Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. I1-8687-422/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-12-08Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
I1-8687-422/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01974-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8687-422/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01974-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. A. su skundu kreipėsi (b. l. 1–3) į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 23,40 kv. m ir kurioje gyveno 10 nuteistųjų. Didelę dalį patalpos užėmė baldai, todėl jam nebuvo užtikrinta teisės aktais numatyta gyvenamojo ploto norma. Taip pat tvirtino, kad nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas ir ventiliacija. Nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpose senos medinės grindys, nebuvo nei lentynėlių, nei spintelių pasidėti maistui, veisėsi buitiniai parazitai, kando blakės, lubos buvo apipelijusios. Nurodė, kad nebuvo karšto vandens, o nusiprausti po dušu galėjo tik kartą per savaitę. Tokiomis sąlygomis pareiškėjui buvo sunku palaikyti deramą higieną, jautėsi kalintis kankinančiomis sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7–12) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 8 būryje, 5-oje gyvenamojoje patalpoje. Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, apie kurį kalba pareiškėjas, t. y. kad baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Tvirtino, kad įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Įstaigoje laikomų nuteistųjų gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų normų reikalavimais. Prie kiekvienos lovos įrengta spintelė. Teigė, kad teisės aktai nenumato nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje įrengti lentynas maisto produktams susidėti. Maisto produktai galėjo būti laikomi būryje įrengtose dviejose virtuvėlėse esančiuose 6 šaldytuvuose, spintelėse, lentynoje. Ginčo laikotarpiu 8 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje langai buvo mediniai su rankenėlėmis, varstomi. Nuteistųjų sugadinti langų rėmai, išlaužtos rankenėlės nedelsiant tvarkomi, įdedamos naujos rankenėlės. Langai šaltajam metų laikui sandarinami. Patalpose buvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Atsiliepime nurodė, kad pagal teisės aktus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Teigė, kad pataisos namų Pirmojo sektoriaus nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Siekiant užtikrinti teisės aktuose nurodytą reikalavimą sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 lapkričio 14 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas tvirtino, kad 5-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais garantuojamo ploto norma. Didelę dalį vietos užėmė baldai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte buvo numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpų (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš atsakovės atstovo pateiktų 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymų (b. l. 13, 15) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 8 būryje, 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,28 kv. m ir kurioje gyveno 10 žmonių, o tai reiškia, kad vienam žmogui teko po 3,528 kv. m ploto.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 5-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos. Nurodė, kad bendro naudojimo patalpose buvo senos medinės grindys, nebuvo nei lentynėlių, nei spintelių pasidėti maistui, veisėsi buitiniai parazitai, kando blakės, lubos buvo apipelijusios.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas).

Pataisos įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 1 punkte numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė ir / arba kėdė ir / arba suolai, stalas, šiukšlių dėžė, sieninė pakaba arba spinta.

Atsakovės atstovo Veiklos organizavimo skyrius 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. 77-1805 „Apie nuteistojo K. A. laikymo sąlygas“ (toliau – ir Pažyma) nurodė, kad patalpose yra užtikrinamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dirbtinis apšvietimas. Gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Nurodyta, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Ginčo laikotarpiu 8 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje langai buvo mediniai su rankenėlėmis, varstomi. Nuteistųjų sugadinti langų rėmai, išlaužtos rankenėlės nedelsiant tvarkomi. Langai šaltajam metų laikui sandarinami. Prie kiekvienos lovos įrengta spintelė (b. l. 15, 16). Teismas pažymi, kad pirmiau minėti teisės aktai nenumato spintelių ar lentynėlių, skirtų maistui padėti, įrengimo gyvenamosiose patalpose. Pagal Aprūpinimo normų 2 punktą, spintelės maistui laikyti numatomos gyvenamųjų patalpų virtuvėlėje.

Kaip minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punktas nustato, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas nurodo, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės – šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Teismo vertinimu, už gyvenamųjų patalpų švarą yra atsakingi nuteistieji, kurie pagal byloje esančią Pažymą aprūpinami patalpų valymo inventoriumi.

Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų Pažymoje oficialių duomenų teisingumu, dėl to sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino gyvenamojoje patalpoje tinkamą apšvietimą, ventiliaciją, tvarką, patalpų įrengimą pagal Aprūpinimo normų reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde tvirtino priešingai, tačiau, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, prieštaravimų nereiškė, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepaneigė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl kalinimo Higienos normos HN 134:2015 neatitinkančiomis sąlygomis atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Pareiškėjas nurodė, kad į būrį nėra tiekiamas karštas vanduo, o nusiprausti po dušu šiltu vandeniu galėjo tik vieną kartą per savaitę.

Higienos normos HN 134:2015 18 punktas numato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad pasinaudoti dušu jis galėjo ne rečiau nei kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje veisėsi buitiniai parazitai, tarakonai, kando blakės.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esanti 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203, sudaryta Pravieniškių PN-AK su UAB „Utenos deratizacija“, patvirtina, kad įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (b. l. 20–23). Atliktų darbų aktai patvirtina, kad pataisos namai imasi aktyvių veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami. Šie dokumentai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu kenkėjų naikinimas Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 8 būrio patalpose buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės atstovė veikė taip, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 20 punktas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje esanti Resocializacijos skyriaus psichologės 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažyma patvirtina, kad K. A. dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, diskomforto į psichologus nesikreipė (b. l. 14).

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė