- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-197-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03155-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- R. B.
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-651/2019
Teisėja Elena Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03155-2019-9
2019 m. birželio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Aurelijos Sadauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta viena trečiąja dalimi ir R. B. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Į paskirtą arešto bausmę R. B. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 22 d., 15.20 val., iki 2019 m. sausio 23 d., 15.20 val., t. y. viena para.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis R. B. nuteistas už tai, kad 2019-01-22, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, per langą įsibrovė į B. O. J. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš piniginės, kuri buvo padėta kambaryje po pagalve, pagrobė svetimą - B. O. J. priklausantį turtą, tai yra 7 eurus, tokiu būdu nukentėjusiajai B. O. J. padarė 7 eurų turtinę žalą.
2. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažino R. B. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir įvertinęs nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), sprendė, kad nuteistajam yra pagrindas paskirti arešto bausmę. Teismas paskyrė arešto bausmę, kurios trukmė yra maksimali – 90 (devyniasdešimt) parų, tačiau ją sumažinus vienu trečdalius, galutinė paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą (įvardija kaip pasiuntimą į probaciją, paskiriant nemokamus viešuosius darbus). Nurodo, kad padaryta žala yra tik 7 Eur, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Dėl šių priežasčių mano, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra prašo nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad paskirta bausmė yra tinkama, ji paskirta atsižvelgus į nusikaltimo padarymo sunkumą, nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę. Mano, kad R. B. paskirta 60 parų arešto bausmė yra tinkama ir ji leis pasiekti įgyvendinti bausmės tikslus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Mano, kad arešto bausmė yra per griežta įvertinus padarytą žalą ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl to kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir vertina apylinkės teismo nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisingumą.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi ir prašo paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose (BK 48 straipsnio 6 dalis 5 punktas).
8. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo apeliantui paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Paskirti apelianto prašomą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kolegija nemato pagrindo.
9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
10. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nuteistajam teismas paskyrė ne pačią griežčiausią bausmės rūšį, numatytą už šio nusikaltimo padarymą. Kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 5 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka; nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teisumui, yra nusikaltimų recidyvas bei sveikatos būklę.
11. Apeliantas, manydamas, kad paskirta bausmė yra per griežta, nurodo žalos dydį ir prisipažinimą dėl padarytos veikos ir gailėjimąsi. Tačiau šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino. Kitų argumentų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi bei jos dydžiu, apeliantas nenurodė, kolegija jų taip pat neįžvelgia. Kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Reikšminga tai, kad nuteistasis teisiamas ne pirmą kartą už analogiškus nusikaltimus, prieš tai jam taikytos griežtesnės bausmės jokios įtakos neturėjo. Neturėjo įtakos ir anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą ir įpareigojant nuteistąjį išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, tačiau kitą nusikaltimą padarė dar nepasibaigus probacijos laikui. Taip pat Tauragės apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam vėl gi paskirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą, tačiau nusikaltimą padarė nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis po laisvės atėmimo bausmė atlikimo, sekantį nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams (iš Pravieniškių pataisos namų paleistas 2017 m. spalio 20 d., o nusikaltimą padarė 2018 m. birželio 29 d. Atsainų požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles rodo ir tai, jog nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (2018-06-29). Kaltinamuoju pripažintas 2018 m. gruodžio 10 d., o nusikaltimą padarė 2019 m. sausio 22 d. (t. 1, b. l. 84).
12. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo atsainų požiūrį į jam paskirtas bausmes, jokių teigiamų išvadų jis nepadarė net ir po griežčiausios – laisvės atėmimo bausmė atlikimo, todėl manyti, kad analizuojamu atveju paskirta arešto bausmė yra per griežta ir neatitinkanti nuteistojo asmenybės, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, kolegija nemato jokio pagrindo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei paskyrė apylinkės teismas. Visiškai sutiktina su prokuroru, kad paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, kuri iki tol neturėjo jokios teigiamos įtakos nuteistajam, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
13. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl sušvelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.