Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K., jo atstovui advokatui M. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K. skundą dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį paskirta 216 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimu V. K. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 216 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėn. už tai, kad jis 2016 m. vasario 19 d. 9.55 val. Klaipėdoje, Naujoji Uosto 23, vairuodamas vilkiką įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad išsikrovė grūdus ir privažiavo prie geležinkelio pervažos. Tuo metu traukinys pravažiavo per sankryžą. Degė raudonas (draudžiamas) signalas. Sustojo prie raudono signalo, prie „Stop“ linijos, ir laukė kada nuvažiuos traukinys. Traukinys nuvažiavo, užgeso draudžiantis signalas ir jis pradėjo važiuoti per geležinkelio pervažą. Priešais buvo dar vienas vilkikas MAN. Jie kartu pradėjo važiuoti per geležinkelio pervažą. Jis važiavo lėčiau, nes buvo posūkis. Norėjo, kad priešais atvažiuojantis vilkikas išsitiesintų ir jis galėtų prasukti, kad nesusikabintų. Sunkvežimiai prasilenkė ant geležinkelio bėgių. Jis baigė manevrą, išsuko, ir už kelių šimtų metrų su švyturėliais jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustojo, atsidarė langą, tada pareigūnai nurodė, jog jis važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Jis buvo įsitikinęs, kad važiavo per leidžiamą signalą, nes važiavo dviese ir prasilenkė. Jis pareigūnams atsakė, kad jie neteisūs, tada pareigūnai pradėjo rašyti protokolą. Bandė paaiškinti, kad priešais tuo pačiu metu važiavo dar viena mašina, kad turi liudytoją, jog abu kartu važiavo per leistiną signalą. Pareigūnai jo neklausė. Jis sulaukė vairuotojo, su kuriuo prasilenkė ant bėgių. Vairuotoją susistabdė ir prašė paliudyti, nes jie kartu važiavo. Tačiau policijos pareigūnai tą žmogų paleido, o jam surašė protokolą. Kai privažiavo pervažą, degė raudonas šviesoforo signalas ir jis sustojo. Pravažiavo traukinys ir draudžiamas raudonas signalas užgeso. Priešais jį, kitoje pusėje stovėjo vilkikas MAN. Pravažiavus traukiniui jie abu pajudėjo kartu, tik jis važiavo lėčiau, kadangi priešais buvęs vilkikas turėjo išsitiesinti, kad jam netrukdytų išsukti posūkio. Pajudėdamas į pervažą vadovavosi savo šviesoforu, kuris buvo priešais, iš dešinės pusės. Jam pajudant nedegė joks signalas, raudonas signalas buvo užgesęs. Kas degė kitame šviesofore - nematė. Iš tos vietos, kurioje pareigūnus pamatė pirmą kartą, pareigūnai niekaip negalėjo matyti, koks šviesoforo signalas jam dega, nes šviesoforas buvo į priešingą pusę. Kai pareigūnai pasakė, kad pravažiavo pro draudžiamą signalą, su pažeidimu nesutiko. Protokolo surašymas užtruko apie pusvalandį. Per tą laiką grįžo automobilis, su kuriuo prasilenkė ant pervažos. Susistabdė automobilį, pareigūnams pasakė, kad jie kartu su tuo automobiliu ir vairuotoju prasilenkė ant pervažos. Kitą vilkiką vairavo A. S.. Šio asmens pavardę žino, nes sužinojo kokios firmos tie automobiliai. Policijos pareigūnams nurodė, kad tas asmuo tuo pačiu metu važiavo, bet jį policijos pareigūnai paprasčiausiai paleido. Kada jį sustabdė ir surašė protokolą, ėjo pas uosto apsaugą aiškintis, kur yra filmuota medžiaga, nes matė, kad pervaža yra filmuojama. Apsauga nusiuntė į uosto dispečerinę, kur davė vyro vardu D. numerį, kuris gali atsukti vaizdą. Su juo susiskambinus, vaikinas pasakė kada atvažiuoti. Nuvykus jam parodė vaizdo medžiagą, bet jos be geležinkelio leidimo duoti negalėjo. Tada advokatas parašė prašymą ir trečią kartą nuvažiavus įrašas buvo duotas. Įrašą pateikė, kai buvo nagrinėjamas jo pažeidimas. Tuomet jis paprašė apklausti ir A. S..

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad kaip ir kiekvieną rytą, patruliavo uosto teritorijoje. Nuvažiavo į AB KLASCO teritoriją, Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda. Įvažiavus į uosto teritoriją, pravažiavus apsaugos punktą, pasukus į dešinę yra ilga gatvė (koridorius). Diena buvo graži, rūko nebuvo. Pasukus į dešinę pamatė, kad prie pervažos dega raudonas šviesoforo signalas. Neužilgo pravažiavo vairuotojas. Degė raudonas geležinkelio šviesoforo signalas ir bevažiuojant pamatė, kad per geležinkelį važiuoja autotransporto priemonė. Asmenį sustabdė. Sustabdytas asmuo lyg paaiškino, kad sustojo prie geležinkelio, kad nedegė draudžiamas ženklas. Asmuo sakė, kad pažeidimo nepripažįsta, aiškino, kad nedegė raudonas signalas. Jie bevažiuojant pamatė blykčiojantį raudoną šviesoforą. Tuo metu jie nestovėjo, įvažiavo į teritoriją, pasisuko į dešinę ir iškart pradėjo matytis raudonas šviesoforas. Kadangi buvo geras oras, tai puikiausiai matėsi. Dėl kitos transporto priemonės negali pasakyti, gal ji ir buvo. Jis pastebėjo link jų atvažiuojančią transporto priemonę ir ją sustabdė. Nepamena, ar buvo sustabdytas bei apklaustas kitos transporto priemonės vairuotojas. Jis bendravo su tuo vairuotoju, kuris pravažiavo ir kurį sustabdė. Nuo šviesoforo iki jų automobilio buvo 200-400 metrų atstumas. Jie matė tą šviesoforą, kuris buvo jų pusėje. Kitoje pusėje esantis šviesoforas yra nusuktas. Matyti kitoje geležinkelio pusėje esantį šviesoforą fiziškai neįmanoma, kadangi šis nusuktas į kitą pusę. Bet jeigu šviesoforas mirkčioja vienoje pusėje, tai mirkčioja ir kitoje. Nematė, ką rodė kitoje geležinkelio pusėje esantis šviesoforas, tačiau matė kaip pradėjo mirksėti jų pusėje esantis šviesoforas ir po kurio laiko pradėjo važiuoti autotransporto priemonė. Matė kaip transporto priemonė kirto bėgius degant raudonam šviesoforo signalui ir atvažiavo link jų. Transporto priemonę pirmą kartą pamatė ant geležinkelio. Negali pasakyti, ar tuo metu matė kitą transporto priemonę, nepamena. Tik jiems pasisukus pradėjo mirksėti šviesoforo signalas ir po kelių sekundžių pravažiavo autotransporto priemonė. Pažeidėjas nesutiko, kad važiavo per raudoną. Nepamena, ar įvykio forminimo metu buvo šalia sustojusi kita transporto priemonė, A. S. nežino. Nepamena, kad būtų buvę liudytojų. Jeigu tokių būtų buvę, tai būtų užfiksuota. Jie patruliavo pažymėtu tarnybiniu automobiliu Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priskirtas Jūrų uosto policijai ir jie visą laiką su juo dirba. Pas juos nėra įmontuotas vaizdo registratorius ar telemetrinė įranga, kadangi jie nėra patrulinė tarnyba. Tarnybiniame pranešime nurodė tik vieną valstybinį numerį – DDL. Tarnybinio automobilio su valstybiniu numeriu DDL (duomenys neskelbtini) nėra. Kai surašomas protokolas, vėliau būna surašomas ir tarnybinis pranešimas. Antrą tarnybinį pranešimą (2016 m. gegužės 23 d.) surašė, nes gal reikėjo ką patikslinti. Teigdamas, kad nėra telemetrinių duomenų, jis kalbėjo apie tą automobilį, su kuriuo jie dirbo. Telemetrinė įranga ir VPVS (vieninga pajėgų valdymo sistema) yra du skirtingi dalykai. Su telemetrine įranga nustatai kada esi užimtas arba laisvas, o vieningos pajėgų valdymo sistemos pagalba budėtojai mato, kur randasi automobilis. Jo nuomone, telemetrinė įranga ir vieninga pajėgų valdymo sistema yra skirtinga įranga. Policijoje dirbu du su puse metų, prieš pradedant dirbti buvo instruktuotas, yra baigęs Policijos mokyklą. Teigė, kad pas juos nėra sumontuotos telemetrinės įrangos, nes jie nėra patrulinė tarnyba. Rašant protokolą kiti pareigūnai buvo šalia, kurie viską matė ir viską girdėjo. Jie visi sėdėjo mašinoje, jis rašė protokolą ir jie visi bendravo. Visi trys pareigūnai matė, kad asmuo pravažiavo per raudoną šviesoforą, todėl neieškojo vaizdo įrašų. Matė, kaip automobilis pervažiavo geležinkelį degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau kai pamatė transporto priemonę, ji buvo ant bėgių, automobilis jau buvo įvažiavęs į pervažą. Prieš pervažą yra STOP ženklas. Nematė, kaip automobilis prieš jį sustojo, pamatė tik tada, kai jau buvo įvažiavęs į pervažą. Gali būti situacija, kad asmuo į pervažą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, o tik jam įvažiavus pradėjo degti raudonas. Yra ne vieną protokolą surašęs dėl važiavimo per raudoną, tačiau šios situacijos nesiaiškino. Kai autotransporto priemonė pravažiavo, neužilgo pravažiavo ir šilumvežis. Nepamena, kad įsukant į uostą būtų matęs traukinį. Šilumvežiai uoste važinėja nuolatos – gal du kartus per dieną, gal daugiau. Ten pastoviai vyksta krova. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas nurodė, kad galėjo būti prasilenkiančių automobilių, nes jie ten pastoviai važinėjasi. Jis pamatė artėjantį šio asmens vairuojamą automobilį, neatkreipė dėmesio, ar dar kas važiavo. Nepamena, kad būtų matęs ant pervažos prasilenkiančius du automobilius.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas 2016 m. gegužės 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. vasario 19 d. apie 9.55 val. patruliuojant su policijos tarnybine transporto priemone Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta policijos skiriamaisiais ženklais, kartu su specialistu Ž. M., ir A. K., adresu M. Uosto 23, Klaipėda, Jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorijoje pastebėjo šviesoforą pastatytą prieš geležinkelio pervažą, kuris švietė draudžiamu raudonu signalu ir kaip tik degant draudžiamam šviesoforo signalui, pravažiavo per geležinkelio pervažą vilkikas Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pilietis V. K.. Filmuotos medžiagos tarnybiniame transporte nebuvo padaryta, kadangi nėra filmuojama. VPVS duomenų pateikit negali, kadangi į tarnybinį automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. DDL (duomenys neskelbtini), nėra įmontuota telemtrinė įranga. Filmuota medžiaga iš teritorijos yra pridėta prie surinktos medžiagos. V. K. pažeidė 125 str. KET 168 p. vairuotojui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. (b.l. 8).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas vyko KLASCO teritorijoje, Naujoji uosto g. 23, Klaipėdoje. Įvažiavo pro centrinius vartus, pasisuko link pirmų krantinių ir judėjo patruliniu greičiu. Kažkiek pavažiavus pastebėjo, kad dega raudonas geležinkelio šviesoforo signalas. Judant po kažkiek laiko pastebėjo sunkvežimį, kuris nuo pirmų krantinių pervažiavo geležinkelio bėgius. Nesustodami judėjo, sunkvežimį pasitiko ir sustabdė. Sunkvežimį sustabdė, nes jis pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Nepamena, kad būtų buvę kitų automobilių, kurie tuo pačiu metu būtų važiavę per pervažą. Gal ir buvo, bet kadangi tas sunkvežimis važiavo link jų, tai jį ir sustabdė. Vilkikas buvo su puspriekabe, jis buvo didelis, tai gal ir užstojo kitą mašiną. Jis konkrečiai matė, kaip šis vairuotojas pravažiavo per raudoną šviesoforą. Kai pirmą kartą pamatė automobilį, šis važiavo per geležinkelio bėgius. Šiuo atveju, pravažiavus vilkikui, šilumvežis atvažiavo labai greitai, gal po 20-30 sekundžių. Jie, visi trys pareigūnai, sėdėjo viename automobilyje. Berods vairavo kolega A. K.. Jų automobilyje yra tik radijo stotis, pas juos nėra vieningos pajėgų valdymo sistemos. Jis nėra susipažinęs su vieninga pajėgų valdymo sistema ar telemetriniais duomenimis. Kiek dirba, pas juos tokių dalykų nėra buvę. Pas juos yra tik kompiuteris ir radijo stotis, kuri mato jų koordinates. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nežino, kokius duomenis teismui pateikė jų viršininkas, nes pas juos yra tik radijo stotis – įstatyta automobilinė „Motorola“ ir viskas. Šis vairuotojas ginčijo pažeidimą, jis vienintelis, kuris su pažeidimu nesutiko. Negali pasakyti, ar buvo sustojęs koks kitas vilkikas, bet jų ten daug važinėjo. Apie liudytojų apklausas kalbų nebuvo, nes jie tokiais dalykais neužsiima. Jeigu pamatė pažeidimą, jį fiksuoja. Jo manymu šiuo atveju buvo pažeidimas, nes asmuo pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Prieš pervažą yra STOP ženklas. Nemano, kad vairuotojas galėjo įvažiuoti degant leidžiamam šviesoforo signalui, nes pagal važiavimo greitį jis turėjo pastovėti ant tos pervažos, tačiau jis judėjo. Jeigu žmogus taip teigia, tai galėjo sustoti prie STOP ženklo degant leidžiamam signalui, ir, nepažiūrėjęs į šviesoforą, kad jau dega raudonas, pajudėti. Pagarsinus liudytojos A. S. paaiškinimą, liudytojos nurodė, kad nėra logikos. Tada turėjo būti taip, kad abu vairuotojai važiavo per raudoną. Jeigu liudytojas taip sako, tai reikia ir kitą vairuotoją patraukti atsakomybėn. Pirmą kartą automobilį pamatė ant bėgių. Nematė, kaip automobilis sustojo/nesustojo prie STOP linijos. Matė, kad užsidegė raudona ir po kiek laiko per bėgius pravažiavo vilkikas. Jeigu važiavo ir kas kitas, tai ir jis turėjo važiuoti per raudoną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas nurodė, kad kito automobilio galėjo nesimatyti, nes šio asmens vairuojamas automobilis galėjo jį užstoti. Be to, geltoną automobilį labiau pastebėjo dėl jo ryškios spalvos.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. S. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. vasario 19 d. apie 10.30 val. jis automobiliu Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė grūdus į AB KLASCO terminalą, esantį Klaipėdoje. Atvažiavęs prie geležinkelio pervažos sustojo prie STOP linijos, nes degė raudonos spalvos šviesoforo signalas ir važiavo traukinys. Ar kitoje pervažos pusėje stovėjo automobilis VOLO (duomenys neskelbtini), pasakyti negali, kad stovėjo du automobiliai matė, bet kokie, pasakyti negali. Užgesus draudžiamam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti per sankryžą ir geležinkelio pervažą. Važiuojant per geležinkelio bėgius jis prasilenkė su geltonos spalvos krovininiu automobiliu Volvo (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio numerio neprisimena. Jam su automobiliu prasilenkus ir jau pervažiavus geležinkelio pervažą, jis per savo automobilio galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad vėl užsidegė draudžiamas raudonos spalvos signalas, kuris draudžia važiuoti per pervažą. Kur tuo metu stovėjo ar buvo nuvažiavęs automobilis Volvo (duomenys neskelbtini), jis pasakyti negali, nes nematė. (b.l. 20).

Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. nurodė, kad datos nepamena, bet įvykio laikas buvo iki pietų. Dirbo su kolegomis tarnybiniu automobiliu, patruliavo po uosto teritoriją. Įvažiavo į KLASCO teritoriją, važiuodami stebėjo degantį raudoną šviesoforą ir po kurio laiko link jų pro tą šviesoforą važiuojantį vilkiką. Asmuo buvo sustabdytas ir jam surašytas ATP protokolas. Automobilyje buvo trise. Jis sėdėjo priekyje, vairavo A. K.. Vilkiką pirmą kartą pamatė pravažiuojant pro geležinkelio pervažą. Vilkikas įvažinėjo į geležinkelio pervažą, jis jau buvo pravažiavęs STOP liniją, buvo tarp STOP linijos ir bėgio. Vilkiką matė važiuojantį, tuo metu buvo ir nuvažiuojantis automobilis, greičiausiai vilkikas su puspriekabe. Kitam asmeniui protokolas nebuvo surašytas, nes nebuvo galimybės jo pavyti ir sustabdyti. Jie surašė protokolą ir perdavė jį nagrinėjimui. Kito pažeidėjo nustatyti nebandė, kadangi ten važinėja daug transporto priemonių, o jis nematė nei konkrečios transporto priemonės, nei jos numerių. Filmuotos medžiagos neieškojo. Patruliavo su žymėtu policijos automobiliu Mitsubishi, kurio numerių nežino. Žino, kas yra vieninga pajėgų valdymo sistema, tačiau jų automobilyje jos nėra. Žino, kad vieningos pajėgų valdymo sistemos jų automobilyje nėra, nes jų nemato budėtojai. Viršininkas rašė ne vieną prašymą, kad įrengti šią sistemą, bet ji nebuvo įrengta. Duomenys, kurie pateikti teismui, jo žiniomis yra paimti iš racijos. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas nurodė, kad vilkiką pamatė tarp STOP linijos ir bėgių. Automobilis judėjo, jis užvažinėjo ant bėgių. sakė, kad galimai buvo dar vienas automobilis, jie prasilenkė.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. nurodė, kad iš Klaipėdos miesto buvo gauta medžiaga dėl administracinio teisės pažeidimo į Šakių rajono PK. Turėjo priimti nutarimą, paskyrė nuobaudą. Ten visa medžiaga buvo. Susipažinęs su visa medžiaga, išanalizavęs, paskyrė nuobaudą. Jam abejonių nekilo. Bendravo su atsakomybėn traukiamu asmeniu, asmuo turėjo savo poziciją. Pažeidimą neigė. Byloje buvo vaizdo įrašas, su kuriuo susipažino. Dėl kito asmens, važiavusio kitu sunkvežimiu, buvo pridėtas paaiškinimas, asmuo buvo apklaustas. Susipažino su paaiškinimu. Bendrai visumą paėmus, jam nekilo jokių abejonių. Rėmėsi Klaipėdos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Šiaulių miesto piliečio (pavardės neatsimena) paaiškinimu, fotonuotraukomis, vaizdine medžiaga. Jam abejonių nesukėlė. Nuobaudos formuluotės tiksliai neatsimena, bet tai buvo geležinkelio taisyklių pažeidimas. Tiksliai negali pasakyti, kuo remdamasis nusprendė, kad asmuo į pervažą įvažiavo degant draudžiamam signalui.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad stovėjo, laukė, kol parvažiuos traukinys „Klasco“ teritorijoje, Klaipėdoje. Pravažiavus traukiniui, metrą nuvažiavus, užgeso šviesoforas. Pradėjo važiuoti. Jie jau žino, kad stumdo pirmyn atgal tą šviesoforą, trumpai dega. Užgesus iš karto varai pirmyn per bėgius. Prasilenkė su V. mašina, lygiagrečiai, toliau nuvažiavo, išsipylė grūdus. Praėjus gal kokiai valandai, V. išbėgęs stabdė, prašė eiti paaiškinti policininkams, kas ten vyko. Priėjo, sakė, kad nedegė šviesoforas. Pareigūnai už jo stovėjo gal kokia 20 metrų toliau, ir jiems matėsi, kad šviesoforas užgeso, kai jis važiavo. Pareigūnai pasakė, kad galės teisme aiškintis, kas ten įvyko, kaip įvyko. V. K. atpažįsta, jis buvo susistabdęs, susipažino įvykio dieną.

Jis stovėjo prie pervažos, kai traukinys pravažiavo, laukė, kol pravažiuos. Užgeso šviesoforas, jis pradėjo važiuoti. Kai pravažiavo, jam per veidrodžius už nugaros vėl degė raudona. Gal po valandos bendravo su pareigūnais. Nematė, kai sustabdė V. K.. Jis savo keliais nuvažiavo ir nieko, prasilenkė ir tiek. Ten posūkis, todėl jis nematė, kaip K. sustabdė. Ten užsikūręs laikai ant pavaros įjungęs, tik traukinys pravažiuoja, užgęsta ir važiuoji. Ne pirmą kartą, ten dažnai užgęsta, vėl užsidega. Ten teritorija yra, uostas, ne kelias. Jie su Valdu kartu pravažiavo. Šviesoforas jiems tiesiai prieš akis. Užgeso ir jis važiavo. V. K. nepradėjo vėliau važiuoti. Ant bėgių apsilenkė, į pervažą kartu pradėjo važiuoti tik priešingose pusėse. Matė policijos pareigūnus. Juos matė važiuojančius.

Bylos nagrinėjimo metu teismas taip pat susipažino ir įvertino byloje esančius duomenis:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. K. 2016 m. vasario 19 d. 9.55 val. vairuodamas vilkiką įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. (b.l. 5);

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame nurodoma, kad V. K. vairuodamas vilkiką įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, ir jam paskirta 216 Eur bauda su teise vairuoti transporto priemone 3 mėnesiams (b.l. 38);

2016 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad nustatytas pažeidimas, kuriuo metu V. K. pravažiavo geležinkelio pervažą šviečiant raudonam šviesoforo signalui. (b.l. 6);

2016 m. gegužės 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad V. K. vilkiku pravažiavo per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. (b.l. 8);

2016 m. balandžio 5 d. A. S. paaiškinimas, kuriame užfiksuoti jo parodymai dėl jo ir V. K. važiavimo per pervažą aplinkybių (b.l. 20);

2016 m. kovo 16 d. tarnybinis pranešimas, kuriame pareigūnas Ž. M. informuoja apie V. K. galimai padaryto pažeidimo aplinkybes (b.l. 23);

Posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas V. K. važiavimas per pervažą (b.l. 39);

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio pateikti tarnybinio automobilyje Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VPVS duomenis (b.l. 55-60).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Iš posėdžių metu ištirtų duomenų matyti, kad byloje yra priimtas nutarimas, kuriame konstatuojama, kad V. K. įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, už šiuos veiksmus jam paskirta nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. taip pat nurodoma, kad asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir V. K. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė patį įvykį.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog V. K. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismo posėdžio metu buvo apklausti policijos pareigūnai A. K., A. K., Ž. M., kurie visi nurodė, jog matė, kaip V. K. pravažiavo pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Aplinkybės, jog galimai važiavimo per pervažą manevrą užbaigė jau degant raudonam signalui, neneigia ir pats V. K., tačiau jis kategoriškai nesutinka su aplinkybe, kad įvažiavo į pervažą degant draudžiamam signalui. V. K. nurodo, kad jis stovėjo prie pervažos, nes tuo metu buvo draudžiama važiuoti. Pravažiavus garvežiui ir užgesus draudžiama signalui, jis pradėjo važiuoti per pervažą, ir pro galinio matymo veidrodėlį jis matė, kad jam pravažiavus, prie pervažos vėl degė draudžiamas signalas. Tačiau jis manevrą pradėjo pravažiavus garvežiui ir užgesus raudonam signalui. Teismas neturi pagrindo abejoti V. K. nurodomomis aplinkybėmis, nes ir teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. K., A. K., Ž. M. nurodė, kad jie matė V. K. jau jo vilkikui būnant ant geležinkelio bėgių, tad akivaizdu, kad jie negalėjo matyti, koks buvo signalas, jam įvažiuojant į pervažą.

Aplinkybę, jog šviesofore galėjo trumpam laikui užgesti draudžiantis signalas, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad 9 val. 50 min. 24 s. pervaža pravažiavo garvežys, o po 26 s. (9 val. 50 min. 50 s.) per pervažą pravažiavo V. K. vilkikas bei priešais jį kitas vilkikas. Transporto priemonė manevrą baigė per 6 s., o po 39 s. (9 val. 51 min. 35 s.) pervaža pravažiavo kitas garvežys. Šis įrašas parodo, kad pervažoje vienas po kito 1 min. 11 s. laiko tarpu pravažiavo du garvežiai. Kadangi pervaža yra reguliuojama automatiniu šviesoforu, tad galima situacija, jog trumpam laiko tarpui pravažiavus pirmajam garvežiui buvo užgesęs draudžiamas signalas, o artėjant sekančiam garvežiui šis signalas vėl įsijungė. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad pirmasis garvežys pravažiavo 9 val. 50 min 24 s., o du vilkikai vienas priešais kitą po 26 s. (9 val. 50 min. 50 s.) tuo pačiu metu įvažiavo į pervažą. Vertinant šias aplinkybes teismas mano, kad jeigu laikyti, jos V. K. važiavo per draudžiamą signalą, tad pravažiavus garvežiui jis nebūtų laukęs dar 26 s., o būtų važiavęs iš karto pravažiavus garvežiui. Be to, teismas mano, kad V. K. parodymų teisingumą taip pat patvirtina tai, kad tuo pačiu metu, tai yra praėjus 26 s. po garvežio pravažiavimo per pervažą važiavo ne tik V. K., bet ir kitas vilkikas, kuris buvo vairuojamas liudytojo A. S.. Teismas laiko, kad yra didesnė tikimybė, kad abu vairuotojai priešingose pervažos pusėse pamatę užgesusį draudžiamą signalą pradėjo manevrą, tuo tarpu mažai tikėtina aplinkybė, jog abu vairuotojai tuo pačiu momentu pažeisdami kelių eismo taisykles važiavo per pervažą. Akivaizdu, kad jeigu kuris nors iš šių vairuotojų būtų turėję tikslą greičiau ir pažeidžiant taisykles pravažiuoti pervažą, nebūtų laukęs 26 s., o savo manevrą būtų pradėję iš karto pravažiavus garvežiui. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S., tai yra asmuo, kuris vairavo tuo pačiu metu per pervažą važiavusį vilkiką, patvirtino tokias pačias aplinkybes, kurias nurodė ir V. K.. Jis nurodė, kad stovėjo prie pervažos ir užgesus draudžiamam signalui važiavo per pervažą, tai yra į pervažą įvažiavo degant leidžiamam važiuoti šviesoforo signalui.

Taip pat iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nurodytoje pervažoje garvežių eismas yra intensyvus, nes 9 val. 52 min. 11 s. tai yra po 36 s. pravažiavo trečias garvežys. Kas taip pat leidžia daryti prielaidą, jog dėl intensyvaus eismo gali būti praleidžiama važiuoti per pervažą trumpam laikui.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. nurodė, jog jis protokolą surašė remdamasis byloje surinkta medžiaga, pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnų A. K., Ž. M. pranešimuose yra konstatuota, jog per pervažą pravažiavo V. K. vairuojamas vilkikas. (b.l. 6, 8, 23). Ir posėdžio metu apklausti pareigūnai, kurie buvo įvykio vietoje - A. K., A. K., Ž. M., negalėjo patvirtinti, jog matė vilkiką įvažiuojantį į pervažą ar jį stovinti prie STOP linijos, esančios priešais pervažą. Tuo tarpu į aplinkybę, kurią nurodė atsakomybėn traukiamas asmuo V. K., tai yra, jog į pervažą įvažiuojant nedegė draudžiantis signalas, nebuvo atsižvelgiama, ji nebuvo tirta, nebuvo rinkti duomenys, paneigiantis šią aplinkybę. Tai yra, nors protokole ir nutarime į faktines aplinkybes pareigūnai įrašė, jog V. K. įvažiavo degant draudžiama signalui (už ką ir numatyta atsakomybė ATPK 125 str.), bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neįrodinėjo, o apsiribojo konstatavimu, jog asmuo pravažiavo per pervažą degant draudžiamam signalui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje surinkta medžiaga neatitinka protokole ir nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių.

Teismas mano, kad pareigūnai neturi suinteresuotumo asmeniui inkriminuoti nepadaryto pažeidimo, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad policijos pareigūnai galėjo žmogiškai klysti. Pareigūnai galėjo suklysti, nes pamačius degantį raudoną šviesoforo signalą ir tuo pačiu metu per pervažą pravažiuojantį vilkiką, jiems susidarė įspūdis, kad buvo pažeistos kelių eismo taisyklės, tačiau tam, kad aplinkybės būtų nustatytos objektyviai, pareigūnai privalo imtis priemonių joms nustatyti, o ne tik remtis subjektyviu matymu, ar nepagrįstomis prielaidomis. Šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis nepadarė pažeidimo, nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, tačiau jo nurodytos aplinkybės buvo ignoruojamos. Asmuo savo iniciatyva rinko įrodymus, teikė prašymus bylą tiriantiems pareigūnams, tačiau į pateiktus prašymus nebuvo operatyviai reaguojama, nebuvo imamasi priemonių tikslioms įvykio aplinkybėms nustatyti. Byla nebuvo operatyviai tiriama, tačiau be pagrindo siuntinėjama Klaipėda – Šakiai – Klaipėda - Šakiai. (b.l. 13,14). Teismas mano, kad policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių galimam pažeidimo padarymo nustatymui. Paties atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo iniciatyva byloje buvo gautas svarbus įrodymas – vaizdo įrašas, buvo nustatytas įvykyje tiesiogiai dalyvavęs kito vilkiko vairuotojas, kuris apklaustas liudytoju. Tai parodo, kad pareigūnai nesiimdami priemonių nustatyti įvykio aplinkybių, iš karto pasirėmė prielaida, kad asmuo siekia išvengti atsakomybės, tokiu būdu nesiėmė visų įmanomų būdų pažeidimo aplinkybėms nustatyti. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. S., kad tuo pačiu metu jis taip pat važiavo per pervažą. V. K. teigė, kad nurodė pareigūnams apie šį liudytoją byloje, tačiau pareigūnai taip pat neišnaudojo galimybės jų iniciatyva nustatyti liudytoją, nedelsiant apklausti jį bei užfiksuoti jo parodymus. Teismas sutinka su prielaida, kad asmuo gali turėti tikslą išvengti atsakomybės ir nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, tačiau pareigūnai nustatę galimą pažeidimą, turi galimybes ir pareigą išsiaiškinti ir nustatyti tikslias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu šiuo atveju pareigūnai inkriminuodami pažeidimą pasirėmė tik savo matymu, bei nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo. Teismas laiko, jog policijos pareigūnai duoti parodymai nėra tikslūs ir patvirtinantys pažeidimo padarymo įvykį, nes vilkiko įvažiavimo į pervažą, už ką ir numatyta atsakomybė, jie nematė, todėl teismas negali jais vadovaudamasis patraukti V. K. atsakomybėn pagal ATPK 125 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. liepos 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. nutraukti, nenustačius jo veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.