje matyti betoninės tvoros dalis, tačiau jose užfiksuotą vaizdinę informaciją vertinant kartu su ikiteisminio tyrimo metu surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų apklausų protokolų duomenimis, taip pat ir su apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjos į bylą pateiktomis vėliau darytomis įvykio vietos nuotraukomis bei apeliacinės instancijos teismo pavedimu įvykio vietoje atliktų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiūros ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje) metu užfiksuotais įrodomaisiais duomenimis, kuriose be kita ko įvairiais rakursais užfiksuota ir betoninė tvora, prie kurios 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo padarytos nuteistųjų D. B. ir M. P. nusikaltamos veikos, galima susidaryti pakankamai informatyvų ir detalų nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo vietos ir vietos, iš kurios jų veiksmai buvo stebimi, vaizdą.

25. Aptarti įrodymai, kurie sutampa, papildo vienas kitą ir sudaro logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtina tai, kad D. B. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti narkotinių medžiagų laukusiems jas vartojantiems asmenims, besibūriuojantiems prie betoninės tvoros, kurie, kaip kad parodė gynybos prašymu apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas K. P., minėtoje vietoje rinkdavosi būtent narkotinių medžiagų įsigyti ir suvartoti. Iš liudytojo K. P. parodymų matyti, kad šis kartu su liudytoja A. P. ir dar vienu asmeniu į nusikaltimo vietą ateiti buvo pakviesti pareigūno jau po D. B. sulaikymo ir to, kas vyko prieš atėjimą, nematė, tačiau, liudytojo K. P. teigimu, jų trijulė, iki tol būdama prie betoninės tvoros atokiau nuo kitų asmenų grupės, kurį laiką girdėjo tuos žmones kalbančius ir iš jų kalbų bei manierų liudytojas susidarė įspūdį, kad tie žmonės jau buvo narkotikų nusipirkę. Šie parodymai patvirtina pareigūnų T. Š. ir S. V. parodymus apie už betoninės tvoros laukusių asmenų pokalbį, iš kurio pareigūnai sužinojo, kad minėti asmenys buvo atidavę pinigus „D.“ ir laukė pastarojo atnešančio jiems narkotikus iš taboro. Minėtus parodymus patvirtina ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad matė grupę narkomanų, buvusių aplink D. B. ir kažko laukusių, pastarajam kažko ieškant savo kišenėse. Tai, kad įvykio vietoje rastos narkotinės medžiagos, supakuotos į 35 folijos lankstinukus, kurių dalis buvo polietileno skiautėje, o dalis – iškritę šalia maišelio ant žemės, priklausė D. B., kuris minėtus lankstinukus atsinešė iš taboro ir pareigūnams pasirodžius rankos mostu numatė ant žemės, patvirtina ir jų radimo aplinkybės, o būtent tai, kad narkotinės medžiagos buvo rastos netrukus po nuteistojo D. B. sulaikymo greta vietos, kurioje jis buvo sulaikytas. Tai patvirtina teisme duoti D. B. parodymai, kad pribėgus pareigūnams ir jį paguldžius ant žemės, po dešimties minučių išgirdo, kad šalia jo rado narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad jam stovint prie narkomanų, prie jo priėjo policijos pareigūnai, paguldė ant žemės ir sulaikė. Matė, kad pareigūnai netoli sulaikymo vietos kažką surado, jam pasakė, kad rado narkotines medžiagas. Iš vyresniojo tyrėjo M. J. 2019 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo, liudytojo apklausos protokolo, bei liudytojo M. Š. apklausos protokolo matyti, kad radijo ryšio pagalba pranešimą apie galimai įvyksiantį narkotikų pardavimą jie gavo apie 17 val. 20 min. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūra, kurios metu apžiūrėtos rastos narkotinės medžiagos, buvo pradėta po dešimties minučių. Tai atitinka ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad į krūmus įbėgo policijos pareigūnai, kurie D. B. sulaikė ir netrukus prie jo ant žemės rado maišelį galimai su narkotine medžiaga. Teisme M. P. jau teigė, kad narkotikai buvo rasti ne prie D. B., o krūmuose, vėliau, atsakydamas į D. B. gynėjos L. Guižauskienės klausimą, patikslino, kad jie buvo rasti 2 - 3 m nuo D. B., dar vėliau pažymėjo, kad šis negalėjo jų numesti, nes „pareigūnas M. taip greitai atbėgo, paguldė šį, jo rankos buvo kišenėse, po to per tvorą peršoko kitas pareigūnas“, tačiau paaiškindamas savo parodymų kitimo priežastis nurodė, kad jam „paslydus“ ir atsisėdus į kalėjimą, D. B., kuris per jį sėdės kalėjime 8-10 m., jam ačiū nepasakys (t. 2, b. l. 112).

26. Negalima nepastebėti ne tik nuteistojo M. P., bet ir apeliacinė instancijos teisme apklausto liudytojo K. P. siekio padėti nuteistajam D. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastarasis parodė, kad po D. B. sulaikymo dalis pareigūnų buvo pasišalinę ir nuėję į taborą, o prie sulaikytų asmenų buvo likęs tik pareigūnas T. Š., kuris likęs vienas su sulaikytais asmenimis kažko ieškojo, bet nerado, todėl pavartojo fizinį smurtą prieš D. B., o po pusvalandžio iš taboro sugrįžus kitiems pareigūnams, krūmuose greitai buvo rastos narkotinės medžiagos, tačiau teismas nesiremia šiais liudytojo K. P. parodymais apie jo nurodytas narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodomieji duomenys, taip pat ir visą laiką šalia buvusios K. P. draugės – liudytojos A. P. parodymai. Ši liudytoja teigė, kad jiems (A. P., K. P. ir pastarojo draugui) priėjus prie sulaikytų asmenų grupės, buvo kažkas surasta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas K. P. nurodė, jog jo liudyti byloje prašė nuteistasis D. B., su kuriuo susitiko ir bendravo laisvės atėmimo vietoje.

27. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentu, kad teisme turi būti užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės teikti prašymus, įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam turi būti garantuota teisė apklausti gynybos liudytojus, kurie būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, primosios instancijos teismas nesilaikė minėtų nuostatų ir nepagrįstai atmetė 2019 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje nuteistojo gynėjos pateiktą prašymą pakviesti liudyti asmenis, kurie buvo sulaikyti kartu su nuteistuoju D. B. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val. (A. P. ir K. P.), motyvuodamas tuo, kad šie asmenys liudyti nekviestini, nes apie juos nebuvo kalbama ikitesiminio tyrimo metu, o kaltinamasis D. B. atsisakė duoti parodymus. Vis dėlto minėta kaltinamojo procesinė teisė buvo realizuota apeliacinės instancijos teismui patenkinus gynėjos E. Latauskienės prašymą ir minėtus gynybos liudytojus A. P. ir A. P. pakvietus liudyti bei jiems davus parodymus ir atsakius į proceso dalyvių klausimus apie jiems žinomas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teisme.

28. D. B. gynėjos apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kodėl byloje nebuvo įrodinėjama, kad pas nuteistąjį rastos piniginės lėšos (20 Eur), yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tai, kad D. B. jo sulaikymo metu laikė su savimi ir išmetė ant žemės 35 vnt. folijos lankstinukų, patvirtina, jog pinigai iš prie tvoros buvusių asmenų surinkti narkotinei medžiagai – karfentaniliui įsigyti, buvo D. B. atiduoti tabore už minėtas narkotines medžiagas, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 20 Eur suradimo pas įtariamąjį faktas nepatvirtina, kad D. B. neįvykdė nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir už jų platinimą gauti nusikalstamas pajamas. Pastebėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką objektyviai neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos BK 260 straipsnio 2 dalies prasme gali pasireikšti ne tik tikslo jas parduoti, bet ir kitaip platinti turėjimu; taip pat ne tik didelio kiekio narkotinės medžiagos pardavimu, bet kitokiu platinimu.

Dėl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentų.

29. Nuteistojo M. P., kuris apeliaciniu skundu prašo jį ištesinti, nes nepadarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, gynybinė pozicija buvo iš esmės aptarta atsakant į nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentus, todėl jau paminėtų argumentų teisėjų kolegija nekartoja, papildomai pažymėdama tai, kad abu nuteistieji nepripažino, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Žemutiniame romų tabore, esančiame Meistrų g., Vilniuje, M. P. iš D. B. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įsigijo ir laikė nedidelį kiekį (0,00002 g) narkotinės medžiagos – karfentanilio, tačiau apeliantas M. P. neneigė tikslo įsigyti savo vartojimui narkotinių medžiagų, kurio vedamas 2019 m. rugpjūčio 21 d. atvyko prie betoninės tvoros, esančios Žemutiniame romų tabore, ieškodamas narkotikus parduodančio „D.“. Liudytojai S. V. ir T. Š. parodė matę, kaip grįžęs nuo taboro pusės D. B. išėmęs iš polietileninio maišelio folijos lankstinuką jį padavė vienam iš laukusių asmenų, kuris vėliau jį numetė ant žemės, detaliai nupasakodami įvykio vietos stebėjimo aplinkybes teisme. Iš liudytojų T. Š. ir S. V. parodymų matyti, kad šie nuteistuosius stebėjo ilgesnį laiko tarpą nei kiti vėliau įvykio vietoje pasirodę kolegos (M. J. ir M. Š.), ir tai darė būdami maždaug už 1 – 2 m nuo nuteistųjų, nuo kurių juos skyrė betoninė iš atskirų sekcijų susidedanti siena, taigi matė ne tik maišelio ir folijos lankstinuko išmetimo faktą, tačiau ir prieš tai D. B. atliktą lankstinuko perdavimą M. P.. Visi liudytojai (T. Š., S. V., M. J. ir M. Š.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme, nuosekliai patvirtino matę, kaip pasirodžius policijos pareigūnams, D. B. ant žemės numetė plastikinį maišelį, o M. P. – folijos lankstinuką, netrukus po to minėti asmenys buvo sulaikyti ir ant žemės rastos jų numestos narkotinės medžiagos. Šiuos parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad vienas folijos lankstinukas buvo rastas toliau nei kiti 35 vnt., kurie buvo rasti šalia betoninės sienos patiesto čiužinio. Folijos lankstinukas rastas kairėje pusėje, maždaug už 2 m nuo čiužinio, su jame buvusiais milteliais, kuriuos ištyrus nustatyta, jog baltos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko, 2019 m. rugpjūčio 21 d. paimto įvykio vietos apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00002 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio kiekio negalima nustatyti, nes tyrimui pateikta per mažai medžiagos. Tai atitinka sudėtį narkotinės medžiagos, buvusios 35 folijos lankstinukuose, įvyniotuose į baltos spalvos plastikinę skiautę, 2019 m. rugpjūčio 21 d. paimtuose įvykio vietos apžiūros metu (karfentanilis, kurio bendroji masė yra 0,00078 g, bei metadonas, kurio bendroji masė yra 0,225 g).

30. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad tiek nuteistojo D. B. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 260 straipsnio 2 dalies, tiek nuteistojo M. P. veikoje – BK 259 straipsnio 2 dalies objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo jie pagrįstai pripažinti kaltais: D. B. – dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos – 0,0008 g karfentanilio ir 0,225 g metadono laikymo, turint tikslą platinti, bei nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – 0,00002 g karfentanilio platinimo, o M. P. – už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – karfentanilio įgijimą iš D. B. ir laikymą be tikslo ją platinti, bei abiem nuteistiesiems paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančios, individualizuotos, adekvačios BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytam nusikaltimui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytam baudžiamajam nusižengimui bei kiekvieno nuteistojo asmenybei bausmės, kurios nėra aiškiai per griežtos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniuose skunduose pateiktų motyvų nėra pagrindo.

31. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo nuteistajam M. P.. Paskyrus apeliantui gynėją advokatą A. Švedą, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš M. P. 154,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje gynėjas buvo paskirtas 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. B. (D. B.) gynėjos advokatės Eglės Latauskienės ir nuteistojo M. P. (M. P.) apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė