- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- I-1896-362/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Robertui Verkulevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2016 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 40-TE-118 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui E. K.“.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas dėl to, kad jis 2015-09-17 priėmė nutarimą nepradėti (nutraukti) administracinio teisės pažeidimo teisenos. G. G. apskundė tokį sprendimą ir Joniškio rajono apylinkės teismas 2015-11-20 priėmė nutartį, kuria panaikino 2015-09-17 nutarimą nepradėti (nutraukti) administracinio teisės pažeidimo teisenos. Konfliktinė situacija prasidėjo 2015-07-30, kai S. P., išgirdusi kaimynystėje esančiame bute triukšmą (moteris garsiai rėkė), iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai pakalbino G. G. dėl jos savijautos ir supratę, kad greitąją medicinos pagalbą kvietė ne ji, jai pagalbos nereikia išvyko. Vėliau, 2015-08-21,pareiškėjas gavo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros persiustą G. G., gyv. Sidabros g. 22-2, Joniškis, prašymą dėl kaimynės S. P. veiksmų. G. G. prašyme nurodė, kad 2015-07-30 apie 04.00 val. ryto adresu Sidabros g. 22-2, Joniškis, S. P. melagingai iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Kadangi ji greitosios nekvietė, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingo greitosios pagalbos iškvietimo, nes tuo buvo padaryta žala Joniškio greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Taip pat kažkas mieste pradėjo kalbėti, kad jai, neva „psichinei ligonei“ 2015-07-30 naktį buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, todėl ji jaučiasi įskaudinta. Pareiškėjas gavęs tokį pareiškimą, siekdamas patikslinti pareiškimo aplinkybes, nuvyko pas S. P., gyv. Sidabros g. 22-1, Joniškis, kuri pokalbio metu paaiškino, kad minėtu adresu ji gyvena namo pirmame aukšte, o G. G. to paties namo antrame aukšte. S. P. paaiškino, kad 2015-07-30 apie 04.00 val. ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą kaimynei G. G., nes nakties metu ši savo bute, antrame aukšte šaukė, leido muziką, todėl manydama, kad kaimynė G. G. serga, paskambino į greitąją medicinos pagalbą. S. P. nurodė, kad išgirdusi riksmus, pagalvojo, kad G. G. blogai jaučiasi. Tyrimo metu buvo užklaustas VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centras, gauta pažyma, kad G. G. yra Joniškio psichikos sveikatos centro registre. Joniškio psichikos sveikatos centre G. G. buvo konsultuota 2014 m. lapkričio mėn., diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas. VšĮ Joniškio greitosios medicinos pagalbos stotis dėl galimo melagingo pranešimo į Joniškio r. PK nesikreipė. Tiriant įvykį nustatyta, kad po šio įvykio 2015-07-30 G. G. į Joniškio r. PK nesikreipė, o 2015-08-20 pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą prašydama iškelti baudžiamąją bylą dėl melagingo greitosios pagalbos iškvietimo.
Aiškinantis aplinkybes S. P. patvirtino, kad kvietė greitąją med. pagalbą G. G. manydama, kad kaimynei yra kažkas blogai, nes kaip pati paaiškinime nurodė, girdėjo kaip G. G. šaukė, leido muziką. Name, kuriame gyvena S. P. ir G. G., daugiau butų nėra. Pašalinių asmenų, kurie galėjo girdėti triukšmą ar kažkokius garsus, nebuvo nustatyta. S. P. paaiškinime nurodė, kad triukšmas nebuvo garsus, tačiau jai trukdė ilsėtis. Taip pat nurodė, kad kaimynai gyvena atokiau nuo jų namo, o S. P. ir G. G. jokių asmenų, galėjusių nakties metu girdėti jų name triukšmą, nenurodė, todėl nebuvo apklausiami kaimynai. Kaip nurodė S. P., triukšmas buvo negarsus ir aplinkiniai gyventojai to negalėjo girdėti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnis užtraukia administracinę atsakomybę už žinomai melagingą policijos iškvietimą. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas „žinomai melagingas“ atskleidžia būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį, t. y. tokia veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Remdamasis tuo, tirdamas pareiškimą, mano, kad tinkamai įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone bei padarė išvadą, jog S. P. 2015-07-30 04.00 val. iškviesdama greitąją med. pagalbą nesuprato priešingo teisei savo veikimo pobūdžio ir nenumatė žalingų jo pasekmių, todėl jos veiksmuose nėra žinomai melagingo iškvietimo požymių, t. y. tyčios.
Remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatavo, kad S. P. veiksmuose nebuvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 straipsnyje, sudėtis, todėl 2015-09-17 priėmė nutarimą nepradėti (nutraukti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Priimtas nutarimas buvo išsiųstas pareiškėjai, išaiškinant apskundimo tvarką.2015-11-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-09-17 priimtas nutarimas nepradėti (nutraukti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikintas ir medžiaga grąžinta naujo tyrimo atlikimui dėl LR ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šias aplinkybes paaiškino ir tarnybinio patikrinimo metu, sprendimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos priėmė vadovaudamasis nurodytais argumentais ir tuo, kad be kita ko privaloma atsižvelgti ir į teisingumo, protingumo ir racionalumo kriterijus ir būtina atlikti tiek veiksmų, kiek būtina pažeidimo aplinkybėms išsiaiškinti ir priimti pagrįstą sprendimą. Joniškio rajono apylinkės teismo vertinimu, buvo galima surinkti papildomų įrodymų – byla buvo grąžinta ir tai buvo atlikta – pareiškėjas surinko papildomų įrodymų, kurie, teismo manymu, buvo reikalingi šioje byloje. Nurodo, kad atliko tai, kas teismo buvo nurodyta kaip sprendimo trūkumai (papildė nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną ir surašė 2016-01-14 nutarimą nepradėti (nutraukti) administracinio teisės pažeidimo teisenos, kuriuo dar kartą priėmė analogišką sprendimą. Pagrindiniai motyvai (net ir surinkus papildomus įrodymus) yra tie, kad S. P., girdėdama triukšmą kaimynystėje, elgėsi pilietiškai, sureagavo ir iškvietė, jos manymu, reikalingus medikus. Kitaip tariant – jos veiksmuose, elgesyje nėra tyčios, būtinos konstatuoti ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, ji subjektyviai manė, jog gali būti sutrikusi kaimynės sveikata.
Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje netinkamai konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog jis netinkamai atliko pareigas, įtvirtintas jo pareigybės aprašyme (7.1., 7.5., 7.11. p.). Šiuose punktuose nurodyta, jog pareiškėjas priima ir nagrinėja gyventojų prašymus, kitokius kreipimusis (7.1. p.), surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (7.5. p.), bendradarbiauja su kitomis institucijomis, įstaigomis, gyventojais (7.11. p.). Pabrėžė, kad jis tinkamai įvykdė visas šias pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas: gautą pareiškimą nagrinėjo, tyrė, priėmė (nėra 7.1.p. pažeidimo), surašė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos (nėra 7.5. p. pažeidimo), tirdamas pareiškimą bendradarbiavo su institucijomis (užklausė VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro), gyventojais (S. P.) (nėra 7.11. p. pažeidimo), t. y. veikė pagal savo įgaliojimus, nepažeisdamas pareigybės aprašyme numatytų pareigų. Mano, jog analogiškai nepažeidė ir Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 34 punkto nuostatų, ATPK 256 straipsnio nuostatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto pažeidimų, nes Valstybės tarnybos įstatyme nurodytų punktų pažeidimas yra susijęs su asmens teisių pažeidimu, įstatymų nesilaikymu arba pareigybės aprašyme numatytų funkcijų nevykdymu (iš esmės yra blanketinės normos, kurioms konstatuoti būtina pripažinti kitų normų pažeidimą).Teigia, jog tarnybinis nusižengimas, už kurį yra nubaustas, yra susijęs su subjektyviu įrodymų visumos vertinimu. Vertinant procesinių sprendimų (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek administracinių teisės pažeidimų teisenoje, tiek administracinėje procedūroje) pagrįstumo įrodymais klausimą, konstatuoja, kad nė viename teisės akte nėra apibrėžta, kiek konkrečių procesinių veiksmų atlikus, galima laikyti, jog sprendimas yra pagrįstas. Procesinį sprendimą priimantis asmuo veikia savo diskrecijos ribose ir vadovaujasi, be kita ko, ir protingumo principu, kuriuo remdamasis tam tikroje stadijoje priima sprendimą, jog duomenų procesiniam sprendimui priimti pakanka. Asmens teisėms apginti tokie sprendimai gali būti skundžiami (atitinkamai prokurorui, teismui, aukštesnės instancijos teismui), tai reiškia, kad procesinių sprendimų praktika gali būti suvienodinta per apeliacijos (apskundimo) institutą, o apeliacijos (skundo) tenkinimas savaime nereiškia, jog buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Priešingu atveju būtų galima teigti, kad visais atvejais, kai apeliacinėje instancijoje naikinamas procesinis sprendimas, yra pažeidžiamos asmens teisės, o procesinį sprendimą priimantis pareigūnas (teisėjas) daro tarnybinį (drausmės) nusižengimą. Nurodo, jog 2015-09-17 priimto nutarimo nepradėti (nutraukti) administracinio teisės pažeidimo bylos panaikinimas savaime nelaikytinas tarnybiniu nusižengimu, nes pareiškėjas nutarimą priėmė laikydamasis nustatytos procedūros, nepažeisdamas nustatytų terminų, nepažeisdamas pareiškėjos teisių, informuodamas ją apie priimtą nutarimą ir sudarydamas galimybę jį apskųsti nustatyta tvarka. Nesant grubių procesinių pažeidimų, priimtas nutarimas panaikintas dėl subjektyvaus teismo vertinimo, kurio esmė ta, kad surinkti įrodymai buvo nepakankami. Iš to darytina išvada, jog nepagrįstai konstatuotas tarnybinis nusižengimas.
Pareiškėjo atstovo Lietuvos profesinės sąjungos atstovas Martynas Austys teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Teigė, kad šioje situacijoje svarbus įrodymų pakankamumo principas. Moteris, kuri kvietė greitąją pagalbą, skambino iš savo telefono, nesislėpė, manė, kad kaimynei reikia pagalbos, pranešė apie esamą situaciją, kad girdi triukšmą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjas priėmė atitinkamą sprendimą. Klausimas, ar surinkta pakankamai įrodymų, gali kilti visada, nėra nubrėžtos ribos. Pareigūnas atlieka vertinimą, o asmuo, nesutinkantis su pareigūno vertinimu, gali pareigūno sprendimus skųsti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Šiaulių aps. VPK viršininko 2016 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 40-TE-118 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui E. K.“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855 (toliau – Statutas), 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į Šiaulių aps. VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-4 Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo E. K. veiksmų (toliau –ir Išvada), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas E. K., Šiaulių aps. VPK Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio r. PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – VPS) Prevencijos poskyrio (toliau – PP) tyrėjas, savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. netinkamai atlikdamas savo pareigas, numatytas Šiaulių aps. VPK viršininko 2015 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 40-V-3 patvirtinto Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1., 7.5., 7.11. punktuose, nesivadovaudamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 34 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 256 straipsnio nuostatomis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų reikalavimus. Šie veiksmai buvo įvertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. N r. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės tarnautojų pareigos, t. y. valstybės tarnautojai privalo: 1. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 3. gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4. tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Šiaulių aps. VPK viršininko 2015-01-05 įsakymu Nr. 40-V-3 patvirtinto Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) viename iš punktų skelbiama: 7.1. priima ir nagrinėja žodinius, rašytinius gyventojų prašymus, pareiškimus, pasiūlymus, skundus, tiria pranešimus apie nusikalstamas veikas ir priima procesinius sprendimus; 7.5. surašo administracinius teisės pažeidimų protokolus, rengia ir nagrinėja administracines bylas, skiria administracines nuobaudas; 7.11. bendradarbiauja su kitomis policijos įstaigomis, valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, institucijomis ir gyventojais. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo (nauja redakcija nuo 2015-04-16) 34. punktas – Apylinkės inspektorius, nagrinėdamas pareiškimus, privalo surinkti visus įrodymus, kurie pagrindžia arba paneigia administracinio teisės pažeidimo buvimų ir asmens kaltumą. ATPK 256 straipsnyje (keista 2000-09-19 įstatymu Nr. VIII-1931) nurodoma: 1. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. 2. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. 3 d. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Atlikus tarnybinį patikrinimą ir vertinant gautus duomenis bei kitą informaciją, taip pat apibendrinus teisės aktus, buvo padaryta išvada, kad Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjas E. K., būdamas valstybės tarnautoju, turėdamas pareigą priimti ir nagrinėti gyventojų prašymus, tirti pranešimus apie nusikalstamas veikas ir priimti procesinius sprendimus, rengti ir nagrinėti administracines bylas, bendradarbiauti su institucijomis bei gyventojais, privalėdamas vadovautis ATPK ir kitų teisės aktų nuostatomis, tirdamas G. G. prašymą, 2015-09-17 prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, rėmėsi tik S. P. paaiškinimu, tačiau neatliko būtinų veiksmų teisingam administracinės bylos išsprendimui, nerinko įrodymų, kurie pagrįstų arba paneigtų administracinio teisės pažeidimo buvimą ir asmens kaltumą, neapklausė galimų liudytojų, t. y. 2015-07-30 pagal iškvietimą atvykusių greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojų, nenustatinėjo, ar iš tikrųjų 2015-07-30 naktį G. G. bute buvo triukšmaujama, nesiėmė priemonių gauti informacijos iš atitinkamų institucijų apie iškvietimą. Šiais veiksmais Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjas E. K., elgdamasis aplaidžiai, nepavyzdingai, nerūpestingai, neužtikrino jam kaip Prevencinio poskyrio pareigūnui pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamo vykdymo ir, kad jo priimamas sprendimas būtų teisėtas ir objektyvus. Būtent dėl to buvo konstatuota, kad Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjas E. K. netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Pareigybės aprašymo 7.1., 7.5., 7.11. punktuose, nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 34. punkto, ATPK 256 straipsnio nuostatomis ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą bei padarė tarnybinį nusižengimą.
Vertinant Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjo E. K. veiksmus padaryta išvada, kad jis, analizuotu atveju nevykdydamas minėtuose teisės aktuose įtvirtintų policijos pareigūno pareigų, realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti), nes nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjas E. K. būtų negalėjęs tinkamai atlikti savo pareigų tirdamas G. G. prašymą: apklausti 2015-07-30 pagal iškvietimą atvykusių greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojų, nustatyti, ar iš tikrųjų 2015-07-30 naktį G. G. bute buvo triukšmaujama, nesiėmė priemonių gauti informacijos iš atitinkamų institucijų apie iškvietimą. Intelektualinis (suvokimo) kaltės elementas realizuotas taip pat, nes Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjas E. K. atitinka kvalifikacinius reikalavimus, numatytus jo užimamai pareigybei vykdyti, turi pakankamą darbo patirtį, todėl turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą. Pagrįstai teigtina, kad Šiaulių aps. VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjas E. K. suvokė ir turėjo objektyvias galimybes atlikti aukščiau paminėtus veiksmus tinkamai laikantis teisės aktų numatytų nuostatų.
Pareiškėjas E. K., bandydamas įrodyti, kad buvo nepagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir bandydamas viską suvesti į subjektyvų teismo vertinimą, nutyli, kad teismas ir negalėjo nei objektyviai, nei subjektyviai įvertinti jo priimto sprendimo, kadangi jis iš esmės neatliko jokio tyrimo ir tuo teismui užkirto kelią priimti kokį nors kitą sprendimą. Keisčiausia, kad toks patyręs pareigūnas, kaip E. K. (darbo stažas daugiau kaip 25 metai, vadovybės vertinamas kaip vienas profesionaliausių Joniškio r. PK pareigūnų), G. G. prašymo tyrimą pradėjo nuo galimos pažeidėjos S. P. apklausos, o toliau viskas buvo aiškinamasi tik pagal S. P. apklausą: kreiptasi į VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centrą, tačiau, kaip ir konstatavo teismas, neapklausė 2015-07-30 pagal iškvietimą atvykusių greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojų, nenustatė, ar iš tikrųjų 2015-07-30 naktį G. G. bute buvo triukšmaujama, nesiėmė priemonių gauti informacijos iš atitinkamų institucijų apie iškvietimą, tai yra nepadarė to, ką paties pareiškėjo žodžiais tariant, galima būtų pavadinti idealiu tyrimu. Teisės pažeidimo tyrimo metu pareigūnas privalo būti aktyvus – surinkti visus tiek teisinančius, tiek kaltinančius duomenis, tada juos įvertinti ir priimti sprendimą. Pareiškėjas E. K., nerinkdamas jokių įrodymų, savo subjektyviu vertinimu iš karto priėmė sprendimą, palankų galimai pažeidėjai S. P.. Savo sprendimą pagrindė ne objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, o tik prielaidomis ir spėlionėmis, nurodydamas, kad name, kuriame gyvena S. P. ir G. G., daugiau butų nėra, pašalinių asmenų, kurie galėjo girdėti triukšmą ar kažkokius garsus, nebuvo nustatyta (tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad tai ir nebuvo nustatinėjama). Konstatavęs, kad kiti kaimynai gyvena atokiau nuo jų namo, nusprendė kaimynų neapklausinėti, nes, kaip vėlgi nurodė S. P., triukšmas buvo negarsus ir aplinkiniai gyventojai to negalėjo girdėti. Nors buvo tiriamas teisės pažeidimas dėl galimai melagingo greitosios pagalbos iškvietimo, pareiškėjas E. K., neapklausė įvykio vietoje buvusių greitosios pagalbos darbuotojų, tik konstatavo, kad VšĮ Joniškio greitosios medicinos pagalbos stotis dėl galimo melagingo pranešimo į Joniškio r. PK nesikreipė.
Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamas pats sprendimo turinys, tačiau buvo įvertinta, ar tyrėjas, vykdydamas savo funkcijas, jas tinkamai atliko. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai, buvo įvertinti visi surinkti duomenys ir padaryta išvada. Nustačius, kad pareiškėjas E. K. dirbo aplaidžiai ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, jis buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 40-TE-118 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui E. K.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (redakcija nuo 2016-01-01, TAR, 2015, Nr. 2015-17775) (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą definiciją, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigūnas, kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).
Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad pagal Tvarkos aprašą nuobaudų skyrimo procedūra būtina, o ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlymą dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Taigi tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
2016 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-4 nurodyta, kad laikraštyje „Joniškio dienos“ buvo išspausdintas straipsnis „Munduras suteptas“: policija pralaimėjo“ bylą. Susipažinęs su šiuo straipsniu Šiaulių apskrities VPK vidaus tyrimų poskyrio vyriausiasis tyrėjas V. B. 2015 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu pranešimu informavo Šiaulių apskrities VPK viršininką, jog mano, kad tikslinga atlikti tarnybinį patikrinimą siekiant išsiaiškinti, ar tyrėjas E. K. tinkamai atliko savo pareigas. 2015 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjui E. K. pranešimu buvo pranešta apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir paprašyta pateikti paaiškinimą.
Tarnybinio patikrinimo išvada nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje nustatė, kad Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjo E. K. 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal G. G. prašymą dėl kaimynės S. P. veiksmų, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nustatyta, kad S. P. 2015 m. liepos 30 d. apie 4.00 val. iškvietė greitąją medicinos pagalbą kaimynei G. G., nes nakties metu ji savo bute šaukė, leido muziką. Pareigūnas E. K. nutarime konstatavo, kad kvietimas nebuvo melagingas, nes kaimynė, išgirdusi riksmus, pagalvojo, kad G. G. bloga. Dėl šio fakto VšĮ Joniškio greitosios medicinos pagalbos stotis nesikreipė į Joniškio r. PK su skundu dėl galimai melagingo iškvietimo, todėl S. P. veiksmuose teisės pažeidimas nenustatytas. G. G. pateikė skundą dėl 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos pagal ATPK 186 straipsnį pradėjimo. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad tiriant G. G. prašymą iš Bendrojo pagalbos centro nebuvo išreikalauta informacija apie iškvietimą, neapklausti pagal iškvietimą atvykę greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, nenustatyta, ar iš tikrųjų 2015 m. liepos 30 d. naktį G. G. bute buvo triukšmaujama. Teismas konstatavo, kad institucija, priėmusi nutarimą, visapusiškai neištyrė visų aplinkybių dėl G. G. pareiškimo, todėl nutarimą panaikino ir surinktą medžiagą grąžino naujam tyrimui atlikti dėl ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo.
2016 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-4 konstatuota, kad Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK VPS PP tyrėjas E. K., būdamas valstybės tarnautoju, turėdamas pareigą priimti ir nagrinėti gyventojų prašymus, tirti pranešimus apie nusikalstamas veikas ir priimti procesinius sprendimus, rengti ir nagrinėti administracines bylas, bendradarbiauti su institucijomis bei gyventojais, privalėdamas vadovautis ATPK ir kitų teisės aktų nuostatomis, tirdamas G. G. prašymą, 2015-09-17 prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, rėmėsi tik S. P. paaiškinimu, tačiau neatliko būtinų veiksmų teisingam administracinės bylos išsprendimui, nerinko įrodymų, kurie pagrįstų arba paneigtų administracinio teisės pažeidimo buvimą ir asmens kaltumą, neapklausė galimų liudytojų, tai yra 2015-07-30 pagal iškvietimą atvykusių greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojų, nenustatinėjo, ar iš tikrųjų 2015-07-30 naktį G. G. bute buvo triukšmaujama, nesiėmė priemonių gauti informacijos iš atitinkamų institucijų apie iškvietimą. Šiais veiksmais E. K. elgdamasis aplaidžiai, nepavyzdingai, nerūpestingai neužtikrino jam kaip Prevencinio poskyrio pareigūnui pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamo vykdymo ir neužtikrino, kad jo priimamas sprendimas būtų teisėtas ir objektyvus. Konstatuota, kad E. K. netinkamai atliko savo pareigas, numatytas pareigybės aprašymo 7.1, 7.5, 7.11 punktuose, nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 34 punktu, ATPK 256 straipsnio nuostatomis ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus bei padarė tarnybinį nusižengimą.
Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 40-TE-118 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui E. K.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į 2016 m. sausio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-4.
Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Pareiškėjas, teigdamas, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu jo veiksmų įvertinimu. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, atliekant paminėtą tarnybinę užduotį, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
Byloje nėra kvestionuojami pareiškėjo atlikti veiksmai, gavus G. G. skundą, t. y., kad buvo apklausta tik S. P.. Taip pat teismas pažymi, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. įsiteisėjusia nutartimi buvo konstatuota, jog tiriant G. G. pareiškimą iš bendrojo pagalbos centro nebuvo išreikalauta informacija apie iškvietimą, neapklausti 2015-07-30 pagal iškvietimą atvykę greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, nenustatyta, ar iš tikrųjų 2015-07-30 naktį G. G. bute buvo triukšmaujama, t. y. nebuvo visapusiškai ištirtos aplinkybės dėl G. G. pareiškimo.
Kaip minėta, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7.1, 7.5, 7.11 punktus, nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 34 punkto, ATPK 256 straipsnio nuostatomis ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę teisės normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (LVAT 2016-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016).
Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas priima ir nagrinėja žodinius, rašytinius gyventojų prašymus, pareiškimus, pasiūlymus, skundus, tiria pranešimus apie nusikalstamas veikas ir priima procesinius sprendimus; 7.5. – surašo administracinius teisės pažeidimų protokolus, rengia ir nagrinėja administracines bylas, skiria administracines nuobaudas; 7.11.– bendradarbiauja su kitomis policijos įstaigomis, valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, institucijomis ir gyventojais.
Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis, tirdamas G. G. pareiškimą, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo veiksmai analizuojamoje situacijoje, apsiriboję tik S. P. apklausimu, negali būti pripažinti pakankamais, atitinkančiais tinkamu pareigūnui pavestų funkcijų vykdymu bei teisės aktų reikalavimus. Vieno asmens apklausa, nesiaiškinant kitų aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamais ir reikšmingais pareiškėjo, kaip tyrėjo, pareigų atlikimo tinkamumo prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjas tokiais veiksmais, t. y. neveikimu, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7.1, 7.5, 7.11 punktuose nustatytas funkcijas, taip pat nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 34 punkto, t. y. nesurinko visų įrodymų, kurie pagrindžia arba paneigia administracinio teisės pažeidimo buvimą ir asmens kaltumą. Tai pagrįstai buvo konstatuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, todėl nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo.
Šioje situacijoje pareigūnas, savo pareigas atlikdamas atidžiai, atsakingai ir profesionaliai, turėjo visas galimybes apklausti greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojus, išsiaiškinti kitus galimus liudytojus, o ne vien pasikliauti vieno asmens parodymais. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad visų galimų tyrimo veiksmų jis neatliko, nes manė, jog jie nėra būtini. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmų neteisėtumas ir pasireiškė tuo, kad jis, gavęs pranešimą apie galimą neteisėtą veiką, nesiėmė priemonių, kad būtų objektyviai patikslintos įvykio aplinkybės. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.
Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Šiuo atveju teismas vertina, kad pareiškėjas pats sąmoningai, tyčia pasirinko tokį elgesio modelį – neatlikti kitų tyrimo veiksmų, nors turėjo ir galimybę, ir pareigą elgtis taip, kaip reikalauja teisės aktai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl sąmoningai pasirinkto elgesio modelio, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėjas nenurodė (ABTĮ 57 str. 1 d.). Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
Vidaus tarnybos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Tvarkos aprašo nuostatas, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 40-TE-118„Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui E. K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.