Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir E. R. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartimi E. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis, taikymas E. R. pratęstas.

4. Kaip galima suprasti iš E. R. pateikto skundo, jis nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. E. R. pripažįsta, kad serga sunkia liga ir nurodo žinantis kokių vaistų jam reikia, kadangi ir taip be vaistų neužmiega. Jis teigia, kad jokių kliedesių jam nėra, jis jaučiasi gerai, todėl tikrai gali gydytis bendro stebėjimo sąlygomis. Anot E. R., įstaigos personalas su juo blogai elgiasi, siekia su juo susidoroti, duoda vaistus, kurių neskyrė daktaras ir tai yra tikra tiesa. Jis nesupranta, kodėl jis taip ilgai yra laikomas šioje įstaigoje, jis nori kažką veikti, nori dirbti statybose, genėti medžius ir būti naudingas visuomenei.

5. Teismo posėdyje E. R. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas

7. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs E. R. skundą, pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė E. R. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti E. R. skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. R. diagnozuotas kliedesinis sutrikimas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo E. R., pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 2 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog stebėjimo laikotarpyje E. R. psichinė būklė išlieka nestabili, klinikiniame vaizde išlieka ryškus mąstymo sutrikimas pagal formą (paralogiškas, autistiškas, nenuoseklus, rezonieriškas), bei pagal turinį (santykio, nuodijimo, persekiojimo kliedesiai (buvusios draugės atžvilgiu), skyriaus medicininio personalo atžvilgiu įtakojantys jo elgesį. Jis ambivalentiškas, ambitendentiškas, emocijos skurdžios, neadekvačios. Nuotaika pažemėjusi, verksmingas. Skundžia personalą, teigia, kad tyčiojasi: „kosėja“, atsikrenkščia, keikia: „debilu, zaraza, kale, piderastu pravardžiuoja“ , „seselės duoda ne tuos vaistus, nuodija. Seselė R. visiems liepia taip su manimi elgtis, ir kituose skyriuose ji pasakys, ir visi iš manęs tyčiosis“. Ne kartą koreguotas gydymas. Stebėtas neadekvatus elgesys – kai atsiklaupęs ant kelių maldavo seselės iš jo „nesityčioti“. Pastaruoju metu – pasyvus, uždaras, visiškai atsiribojęs. Suvokimo sutrikimus neigia (iš elgesio ir jo pasisakymų) sprendžiant galima įtarti klausos haliucinacijas. Kliedesių apimtis plečiasi, fabula kinta, kliedesiai įtakoja neadekvatų elgesį. Komisija įvertinusi šias aplinkybes, konstatavo, jog E. R. psichinė būsena išlieka nestabili - skundžiasi skyriaus personalo elgesiu „jaučiu, kad ant manęs užsisėdę, prie visko kabinėjasi, vadina negražiais vardais, o kiti visai nesikalba“, ypač nusiteikęs savo slaugytojos atžvilgiu; apie savo draugę atsiliepia neigiamai „barakūda, naudojosi jo pinigais, buvo neištikima“ ; jis kalbus, kalba monotoniškai, neišraiškingu balsu, gana atvirai pasakojasi apie įvykdytą veiką; pripažįsta, kad sumušė draugę, jaučiasi teisus; jo mąstymas parologiškas, rezonuojantis, nenuoseklus; emocijos neadekvačios, nuotaika pažeminta; nekritiškas. Todėl Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis (b. l. 3-4). VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas – gydytojas K. Mikučionis pirmos instancijos teisme pritarė Komisijos išvadoms ir nurodė, kad E. R. pastoviai koreguojamas gydymas, jo sveikatos būklė nestabili, bloga, per šį pusmetį kliedėjimo idėjos plečiasi, liga sąlygoja jo elgesį, o kritika ligai formali (b. l. 25-26). Taigi, visi šie duomenys tik patvirtina, kad E. R. psichinė būklė išlieka nestabili, klinikiniame vaizde išlieka ryškus mąstymo sutrikimas pagal formą (paralogiškas, autistiškas, nenuoseklus, rezonieriškas), bei pagal turinį – santykio, nuodijimo, persekiojimo kliedesiai (buvusios draugės atžvilgiu), jis nekritiškas savo būklei. Kadangi E. R. psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo metu E. R. stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygoms vis dar yra būtinas ir reikalingas.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, kad E. R. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs. Ligoninės gydytojų komisijos išvadoje nurodyta, kad pacientas skundžiasi personalo netinkamu elgesiu su juo, jis ypač nusiteikęs savo slaugytojos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje gydytojas K. Mikučionis parodė, kad E. R. sveikatos būklė bloga, jam pastoviai koreguojamas gydymas, tačiau siekiamo gydymo efekto nėra. Jis pacientui skirtų leidžiamus vaistus. Be to, per šį pusmetį paciento kliedėjimo idėjos plečiasi, jos yra nukreiptos prieš personalą, tad bendro stebėjimo sąlygomis neatmetama agresija personalo atžvilgiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, visa tai rodo, kad E. R. socialinis pavojingumas yra išlikęs, o įvertinus tai kartu su jo psichikos būsena, kuri kaip minėta, išlieka nestabili, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo tomis pačiomis sąlygomis. Manymą, kad E. R. tikslinga pratęsti taikomą stacionarinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, be kita ko, patvirtina ir E. R. skundo turinys, kuriame jis ne tik teigia, jog įstaigos personalas prieš jį nusiteikęs, slaugytojos duoda netinkamus vaistus, bet ir išreiškia ne kritiškumą savo psichikos būsenai teigdamas, jog jis jaučiasi gerai, jokių kliedesių nėra, o tai prieštarauja byloje esančioms išvadoms ir rekomendacijoms.

11. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog E. R. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į kitą, švelnesnę, priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi jo būklė vis dar išlieka nestabili, jis savo ligos rimtumą ir gydymo būtinybę suvokia tik iš dalies, todėl jį privalu stebėti ir gydyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad būnant stipriai struktūruotoje aplinkoje E. R. pastoviai koreguojamas gydymas, tačiau siekiamo gydymo efekto nėra, vis dar išlieka ryškus mąstymo sutrikimas pagal formą (paralogiškas, autistiškas, nenuoseklus, rezonieriškas), bei pagal turinį – santykio, nuodijimo, persekiojimo kliedesiai (buvusios draugės atžvilgiu), liga sąlygoja jo elgesį, kritika ligai formali, teismas daro išvadą, kad tik taikant E. R. stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis įmanoma užtikrinti jo būklės stabilumą, efektyvų gydymą bei tai, jog jis nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

12. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad E. R. priverstinis gydymas švelnesnėmis stebėjimo sąlygomis kol kas yra negalimas, nes sušvelninus gydymo sąlygas labai tikėtina agresija personalo atžvilgiu, todėl, priešingai nei nurodo E. R., priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas sustiprinto stebėjimo stacionare vis dar yra neabejotinai reikalingas. Todėl, apygardos teismas sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. R., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.