Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-310-277/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
2-310-277/2010
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00244-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
J. F.
Suinteresuotas asmuo
G. S.
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė, Ina Anisina
Civiline byla Nr. 2-310-277/2010(Proceso Nr. 2-16-3-00244-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 112.
IGNALINOS RAJONO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2010 m. rugsejo 16 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant pareiškejai J. F., pareiškejos atstovei advokatei Inai Anisinai, suinteresuoto asmens G. S. atstovei advokatei Ingai Maskoliunaitei, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal J. F. pareiškima del nuosavybes teisiu igijimo pagal igyjamaja senati fakto nustatymo, suinteresuotas byloje asmuo G. S..

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Pareiškeja prašo nustatyti nuosavybes teisiu igijimo pagal igyjamaja senati fakta, kad ji pagal igyjamaja senati igijo nuosavybes teise i gyvenamaji nama, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbini pastata (tvarta) su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbini pastata (pirti) su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius (lauko tualeta), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancius (duomenys neskelbtini). Nurode, kad nuo vaikystes gyvena šiame kaime jos seneliu 1940 metais statytame mediniame name ir naudojasi visais pagalbiniais pastatais. Gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini) deklaruoja nuo 1977 m. balandžio 28 d. Abu pareiškejos seneliai, kuriems priklause mineti pastatai, mire 1973 metais. Po ju mirties pareiškejos motina P. S. paveldejimo teisiu neiformino. Šiuo metu pareiškejos motina ir tevas yra mire. Del teisiniu žiniu stokos, nežinojimo ir rašytiniu irodymu neturejimo pareiškeja laiku ir tinkamai neiteisino pastatu, kuriuose iki mirties gyveno seneliai, todel pastatai bei daiktines teises i juos neiregistruoti. Pastatai yra pareiškejai nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškeja teigia, kad ji sažiningai, teisetai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metu valdo minetus statinius, šiuo turtu naudojasi kaip savu, jokie tretieji asmenys nebuvo šiu pastatu naudotojai, pretenziju del turto valdymo iš kitu asmenu, tame tarpe ir iš juridiniu, nera gavusi, todel mano, kad igijo nuosavybes teises i šiuos pastatus pagal igyjamaja senati. Kitokiais budais gauti dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teise i pastatus, esancius Gaureliu kaime, neturi galimybiu.

Pareiškime išdestytos aplinkybes grindžiamos byloje pateiktais irodymais – J. F. (S.) gimimo liudijimu; Švencioniu rajono savivaldybes administracijos Civilines metrikacijos skyriaus 2010 m. vasario 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. F. ir T. F. santuoka; Ignalinos rajono savivaldybes administracijos Ignalinos seniunijos pažyma apie J. F. deklaruota gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini); pareiškejos seneliu J. S. ir S. S. mirties liudijimais; P. S. mirties liudijimu; Utenos apskrities archyvo išduotais 1983-1985 ir 1986-1990 metu ukiniu knygu irašais apie P. S. ukini kiema; VI Registru centro Utenos filialo pažyma apie tai, kad pareiškejos nurodyti pastatai bei daiktines teises i juos Nekilnojamojo turto registre neiregistruoti; Nekilnojamojo turto objekto kadastriniu matavimu byla Nr. 4343, registro Nr. 90/101467; Nekilnojamojo turto registro išrašu-pažymejimu apie J. F. priklausanti žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); akcines bendroves Rytu skirstomieji tinklai 2010 m. vasario 25 d. pažyma apie su J. F. sudaryta sutarti del elektros energijos tiekimo ir atsiskaityma už suteiktas paslaugas.

Šalies argumentai

Pareiškeja suinteresuotu asmenu pareiškime nenurode. Spaudoje paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinejima. Nustatytu terminu su pareiškimu del itraukimo dalyvauti procese kreipesi G. S.. Ji nurode, kad yra pareiškejos sesuo ir mano, kad pareiškejos teiginys, jog ji sažiningai igijo, sažiningai ir kaip savo daugiau kaip dešimt metu valde gyvenamaji nama ir ukinius pastatus, esancius (duomenys neskelbtini), neatitinka tikroves. Pareiškeja savo pareiškime ir pareiškejos atstove teismo posedyje nurode, kad gyvenamasis namas ir priklausiniai, apie kuriuos kalba pareiškeja, priklause pareiškejos ir suinteresuoto asmens seneliams J. S. ir S. S., mirusiems 1973 metais. Nors Nekilnojamojo turto registre šie pastatai neiregistruoti, bet butina atsižvelgti i tai, kad nekilnojamojo turto registravimas Nekilnojamojo turto registre buvo pradetas tik 1996 metais pagal 1996 m. rugsejo 24 d. Nekilnojamojo turto registro istatyma Nr.I-1539, o anksciau kaimo vietoveje esanciu pastatu nuosavybes teises buvo registruojamos vietiniu darbo žmoniu deputatu tarybu Vykdomuju komitetu vedamose ukinese knygose. Nuo 1972 metu seneliu name apsigyveno ji kartu su sutuoktiniu A. S. ir nepilnameciais vaikais. Po seneliu mirties gyvenamasis namas ir ukiniai pastatai ukinese knygose buvo irašyti jos vardu. 1974 metais name apsigyveno pareiškeja ir motina P. S., bet P. S. vardu ukinese knygose buvo vedama atskira saskaita, kurioje pažymima, kad gyvena G. S. ir A. S. name. 1986 m. lapkricio 24 d. sprendimu Ignalinos rajono „Naujo gyvenimo“ kolukio draugiškasis teismas pagal jos ieškini padalino kolukiniam kiemui priklausiusius gyvenamaji nama ir ukinius pastatus tarp jos ir buvusio sutuoktinio A. S., paskirdamas jai 4/5, o A. S. 1/5 dali. Šis sprendimas užregistruotas Ignalinos rajono Ignalinos apylinkes Liaudies deputatu tarybos Vykdomajame komitete. Po to atitinkami irašai buvo daromi ir ukinese knygose. Pareiškeja visada žinojo, kad gyvena suinteresuotam asmeniui priklausanciame name ir tai ne karta patvirtino savo parašu ukinese knygose. Faktiškai tarp jos ir pareiškejos susikloste panaudos santykiai ir pareiškeja jai priklausanciu gyvenamuoju namu naudojosi panaudos pagrindais. Civilinio kodekso 4.70 straipsnis nustato, kad asmuo, igyjantis daikta nuosavyben igyjamaja senatimi, turi buti ne tik sažiningas to daikto igijejas, t.y. užvaldydamas daikta turejo buti pagristai isitikines, kad niekas neturi daugiau už ji teisiu i užvaldoma daikta, bet taip pat jis privalo išlikti sažiningas valdytojas visa igyjamosios senaties laika ir net igydamas daikta nuosavyben igyjamaja senatimi neturi žinoti apie kliutis, trukdancias igyti jam ta daikta nuosavyben, jeigu tokiu kliuciu butu. Pareiškeja visada žinojo, kad suinteresuotas asmuo turi daugiau teisiu i paminetus gyvenamaji nama ir ukinius pastatus, todel negalima pripažinti, kad ji juos sažiningai igijo bei sažiningai, teisetai, atvirai ir kaip savo valde. Pareiškimas turi buti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Civilinio kodekso 4.68 straipsnis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nera daikto savininkas, bet yra sažiningai igijes daikta bei sažiningai, teisetai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sava valdes nekilnojamaji daikta ne mažiau kaip dešimt metu, kai per visa valdymo laikotarpi daikto savininkas turejo teisine galimybe igyvendinti savo teise i daikta, bet ne karto nepasinaudojo ja, igyja nuosavybes teise i daikta. Nuosavybes teises igijimo pagal igyjamaja senati faktas nustatomas teismo tvarka. Pareiškeja prašo toki fakta nustatyti, nes mano, jog yra visos istatymo tam numatytos salygos.

Teismas su tokiais pareiškejos teiginiais nesutinka ir mano, kad nera pagrindo nustatyti pareiškejai nuosavybes teises igijimo pagal igyjamaja senati fakto.

Gyvenamasis namas ir ukiniai pastatai, kuriuos pareiškeja siekia igyti nuosavyben igyjamaja senatimi, Nekilnojamojo turto registre neiregistruoti, bet pažymetina, kad iki 1991 m. liepos 25 d., t.y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.297 patvirtintos Pastatu, statiniu ir butu teisinio registravimo instrukcijos isigaliojimo, kaimo vietoveje esantys pastatai buvo registruojami tik atitinkamos vietines Tarybos vykdomojo komiteto vedamose ukinese knygose. Pareiškejos ir suinteresuoto asmens pateiktos (duomenys neskelbtini) kaimo ukiniu knygu kopijos (b.l.18-22,72-77,140-153) patvirtina, kad gyvenamasis namas ir ukiniai pastatai, apie kuriuos kalba pareiškeja, ukinese knygose buvo registruoti S. S. ukio asmenineje saskaitoje (b.l.142-144), o po jo mirties 1973 metais pastatai buvo registruojami G. S. ukio asmenineje saskaitoje (b.l.146,148,150). Po 1986 m. lapkricio 24 d. Ignalinos rajono „Naujo gyvenimo“ kolukio draugiškojo teismo sprendimo (b.l.135), kuriuo kolukinis kiemas buvo padalintas tarp G. S. ir A. S., dalis (1/5) pastatu buvo registruojama ir A. S. ukio asmenineje saskaitoje (b.l.152). Tuo tarpu P. S. ukio asmenineje saskaitoje (b.l.145,147,151,153) pastatai nenurodomi ir pažymima, kad gyvena G. S. ir A. S. name. Tokie pat irašai yra ir J. F. ukio asmenineje saskaitoje (b.l.72-73,76). Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis nustato, kad igyjamaja senatimi negali buti igyjama nuosavybes teise i valstybei ar savivaldybei priklausancius daiktus bei i kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Vien del šios priežasties J. F. pareiškimas del nuosavybes teises igijimo pagal igyjamaja senati fakto nustatymo turi buti atmestas, nes igyjamaja senatimi negalejo igyti nuosavybes teises i daikta, kuris ukinese knygose registruotas kito asmens vardu. Be to, pagal Civilinio kodekso 4.70 straipsni asmuo, igyjantis daikta nuosavyben igyjamaja senatimi, turi buti ne tik sažiningas to daikto igijejas, t.y. užvaldydamas daikta turejo buti pagristai isitikines, kad niekas neturi daugiau už ji teisiu i užvaldoma daikta, bet taip pat jis privalo išlikti sažiningas valdytojas visa igyjamosios senaties laika ir net igydamas daikta nuosavyben igyjamaja senatimi neturi žinoti apie kliutis, trukdancias igyti jam ta daikta nuosavyben, jeigu tokiu kliuciu butu. Irašai ukinese knygose, kuriu dali pareiškeja patvirtino savo parašu (b.l.73,153), liudija, kad pareiškeja visada žinojo, jog suinteresuotas asmuo turi daugiau teisiu i paminetus gyvenamaji nama ir ukinius pastatus, todel negalima pripažinti, kad pareiškeja juos sažiningai igijo bei sažiningai, teisetai, atvirai ir kaip savo valde.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškima atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.

Teisejas Algirdas Baliulis