Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7575-1192/2023 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ dėl neteisingų ir neteisėtų mokesčių pateikimų ir palūkanų už tai skaičiavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Ieškovas 2023 m. kovo 30 d. teismui pateikė dokumentą, pavadintą „Duomenų papildymas pagal 2023-03-22 d. nutartį“. Kartu su šiuo dokumentu pateiktas Lietuvos pašto kvitas, patvirtinantis, kad R. S. sumokėjo 50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Kitų dokumentų per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti R. S. nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

11. Nustatyta, kad ieškovas buvo įpareigotas per tam tikrą terminą pašalinti teismui pateikto procesinio dokumento trūkumus, be kita ko, nurodyti aiškų ir konkretų ieškinio dalyką (reikalavimą), tačiau, jam pastarojo trūkumo nepašalinus, buvo nuspręsta laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu ir jam jį grąžinti. Ieškovas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė jo ieškinį laikyti nepaduotu. Taigi byloje, kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, o taip pat specialiuosius, įtvirtintus šio straipsnio 1–7 punktuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymas yra ieškinį pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto ieškinio trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą ieškinį. Kitaip tariant, ieškinio trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra, be kita ko, skirtas suteikti galimybę ieškovui pataisyti ieškinį vietoje to, kad ieškinys būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam ieškovui. Trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas nustatė ieškovui terminą CPK reikalavimus atitinkančiam ieškiniui pateikti (suformuluoti aiškius ieškinio reikalavimus, pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, dėl sprendimo už akių priėmimo, dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu, pateikti tinkamai patvirtintų procesinių dokumentų bei jų priedų kopijas, nurodyti ieškinio sumą, jei reiškiamas turtinis reikalavimas), sumokėti dalį žyminio mokesčio. Ieškovas tvirtina, kad visus aukščiau nurodytus ieškinio trūkumus yra pašalinęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstosios, t. y. 2023 m. balandžio 6 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, su apelianto argumentais sutikti neturi pagrindo.

14. Nustatyta, kad ieškovas, šalindamas trūkumus, nurodė, kad pagrindinis reikalavimas atsakovei yra „pagrįsti mano butui Kovo 11-osios g. 31 namo 96 butui teikiamą skolą (205,12 eurų) du šimtus penkis eurus ir 12 euro centų su palūkanomis“. Vis dėlto, toks reikalavimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas savarankišku Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytus požymius atitinkančiu reikalavimu. Šiuo atveju iš reikalavimo formuluotės nėra aišku kaip turėtų būti įvykdomas toks reikalavimas, ieškinio tenkinimo atveju, t. y. kaip atsakovė turėtų pagrįsti, ką konkrečiai ji turėtų padaryti, kad įvykdytų tokį reikalavimą.

15. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Nesant tinkamai suformuluotų reikalavimų, nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kas lemia neįmanoma efektyvų pažeistų teisių ir interesų gynimą, tinkamą teisminį bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus turi pareigą būtent ieškovas. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

16. Aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, tiesiogiai taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, numatančias vienintelį galimą teismo veiksmų variantą asmeniui neįvykdžius teismo nutarties pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.