Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2022 m. kovo 11 d. apie 5.15 val. dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, nuosavu automobiliu "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė nukentėjusiąsias G. M. ir E. A. iš adreso (duomenys neskelbtini), pakeliui kilus žodiniam konfliktui 2022 m. kovo 11 d. apie 5.17 val. sustojo ties pastatu (duomenys neskelbtini), išlaipino E. A. ir G. M., kuri išlipdama iš automobilio "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su koja vieną kartą spyrė į išvažiuojantį automobilį "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko automobilis sustojo iš jo išlipo D. V., kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, o būtent: vieną kartą ranka trenkė E. A. į dešinę akį, po ko E. A. suklupo ant grindinio, G. M. priėjus prie D. V. su tikslu apginti draugę D. V. ranka pargriovė šią ant grindinio, taip sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, tokiu būdu bendrais savo veiksmais E. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir G. M. sukėlė fizinį skausmą.

D. V. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad smūgių merginoms nebuvo. Kovo 11 d. 5.00 val. ryto jis gavo iškvietimą paimti klientus prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės. Atvažiavęs pamatė iš kavinės išeinančias dvi merginas maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Viena rudaplaukė, kita šviesiaplaukė. Merginos su savimi turėjo medžiaginį krepšį, kuriame buvo kažkas stiklinio, nes joms įlipant į automobilį girdėjosi butelių garsas. Kelionės metu merginos intensyviai, entuziastingai kalbėjo, labai stipriai keikėsi rusiškai. Jis pastebėjo, kad merginos buvo ganėtinai stipriai išgėrusios, jų kalba buvo nerišli. Tai buvo kovo 11 d., buvo praėjusios 2 savaitės nuo karo Ukrainoje pradžios, todėl rusiški keiksmažodžiai buvo labai jautri tema. Jis žino, kad viešoje vietoje yra draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. Dėl to pasakė merginoms baigti keiktis arba jis baigia kelionę ir jas išleidžia. Merginos pasirinko išlipti iš automobilio. Jis sustojo. Merginos išlipdamos smarkiai trenkė automobilio durimis iš jėgos. Jis pradėjo judėti ir išgirdo du smūgius. Smūgiai buvo į kažkurią galinę automobilio dalį, greičiausiai stogą. Smūgis buvo stiprus, jis galvojo, kad trenkė buteliais. Jis sustojo, išlipo iš automobilio apžiūrėti pažeidimus. Pamatė, kad merginos niekur nebėga, stovi šalia. Praeidamas jis pastūmė rudaplaukę merginą, kuri nukrito ant užpakalio. Tai buvo kaip atgrasymo veiksmas. Mergina nukrito ant užpakalio ir staigiai pradėjo keltis, todėl jis suprato, kad merginai viskas gerai. Tą patį veiksmą nuėjęs jis padarė su šviesiaplauke mergina, kurią pastūmė į krūtinę. Nuo žemės atsikėlusi rudaplaukė mergina pradėjo šaukti, mojuoti, sakydama nedrįsk trenkti mano draugei. Jo manymu mergina paties veiksmo nematė, nes buvo pakankamai tamsu, toje vietoje nebuvo jokio žibinto. Jis neigia, kad smūgiavo merginoms. G. atsistojusi pradėjo mojuoti krepšiu, kurį turėjo rankoje. Jis bijodamas, kad nepridarytų daugiau žalos automobiliui, sėdo į mašiną ir išvažiavau. Savo veiksmus jis vertina kaip gynybinius, prevencinius.

Nukentėjusioji E. A. teisme parodė, kad įvykio dieną dirbo „(duomenys neskelbtini)“ bare. Norėtų patikslinti, kad išgėrusi daug nebuvo. Po darbo išgėrė gal 1-2 alaus, girta stipriai tikrai nebuvo. Su drauge išsikvietė taksi. Atvažiavus atsisėdo ant galinės sėdynės ir abi kalbėjosi. Realiai nuvažiavo gal 200-500 metrų. Jos keikėsi. Tuomet vairuotojas pasakė nustoti keiktis arba išlipkit. Ji paklausė, ar dėl to, kad keikėsi rusiškai. Jis sakė „taip“. Tuomet ji pasakė „laipinkit“. Jai išlipus G. trenkė durimis, koja spyrė į automobilio dureles. Jos atsistojo netoli automobilio. Turėjo planą išsikviesti kitą taksį, o šiam palikti blogą atsiliepimą. Kai G. spyrė į automobilio duris, vairuotojas išlipo ir eidamas link jų paklausė „kuri?“. Ji atsakė, kad jokio skirtumo. Ji ėjo arčiau vairuotojo, nes pagalvojo, kad draugė gali nukentėti. Ji gavo į akį iš kumščio. Jai aptemo akyse, ji nukrito ant žemės. Realiai tuo metu nelabai matė, kas vyksta aplinkui. Kiek atsimena, girdėjo ne vieną smūgį G. atžvilgiu. Vairuotojas dar pasakė „ar užteks, ar ginklą išsitraukti?“. Tuomet jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo, o jos išsikvietė policiją. Dėl foto nuotraukų patikslina, kad pirma foto padaryta 2022 m. kovo 11 d. 6.32 val. ryto. Antra nuotrauka buvo padaryta kovo 11 d., tačiau tikslaus laiko nežino, nes nuotrauka buvo siųsta jos draugui per „Messenger“ programą.

Nukentėjusioji G. M. teisme parodė, kad įvykio dieną buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare. Buvo išgėrusi, bet nebuvo visiškai girta. Ji tikrai galėjo atsakyti už savo veiksmus. Ji laukė, kol E. baigs darbą. Po šios darbo šiek tiek pasiliko bare, po ko išsikvietė taksi. Atvažiavus taksi, jos įsėdo, kalbėjo apie savo reikalus, keikėsi, bet keiksmažodžiai nebuvo nukreipti į kažką. Tai buvo tam tikra emocinė išraiška. Vairuotojas įsikišo ir pasakė, kad jos nustotų keiktis, nes kitaip jas išlaipins. Jos išlipo iš taksi automobilio. Ji trenkė durimis, trenkė į pačias duris. Kai jos išlipo iš automobilio, vairuotojas sustojo ir labai agresyviai ėjo link jų klausdamas, kuri trenkė. E. užėjo ir vairuotojas jai trenkė į akį. E. parkrito. Ji gindama draugę pradėjo grumtis su vairuotoju. Ji buvo pastumta. Bandė keltis, mosikuoti. Pas ją buvo du buteliai, kurie sudužo, kai ji krito. Paskutinį kartą ją pastūmęs vairuotojas eidamas prie savo mašinos klausė, ar užteks, ar dar šautuvą išsitraukti. Vairuotojas įsėdo į savo automobilį. Ji atsistojusi bandė bėgti paskui. Tuomet jos išsikvietė policijos pareigūnus, kuriems viską paaiškino.me Šie jas parvežė namo. Kitą rytą elektroniniu būdu parašė pareiškimą. Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė, nes tai buvo pirmas kartas ir nežinojo, kad reikia kreiptis ir nustatyti visus sužalojimus. Ji buvo išgėrusi gal 4 bokalus alaus po 0,5 l. Išlipusi iš automobilio ji užtrenkė duris ir spyrė koja į duris, bet nestipriai. Pirmas smūgis buvo suduotas E., ši nukrito. Tuomet vairuotojas priėjo prie jos, ją pastūmė. Kitą rytą ji jautė skausmą apatinio žandikaulio kairėje dalyje, tačiau neprisimena, kaip galėjo atsirasti tas skausmas, Ji negali pasakyti, ar jai buvo suduotas smūgis į veidą, nes to neprisimena.

Liudytojas R. Č. teisme parodė, kad jam žinomas įvykis tiek, kiek papasakojo E. Ši sakė, kad naktį jas užpuolė taksistas. Jam pasakojo, kad sudavė į veidą, spardė. Jas pavežėjas išlaipino iš automobilio ir sumušė. Dėl G. jis nežino, nes su šia nebendravo. E. trenkė per veidą taksistas. Jam E. paskambino ir pasiskundė, kad naktį taksistas išlaipino jas iš automobilio, trenkė per veidą, užpuolė. Jam tikrai sakė, kad trenkė per veidą. Apie spardymą nesakė. Jų pirmas pokalbis vyko apie 7.00-08.00 val. ryto. Jis su kaltinamuoju bendravo tą pačia dieną, kai sužinojau, kad įvyko toks įvykis. Jis socialiniuose tinkluose „Facebook“ pabandė surasti žmogų, kuris taip padarė. Radęs jis D. parašė per „Messenger“. D. iš pradžių neigė, paskui prisipažino. Jam D. skambino, bet jis tuo metu negalėjo kalbėti. Po to jis jam perskambino. D. pripažino, kad incidentas buvo, kad įvyko tokia situacija. Jis negali dabar pasakyti, ar jam pasakė, kad trenkė merginai, bet tikrai pripažino visą tai, kas nutiko. Jam sakė, kad merginos įžūliai elgėsi, kad jas išlaipino ir įvyko konfliktas.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad E. A. 2022 m. kovo 16 d. apie įvykį nurodė, jog 2022 m. kovo 11 d., apie 5.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo išlipus iš taksi automobilio, taksi vairuotojas D. V. jai ranka trenkė į akies sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimą (b. l. 9).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad G. M. 2022 m. kovo 16 d. apie įvykį nurodė, jog 2022 m. kovo 11 d., apie 5.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo išlipus iš taksi automobilio, taksi vairuotojas D. V. jai ranka trenkė į smakro sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 15).

Iš įvykio vietos pažiūros protokolo matyti įvykio vieta, esanti šalia pastato (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22).

Iš specialisto apžiūros protokolo matyti, kad iš pateiktų E. A. veido fotonuotraukų matyti kraujosruva su paviršiniais odos nubrozdinimais dešinės akies viršutiniame voke, kurie padaryti netrukus po mechaninio kontakto ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, traumos metu nukentėjusiojo galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 56-57).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų išrašo matyti, kad automobilio "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra D. V. (b. l. 58).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį apklausos metu pateikė E. A.. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_40593053“, kurio trukmė 00:00:01 sekundė. Atidarius vaizdo įrašą matome vaizdą gatvėje. Tiesiai per vidurį ekrano, matome transporto priemonę "VOLVO" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri juda tiesiai, girdimas transporto priemonės veikimo garsas, transporto priemonė išvažiuoja ganėtinai stipriai gazuodama. Tuo pat metu iš dešinės pusės matome galimai moteriškos lyties kūno dalį - koją, ant kurios yra galimai moteriški batai ant kulno. Matome kaip galimai moteriškos lytės koja tuo pat metu kai juda transporto priemonė "VOLVO" ištiesia koją link važiuojančio automobilio atlikdama veiksmą primenantį spyrį, girdimas stiprus garsas primenantis trinktelėjimą, galimai koja trenkia į automobilio dešinės pusės galinę automobilio dalį (b. l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad D. V. būdamas viešoje visiems prieinamoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, o būtent naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, be pateisinamos priežasties taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

D. V. teisme kaltę pripažino iš dalies ir neigė sudavęs smūgius nukentėjusiosioms, tačiau pripažino, kad merginas pastūmė taip siekdamas apsiginti nuo jų agresyvumo. Tokie kaltinamojo parodymai tik iš dalies atitinka tikrąsias faktines aplinkybes, kurias teismas nustatė iš kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos.

Tiek tyrimo metu, tiek teisme abi nukentėjusiosios G. M. ir E. A. nuosekliai parodė, kad D. V. vieną kartą ranka sudavė E. A. į akį. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina E. A. pateiktos po įvykio padarytos jos veido fotonuotraukos, kuriose matyti padarytas kūno sužalojimas. Šį sužalojimą įvertinęs kvalifikuotas teismo medicinos ekspertas V. K. pripažino kaip atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Apie nuotraukų padarymo aplinkybes ir laiką teismui aiškino E. A., kuri būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nurodė, kad nuotraukos buvo padarytos būtent 2022 m. kovo 11 d. Tokiu būdu, visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir patvirtina tai, kad D. V. įvyki metu vieną kartą ranka trenkė E. A. į akį, dėl ko yra neabejotinai kaltas dėl sukeltų pasekmių.

Kita vertus, teisme apklausta nukentėjusioji G. M. tvirtino tai, kad po įvykio ryte jautė skausmą apatinio žandikaulio kairėje dalyje, tačiau kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad jai D. V. sudavė smūgį į veidą. Tokio smūgio tiesiogiai nenurodė ir kita įvykio liudininkė E. A.. Dėl to visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai teismas šalina kaip D. V. nusikalstamos veikos turinį tai, kad jis vieną kartą trenkė G. M. į smakrą.

Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas nustatė ir patvirtina tai, kad D. V. atliko fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusiąsias E. A. ir G. M. viešoje vietoje, neadekvačiai merginų elgesiui, dėl menkavertės priežasties (smūgio į jo automobilį) be teisėto pagrindo, kas atitinka jo įžūlaus elgesio turinį. Teismas pripažįsta, kad D. V. nusikalto tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių sąmoningai smurtaudamas prieš nukentėjusiąsias, dėl ko vienai jų buvo padarytas kūno sužalojimas veide, kita patyrė fizinį skausmą. D. V. objektyviai atlikti veiksmai viešumoje, kur privaloma laikytis viešo elgesio taisyklių ir moralės normų, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta (nukentėjusiųjų sveikata ir asmens kūno neliečiamumas) įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. D. V. viešoje vietoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtai smurtavo prieš nukentėjusiąsias E. A. ir G. M., savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką patvirtina priverstinis policijos pareigūnų iškvietimas ir atvykimas į įvykio vietą. Įvertinus D. V. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip nusikalstamas viešosios tvarkos pažeidimas.

D. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltininkas D. V. neigė savo kaltę ir dalį smurtinių veiksmų, gailesčio dėl neteisėto elgesio neišreiškė, reikalingų išvadų dėl neteisėtų savo veiksmų nepadarė. Kita vergtus, nukentėjusioji G. M. neneigė ir pripažino, kad išlipusi spyrė koja į automobilio dureles. Tokį nukentėjusiosios elgesį patvirtina tiek kaltinamojo D. V., tiek abiejų nukentėjusiųjų parodymai. Vertindamas šią aplinkybę teismas pripažįsta, kad toks G. M. elgesys prieštaravo ne tik viešos moralės normoms, bet kartu buvo ir pavojingi neteisėti veiksmai, kurie pagal pasekmes automobiliui galėjo jai sukelti teisinio pobūdžio atsakomybę. Dėl tokių nukentėjusiosios veiksmų D. V. sustabdė automobilį ir įsivėlė į konfliktą, kurio metu atliko nusikalstamus veiksmus. Įvertinęs tai teismas kaip D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita vertus, jau minėtomis išvadomis kaltininko dalinio prisipažinimo be nuoširdaus gailesčio teismas neturi pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagrindo atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, D. V. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

D. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, praeityje nors neteistas, tačiau baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 102-103), jis (duomenys neskelbtini) ir yra dirbantis. Teismas nenustatė baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažino kaltininkui vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tokiu būdu teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pripažįsta, kad siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį D. V. kaip dirbančiam asmeniui turėtų būti skirta baudos bausmė, jos dydį nustatant pagal kaltininko materialinę padėtį ir BK 61 straipsnio nuostatas arčiau minimalios ribos.

D. V. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80) – kuri kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikintina, kaip nebereikalinga.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti 70 MGL (3500 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.