- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- II-234-890/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03878-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- T. G.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio, profesinio išsilavinimo, skundą dėl 2015-09-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo Nr. 30N-38631546-15 panaikinimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 30N-38631546-15 administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124² straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį nubaustas 289 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, panaikinimo. Skunde T. G. nurodo, kad nesutinka su nutarimo dalimi, kurioje pripažinta, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nes šioje dalyje nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. T. G. nurodo, kad neįrodyta, ar jis turėjo chuliganiškų paskatų, kaip numatyta ATPK 124² straipsnio 2 dalies dispozicijoje. T. G. nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime užfiksuotais objektyviais teisės pažeidimo požymiais, nurodo, kad važiavimo greičio nedidino, automobilio galo į įvairias puses nemėtė, o tik padarė vieną staigų manevrą į dešinę. Netenkinus skundo T. G. prašė išdėstyti baudos mokėjimą per šešis mėnesius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog T. G. 2015-09-04 surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodyta, jog jis vairavo transporto priemonę AUDI A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, nesiėmė visų atsargumo priemonių, spausdamas akseleratorių didino važiavimo greitį, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, keitė važiavimo kryptį, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, taip savo chuliganišku vairavimu, t. y. mėtydamas automobilio galą į įvairias puses, sukėlė sau ir kitiems eismo dalyviams pavojų, sudarė grėsmę eismo saugumui, be to, transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. (b.l. 6).
T. G. teisme paaiškino, jog palaiko savo skundą. Nurodė, kad vairavo automobilį prie prekybos centro „Studlendas“. Kai važiavo aikštelėje, su juo kartu automobilyje buvo M. D. ir D. V.. Visi važiavo namo, bet pamiršo kažką nusipirkti parduotuvėje, pasuko atgal į parduotuvę, padarė staigesnį manevrą į parduotuvės pusę, nebuvo viršytas greitis, nebuvo ratų slydimo, aikštelėje nebuvo kitų automobilių, todėl nerodė posūkio signalo, buvo tamsus metas ir kelio linijų nesimatė. Mano, kad pareigūnai važiavo pagrindine gatve pamatė staigesnį jo manevrą. Jis tik vieną kartą vairą pasuko į dešinę pusę, automobilis yra keturiais ratais varomas, todėl praslydimo nebuvo. Mano, kad pareigūnams pasirodė, kad jis chuliganiškai vairavo, nes jis taip nevairavo. Nurodė, kad jam davė pasirašyti protokolą, bet nepaaiškino, dėl ko protokolas surašytas. Su jo draugais, buvusiais automobilyje, pareigūnai nekalbėjo. Dirba vairuotoju, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, prašė skirti didesnę baudą, bet neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. parodė, jog su T. G. yra bendradarbiai, rugsėjo 4 dieną visi vyko į prekybos centrą „IKI“ apsipirkti, automobilį vairavo T. G.. Važiavo nuo Miško rajono prekybos centro „Studlendas“ link. T. G. ties posūkiu į prekybos centrą greitai pasuko. Įvažiavus į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ir nespėjus priparkuoti automobilį, sustabdė policijos pareigūnai. T. G. į aikštelę įvažiavo ir joje važiavo 30-40 km/h greičiu, greičio nedidino. D. V. parodė, kad matė, kaip T. G. rodė posūkio signalus. Mano, kad T. G. staigiai pasuko į automobilių stovėjimo aikštelę, nes buvo staigus posūkis, gal todėl pareigūnai sustabdė. Atliekant posūkio manevrą padangos necypė.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. D. parodė, kad su T. G. yra draugai. Jie įvykio dieną važiavo į parduotuvę, apsipirko. Važiuojant atgal, T. G. pasakė, kad pamiršo maisto katinui, tada automobilių stovėjimo aikštelėje staigiai apsisuko atgal parduotuvės link, nes iki parduotuvė darbo laiko pabaigos buvo likę tik 20 min. Policijos pareigūnai sustabdė automobilį jau po apsipirkimo, prieš tai pastatytas automobilis buvo aikštelėje. Negali pasakyti, dėl ko policijos pareigūnai sustabdė automobilį. Toje aikštelės vietoje, kurioje T. G. apsukinėjo automobilį, nebuvo kitų automobilių, apsuko toliau nuo pagrindinio įėjimo, važiavo aikštelės išvažiavimo link, tada apsisuko ir tik tada sustabdė pareigūnai.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. S. parodė, kad važiuodamas H. M. g., nuo centro Miško rajono link, pastebėjo automobilį „piešiantį saulę“, pastebėjo automobilio šviesas ir apsisukimą, kol važiavo automobilių stovėjimo aikštelės link, buvo 6-7 automobilio apsisukimai, vairuotojas spaudė akseleratoriaus pedalą, didino automobilio apsukas, nerodė posūkio signalo, keitė važiavimo kryptį, kėlė grėsmę, nes viskas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo dar kitų stovinčių automobilių, todėl vairuotojas buvo sustabdytas ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. P. parodė, kad patruliuojant buvo pastebėtas aikštelėje pavojingai manevruojantis automobilis. Važiavo nuo senamiesčio pusės Liepojos g. link, matė vaizdą iš dešinės pusės. Pavojingai manevruojantį automobilį pamatė ties posūkiu į aikštelę ir iš karto pasuko į aikštelę. Automobilis keitė važiavimo kryptį, vairuotojas pavojingai vairavo, važiavo bereikalingai ratu, „piešė saules“, buvo tamsus paros metas, po lietaus. Automobilio vairuotojas kėlė pavojų kitoms transporto priemonėms, nes slystantį automobilį sunku suvaldyti, taip pat gali nepastebėti pėsčiojo. Posūkio signalai keičiant važiavimo kryptį nebuvo rodomi.
Iš esmės tokias pačias aplinkybes pareigūnas V. P. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b.l. 12).
ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 724 iki 1113 eurų.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Nors T. G. neigia tyčia pavojingai ir chuliganiškai vairavęs automobilį, teigė, jog automobilio vairą susuko vieną kartą ir praslydimo nebuvo, tačiau tokius jo teiginius paneigia nuoseklūs liudytojų V. P. ir M. S. parodymai, jog T. G. vairuojamas automobilis apie savo ašį apsisuko daugiau nei vieną kartą, t. y. apie 5-6 kartus, ir kad T. G. spaudė akseleratoriaus pedalą, didino automobilio apsukas, nerodė posūkio signalo, keitė važiavimo kryptį, kėlė grėsmę aplinkiniams. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais pareigūnų V. P. ir M. S. parodymais, jie sutampa su V. P. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole ir V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad T. G. sutinka su pažeidimu ir dėl pažeidimo gailisi. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais, jų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, nes šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį T. G., gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu T. G. bei jo pakviesti liudytojai M. D. ir D. V. yra draugai, kolegos, liudytojai įvykio metu sėdėjo automobilyje, tačiau apklausus juos teisme, jų parodymai išsiskyrė. Liudytojas D. V. aiškino, kad T. G. įvažiuojant į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ties posūkiu greitai pasuko, įvažiavus į aikštelę ir nespėjus priparkuoti automobilį, T. G. sustabdė policijos pareigūnai. T. G. aikštelėje važiavo 30-40 km/h greičiu, greičio nedidino, rodė posūkio signalus, nors pats T. G. teisme nurodė, kad posūkio signalo manevruodamas nerodė. Liudytojas M. D. nurodė, kad policijos pareigūnai sustabdė T. G. vairuojamą automobilį jau po apsipirkimo, prieš tai jau buvo automobilis pastatytas aikštelėje. Važiuojant atgal, T. G. pasakė, kad pamiršo maisto katinui, tada automobilių stovėjimo aikštelėje staigiai apsisuko atgal parduotuvės link, tai yra važiavo aikštelės išvažiavimo link, tada apsisuko ir tik tada sustabdė pareigūnai. Tokie tarpusavyje nesutampantys dėl įvykio aplinkybių liudytojų parodymai, kurie prieštarauja ne tik liudytojų V. P. ir M. S. parodymams, bet paties T. G. dėl įvykio teisme duotiems paaiškinimams, kitai bylos medžiagai, vertintini kritiškai, o T. G. parodymus teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad T. G. chuliganiškai vairavo automobilį, priversdamas jį suktis apie savo ašį ir taip kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, kadangi kartu su juo važiavo du keleiviai – D. V. ir M. D., o aikštelėje, kurioje chuliganiškai manevravo buvo ir kitų transporto priemonių.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. T. G. veika pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismas daro išvadą, kad T. G. pagrįstai paskirta nuobauda – 289 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Nuobauda paskirta teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog 2015-09-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas Nr. 30N-38631546-15 T. G. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti T. G. skundo nėra pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ginčo dėl nutarimo dalies, kuria T. G. buvo nubaustas pagal ATPK123 str. 5 d. nėra, teismas dėl minėtos nutarimo dalies nepasisako.
ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kadangi prašymų dėl baudos išdėstymo nagrinėjimas, kai bauda jau paskirta nutarimu, nėra priskiriamas teismo kompetencijai, T. G. skunde suformuluotas prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant pažeidėjui teisę kreiptis su tokiu prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,-
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-09-21 nutarimą Nr. 30N-38631546-15 palikti nepakeistą.
T. G. prašymą išdėstyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-09-21 nutarimu Nr. 30N-38631546-15 paskirtos baudos sumokėjimą, palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.