- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 1-75-231/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Elektrėnų sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. S. kaltinamas tuo, jog laikotarpyje nuo 2010-04-21 iki 2010-07-20, gyvendamas kartu viename name su buvusia sutuoktine J. S., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo J. S. grasindamas padegti jos turtą - gyvenamąjį namą, grasino J. S. gyvybei, sveikatai, sistemingai baugino J. S. naudodamas psichinę prievartą įvykdyti savo grasinimus.
Kaltinamasis V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, jog J. S. niekada niekuo nėra grasinęs, prieš ją fizinio smurto nevartojo. Prieš skyrybas J. S. yra sakiusi, kad nori išvaryti jį iš namų. Parodė, kad J. S. pradėjo rašyti pareiškimus, neatitinkančius tikrovės, jau po skyrybų , kai tik jis ateidavo namo išgėręs, tai buvusi žmona iškarto kviesdavo policija. Santykiai su J. S. pašlijo, nes jis prarado darbą, su vaikais santykiai irgi blogi, sūnus net prieš jį vartojo smurtą duktė dabar išvykusi. V. S. nurodė, kad jau daug metų gyvena buvusios žmonos tėvų name, užimą atskirą patalpą su atskiru įėjimu. Ši namą remontavo ir prižiūrėjo, nes dirbo tolimųjų reisų vairuotojų turėjo pinigų, tačiau vėliau prarado darbą, žmona buvo nepatenkinta, kad nėra pinigų, kartais jis pavartodavo alkoholį, tačiau žmonos neterorizavo, jo labiau negrasino padegti namų. Žmona nepagrįstai jį kaltina, kad neva jis ją muša, jai grasina ir panašiai, todėl į jos namo dalį jis neina, ne bijo, kad žmona išprovokuos barnius. Jis šiuo metu aplamai bijo išeiti iš namų, stengiasi nekonfliktuoti, ramiai gyventi, nes išeiti neturi kur, jo motina gyvena ankštame bute ir gyventi kartu su ja neturi galimybės.
Nukentėjusioji J. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, parodė, kad 1985m. susituokė su kaltinamuoju V. S., susilaukė dviejų vaikų. Prieš kelis metus vyras pradėjo dažniau vartoti alkoholį, ankščiau jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, bet dėl girtavimo prarado teisę vairuoti automobilį, todėl neteko darbo, o tada dar labiau pradėjo vartoti alkoholį. Jai pačiai tekdavo išlaikyti šeimą. Būdamas girtas, vyras tapdavo agresyvus, smurtaudavo prieš ją, konfliktų metu vyras prieš ją vartodavo fizinį smurtą, tai yra mušdavo, sukeldavo fizinį skausmą. Ankščiau į policiją ir medicinos įstaigas ji nesikreipdavo nes bijojo vyro. 2010 m. jie išsituokė, padalino turtą. Vaikai yra pilnamečiai. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis prieš ją ne kartą pavartodavo fizinį smurtą, mušdavo, sukeldavo fizinį skausmą. Taip pat konfliktų metu V. S. prieš ją vartojo psichologinį smurtą, tai yra grasino ją nužudyti, ateityje sumušti, sužaloti jos sveikatą. Tokie jo ketinimai buvo realūs, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad V. S. juos įgyvendins. V. S. grasinimai su V. S. fiziškai susidoroti tęsiasi nuolat, nes jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, ją mušė, pradėjo į ją mėtyti kambaryje buvusius daiktus – gėlių vazoną. Pradėjo gadinti turtą. Dėl šių įvykių, ji kreipėsi i Elektrėnų policijos komisariatą apie 7 kartus. Dėl patirtų sumušimų į medicinos įstaigas nesikreipė. Šiuo metu buvęs vyras gyvena jos nuosavybės teise priklausančiame name, ji leido jam gyventi atskiroje patalpoje. Nukentėjusioji prašo kaltinamojo atžvilgiu imtis įstatymuose numatytų veiksmų, užkirsti kelią naujiems konfliktams prieš ją. Prašo tik, kad kuo skubiau jis išsikraustytų iš jos namų.
Teisiamajame posėdyje pagarsinus liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad liudytoja S. S. parodė, jog V. S. yra jos tėvas. Su tėvu gyveno visą laiką adresu Stoties g. 29, Vievis, Elektrėnų sav. S. S. mama J. S. su tėvu išsiskyrė šiais metais. Tėvas kurį laiką nedirbo, buvo pradėjęs dažnai vartoti alkoholinius gėrimus. Tėvas nuo išgerto alkoholio kiekio tampa agresyvus, sukelia dažnai konfliktines situacijas. Būna atveju, kai namuose tėvas būdamas girtas pradeda mėtyti įvairius namų apyvokos daiktus. Sukelia konfliktus prieš ją, mamą, brolį. Tėvas dažnai prieš ją, mamą, brolį, vartoja įvairius necenzūrinius žodžius. Prieš S. S. tėvas vaikystėje smurtavo, yra mušęs. Šiuo metu S. S. vengia, fizinio smurto bei grasinimų ją sumušti ar nužudyti nevartoja. Daugiausia tėvas sukelia konfliktus prieš S. S. mamą. S. S. brolio A. S. tėvas privengia nes brolis užstoja mamą, ją. Tėvas ne vieną kartą yra sumušęs mamą. Visus konfliktus sukelia būdamas girtas. Skyrybų metu ypač padaugėjo konfliktų. Tiksliai laiko kada tėvas smurtaudavo prieš mamą nepamena. Tėvas tiesiogiai nėra grasinęs S. S. mamai, kad ją nužudys, bent jau negirdėjo. Tačiau leidžia manyti, kad jis gali kažką padaryti. Tarkim, minėjo, kad „padarysiu blogai jums visiems“. Iš tėvo galima tikėtis įvairių veiksmų, nes kai išgeria alkoholio tampa neprognozuojamas. Todėl mano, kad yra realus pavojus, kad tėvas gali prieš jos mamą pasielgti agresyviai, ją sumušti. Pasitaiko atveju, kad tėvas būdamas girtas, pradeda gadinti esantį namuose turtą, daužyti įvairius namų apyvokos daiktus. Daugiau dėl konfliktų namuose aplinkybių nežino, papildyti ar patikslinti nieko neturi. (b.l. 17 )
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo V. S. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, ir bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ta aplinkybė, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją, grasino padegti namus, grasino nukentėjusiosios sveikatai, gyvybei, naudojo psichinę prievartą. Grasinimas padegti namus, apie kurį nurodė nukentėjusioji yra visiškai nepagrįstas kokiais tai konkrečiais kaltinamojo veiksmais, bei neveikimu. Vien tik susidariusi konfliktinė situacija tarp buvusių sutuoktinių negali būti traktuojama, kaip kaltinamojo nusikalstama veika. Nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kritiškai ir atmeta, nes ji yra tiesiogiai suinteresuota kaltinamojo nubaudimu. Byloje , išskyrus nukentėjusiosios parodymų , nėra surinkta kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ketino padegti namus, grasino nukentėjusiajai. Kaltinamasis pripažino, kad būdamas neblaivus, tarp jų įvykdavo konfliktai, tačiau jis visiškai jai negrasino, ir nesmurtavo prieš ją, priešingai vengė susitikimų su buvusia žmona, kuri dažnokai išprovokuodavo konfliktus ir po to kviesdavo policiją. Kaltinamasis nebuvo atlikęs jokių veiksmų savo grasinimų įgyvendinimui, tai parvirtino ir pati nukentėjusioji, kuri nurodė, kad pas kaltinamąjį ji niekad nematė degtukų , kuriais jis norėtų įvykdyti savo ketinimus. Duomenų apie tai, kad būtų gauti nusiskundimai iš kaimynų, kitų asmenų dėl kaltinamojo elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.
BK 145 str. 1d. nustatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas; nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ar kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. BK 145 str. 2d. numatyta atsakomybė už sunkesnę nusikalstamą veiką – žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Žmogaus terorizavimas yra įvairūs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti, pavyzdžiui namą, automobilį, patį žmogų arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Sistemingas bauginimas – tai ne mažiau nei 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui.
Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, laiko, kad V. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., todėl jis išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., požymių.
Kardomąją priemonę – iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.