Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2165-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
A18.-2165-369/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01575-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
R. O.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2165-369/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01575-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 19.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, viešame teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. O., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. O. 2019 m. kovo 10 d. 1.00 val. Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1A, būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,91 promilės girtumo laipsnis) rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams A. G. ir R. P., vykdantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, kojomis spardė tarnybinio automobilio duris, įžeidinėjo juos, plūdo necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. neįžeidinėti policijos pareigūnų, nustoti spardyti tarnybinį automobilį, į pastabas nepažeidinėti viešosios tvarkos ir rimties nereagavo, sulaikomas stangrino rankas, vengė sulaikymo. Taip R. O. įžeidė statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. O. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau jų neneigia. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pasielgė netinkamai. Norėtų atsiprašyti policijos pareigūnų.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. J. 2019 m. kovo 14 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 13-ANR_P-342-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, R. O. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat R. O. paaiškinimas, kad įvykio aplinkybių neprisimena (b. l. 1).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 10 d. 0.59 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog namo, esančio Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1A, kieme du vyrai, tamsiai apsirengę, užsidėję kapišonus, daužo automobilius, pranešėja tai mato pro langą (b. l. 2-3).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2019 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio tarnybos metu“ matyti, kad 2019 m. kovo 10 d., apie 1.00 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. P., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1A, du vyrai vaikšto aplink automobilius ir juos daužo. Vyrai dviese vienas aukštesnis, kitas žemesnis, užsidėję kapišonus. Atvykus minėtu adresu jie pastebėjo du asmenis, kurie atitiko požymius. Priėjus prie asmenų ir pasiteiravus iš kur eina, asmenys atsakyti negalėjo, tik nurodė kryptį, iš kur eina. Paklausus, ką veikė prie automobilių, asmenys pasimetė ir nieko negalėjo atsakyt, todėl iki aplinkybių išsiaiškinimo ir asmenybės nustatymui asmenys buvo įsodinti į tarnybinę transporto priemonę. Jam uždarius transporto priemonės duris, kaip vėliau paaiškėjo, R. O. pradėjo kojom spardyti automobilio duris (automobilis neapgadintas) ir įžeidinėti („išsigandai, p... būtum gavęs, p...“). Atidarius automobilio duris R. O. sustandinęs rankų raumenis vengė sulaikymo. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir reikalaujant, kad asmuo duotų rankas už nugaros ir panaudojus specialiąsias priemones – dujas, R. O. buvo sulaikytas ir uždėta specialioji priemonė – antrankiai. Antrasis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, L. G. taip pat nieko paaiškinti negalėjo, tačiau elgėsi ramiai. Apžiūrėję aplinkui esančius automobilius apgadinimų nerado. L. G. patikrintas per duomenų bazę buvo paleistas saugiai nuvykti iki namų, kur gyvena. R. O. pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2019 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio tarnybos metu“ matyti, kad jame užfiksuotos analogiškos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2019 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio tarnybos metu“ išdėstytoms aplinkybės (b. l. 5).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. kovo 10 d. 1.30 val. R. O. nustatytas 1,91 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, o ANK 508 straipsnyje – už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. O. kaltė 2019 m. kovo 10 d. 1.00 val. Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1A, būnant neblaiviu (kai nustatytas 1,91 promilės girtumo laipsnis) rodant nepagarbą policijos pareigūnams A. G. ir R. P., vykdantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, kojomis spardžius tarnybinio automobilio duris, įžeidinėjus juos, plūdus necenzūriniais žodžiais, nevykdžius teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. neįžeidinėti policijos pareigūnų, nustoti spardyti tarnybinį automobilį, į pastabas nepažeidinėti viešosios tvarkos ir rimties nereagavus, sulaikomam stangrinus rankas, vengus sulaikymo, t. y. padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. O. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau jų neneigia. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pasielgė netinkamai. Tai, kad neprisimena įvykio aplinkybių, R. O. nurodė dar administracinio nusižengimo tyrimo metu. Tai matyti iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 1). Pateikta R. O. pozicija (visiškas kaltės pripažinimas) atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš vyriausiųjų patrulių A. G. ir R. P. tarnybinių pranešimų matyti, kad sulaikytas R. O. pradėjo kojomis spardyti tarnybinio automobilio duris ir įžeidinėti policijos pareigūnus „išsigandai, p... būtum gavęs, p...“. Atidarius tarnybinio automobilio duris R. O. sustandinęs rankų raumenis vengė sulaikymo (b. l. 4, 5). Neabejotina, kad tokie R. O. išsakyti iššaukiantys ir necenzūriniai žodžiai pažemino statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą. Tuo tarpu vertinant policijos pareigūnų R. O. pateiktų reikalavimų jų neįžeidinėti, nustoti spardyti tarnybinį automobilį, nepažeidinėti viešosios tvarkos ir rimties teisėtumą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte policijos uždaviniams priskiriamas nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Atitinkama policijos funkcija apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Šiuo atveju policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl to, kad du asmenys namo kieme daužo automobilius, įvykio vietoje jie rado R. O. ir L. G., kurie atitiko požymius, negalėjo atsakyti iš kur eina ir paklausti, ką veikė prie automobilių, pasimetė. Tai rodo Policijos registruojamų įvykių registro duomenų ir vyriausiųjų patrulių A. G. ir R. P. tarnybinių pranešimų sugretinimas (b. l. 2-3, 4, 5). Todėl policijos pareigūnai turėjo pagrindą juos įtarti bent jau tyčiniu turto sugadinimu – ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Tai policijos pareigūnams, vykdantiems jiems nustatytą administracinių nusižengimų atskleidimo uždavinį ir funkciją, suteikė teisę sulaikyti R. O. asmens tapatybei nustatyti. Tačiau įsodintas į policijos tarnybinį automobilį R. O. pradėjo kojom spardyti tarnybinio automobilio duris, įžeidinėti policijos pareigūnus, sustandinęs rankų raumenis vengė sulaikymo. Dėl to policijos pareigūnams R. O. atžvilgiu netgi teko panaudoti kovinių imtynių veiksmus, dujas ir jam uždėti antrankius (b. l. 4, 5). Tai pagrindžia, kad R. O. policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė. Pagaliau, R. O. apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu objektyviai atspindi alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 9). Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog R. O. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Teismas, R. O. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, dirbantis ir vykdantis individualią veiklą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus. R. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu R. O. atsakomybę sunkina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus, kas turėjo tam įtakos (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad R. O. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas atitinkantis šių straipsnių sankcijos vidurkį. R. O. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, todėl galutinė nuobauda jam skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti vieno šimto penkiolikos eurų (115 Eur) dydžio baudą.

R. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir jam skirti vieno šimto penkiolikos eurų (115 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. O. skirti galutinę vieno šimto penkiolikos eurų (115 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098699044.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus RamanauskasNuorašas tikras