Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. L., Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Ilkinui Dadašovui, teismo posėdyje išnagrinėjusi K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), bedarbės, registruotos darbo biržoje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-27 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei Marijus Dargis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.ATPP 0643-0106 K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovės) direktorei, dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, savo vadovaujamos įmonės darbo objekte - kavinėje, esančioje daugiafunkciniame renginių komplekse „(duomenys neskelbtini)“ arena, (duomenys neskelbtini), nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti barmene darbuotojai M. K. 2011 m. gruodžio 22 d., tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje K. L. dėl padarytų teisės pažeidimų kalta neprisipažino ir parodė, kad M. K. buvo įdarbinta, darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) apie jos įdarbinimą taip pat pranešta tą pačią dieną. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko samdoma įmonė, gali būti, kad šios įmonės buhalterė duomenis apie M. K. įdarbinimą perdavė vėliau. Buhalterei duomenys buvo perduoti 18 val., ji VSDFV pranešė apie 19 val. M. K. į darbą buvo iškvieste darbo pabaigoje, prieš pradėdama darbą ji buvo iškviesta į ofisą, buvo sutvarkyti įdarbinimo dokumentai, ir tik tuomet ji išvyko dirbti ( apie 18-18.30 val.). M. K. prašymuose priimti į darbą datos pataisytos, nes M. K. pati apsiriko, prašyme buvo nurodyta 2011 gruodžio 23 d., o turėjo turėjo būti 2011 m. gruodžio 22 d. Darbuotojų prašymai apie priėmimą ir atleidimą Bendrovėje neregistruojami, registruojamos tik darbo sutartys. Su M. K. buvo sutartas minimalus valandinis įkainis, kaip buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už 2011-12-22 darbą nežino. M. K. buvo priimta padavėjos-barmenės pareigoms, jos darbo laikas buvo renginio metu. Įprastai darbuotojai ateina prieš renginį, bet M. K. atvyko renginio metu. Darbo sutartis su M. K. buvo sudaryta, tačiau darbo pažymėjimo ji neturėjo, nes neturėjo nuotraukos, kurią pateikė kitą dieną.

Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovas prašė teismo pripažinti, kad buvo dirbamas nelegalus darbas, nes liudytojos M. K. 2011-11-22 paaiškinimas tai patvirtina. M. K. 2011-12-22 atlikto patikrinimo metu nurodė, kad darbo sutartį buvo žadėta sudaryti kitą dieną. Patikrinimo metu, t.y. 2011-12-22 apie 18.20 val., apie M. K. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, pranešimas VSDFV pateiktas tik po patikrinimo - apie 19.40 val., tokiu būdu siekiant paslėpti padarytą pažeidimą. Darbas laikomas nelegaliu, jei nėra pranešimo VSDFV ir nesudaryta darbo sutartis. VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą reikia pranešti iki pradedant darbuotojui dirbti. Aplinkybės, kad M. K. dirbo be darbo sutarties, kad apie jos įdarbinimą VSDFV nebuvo pranešta, vertintinos kaip nelegalaus darbo faktas.

Liudytoja M. K. į teismo posėdį neatvyko, Kristinos lengvienės paaiškinimais, bendrovėje ji nebedirba, Klaipėdopje nebegyvena. 2012-02-22 teismo posėdžio metu liudytoja parodė, kad 2011-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose parašė prašymą priimti į darbą barmene nuo 2011-12-23, tačiau jos administratorė paprašė pradėti dirbti tą pačią dieną, nes kažkas atsisakė atvykti į darbą. Ji sutiko ir ištaisė prašymo datą į „22“, pasirašė darbo sutartį, tačiau jos nepasiėmė. Darbo pažymėjimas jai nebuvo išduotas, nes ji nepateikė nuotraukos. Ji nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, kur prasidėjus renginiui dirbo prie baro (b.l. 28).

Liudytojos M. K. 2011-12-22 patikrinimo metu rašytame paaiškinime nurodyta, kad ji yra UAB “ (duomenys neskelbtini)“ barmenė, pradėjo darbą nuo 15.30 val., dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi, darbo sutartį buvo žadėta duoti sekančią dieną (b.l. 5).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0643-0233 (b.l. 4) matyti, jog nelegalaus darbo patikrinimo metu (kuris pradėtas 2011-12-22 apie 18.20 val. „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti 6 dirbantys asmenys, kurie neturėjo darbuotojų pažymėjimų. Duomenų apie jų įdarbinimą VSDFV 2011-12-22 nebuvo. 5 dirbusieji vėliau buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o viena – UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-22 barmenų sąraše (b.l. 7) numeriu 10 įrašyta M. K.. Iš byloje esančio VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus informacijos matyti, kad pranešimas apie M. K. įdarbinimą skyriui pateiktas 2011-12-22 19.46 val. ( 9 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y., kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje daugiafunkciniame renginių komplekse „(duomenys neskelbtini)“ arena, (duomenys neskelbtini), buvo dirbamas nelegalus darbas. K. L. teiginiai, kad M. K. buvo įdarbinta ir su ja buvo sudaryta darbo sutartis 2012-12-22, kad ji pradėjo dirbti 2012-12-22 tik apie 18:00 val. vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės, nes prieštarauja tiek nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0643-0233 duomenims, tiek liudytojos M. K. pirminiame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, o taip pat VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktai informacijai „Dėl duomenų pateikimo“. Be to, teismui duodama paaiškinimus, K. L. parodė, kad darbo pažymėjimas M. K. nebuvo išduotas, nes ji neturėjo nuotraukos,-nuotrauka buvo pateikta kitą dieną, o iš byloje esančio M. K. prašymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad nuotrauka buvo pateikta tą pačią dieną, kaip ir surašytas prašymas ( 2011-12-23, vėliau ištaisyta į 2011-12-22), kas patvirtina M. K. 2011-12-22 paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad darbo sutartis su ja 2011-12-22 nebuvo sudaryta.

Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, kuris užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. sudaryta su darbuotoju darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Prieš darbo pradžią darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas. Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį – yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. K. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, buvo atsakinga už darbo sutarčių su darbuotojais sudarymą. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas arba pavėluotas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 71.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, o tuo atveju, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Iš bylos duomenų analizės matyti, kad K. L. leido M. K. dirbti barmenės pareigose nuo 2011-12-22 15.30 val., tuo tarpu remiantis VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį pranešimą apie apdraustosios M. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2011-12-22 pateikė 2011-12-22 19.46 val, taigi pranešimas VSDFV pateiktas tik po VDI inspektorių atlikto patikrinimo.

Vadovaujantis patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirminiu M. K. paaiškinimu, darytina išvada, kad darbo sutartis su M. K. galėjo būti sudaryta atgaline data, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai paaiškintų M. K. pasikeitusius parodymus teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia parodymus, duotus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, siekiant išsaugoti darbo vietą ir pan., todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai bei pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo abejoti VDI inspektoriaus teikiamų parodymų bei administracinių teisės pažeidimų protokole nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu ir inspektorių nešališkumu.

Atsižvelgus į aplinkybę, jog atlikto VDI pareigūnų patikrinimo metu užfiksuotas M. K. nelegalaus darbo faktas, bei kad rašytiniame paaiškinime M. K. patvirtinta, kad darbo sutartis su ja patikrinimo metu nebuvo sudaryta, kad pranešimas VSDFV pateiktas tik po patikrinimo, konstatuotina, kad M. K. nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

K. L. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (nelegalaus darbo) įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 4), liudytojos M. K. 2011-12-22 rašytiniu paaiškinimu (b.l. 5), (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašu (b.l. 7), VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu „Dėl duomenų pateikimo“ (b.l. 9), kita byloje esančia medžiaga. K. L. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidėjui nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padarytų administracinių teisės pažeidimų sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padarytų pažeidimų esmę ir pasitaisytų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus K. L. nurodytas aplinkybes , kad šiuo metu yra bedarbė, gaunanti 600 litų pašalpą, ir augina dvi nepilnametes dukras, skirtina nuobauda, artima Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje nurodytai minimaliai baudai.

Pažeidėjui išaiškintina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401. To nepadarius bauda bus išieškoma priverstine tvarka, t.y. nutarimas siunčiamas antstoliui vykdyti (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. L. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti už nelegaliai dirbusią M. K. 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.