Telšių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, auginantis vaiką iki trijų metu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2009m. lapkričio 6 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), A. J. paprašius iš buto išvaryti V. P., tyčia vieną kartą iš kojos spyrė nukentėjusiajam V. P. į galvos dešinę pusę ir vieną kartą spyrė į veido dešinę pusę, taip padarė nukentėjusiajam V. P. galvos ir veido sumušimus, dešinio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, reikalaujantis operacinio gydymo ir sukėlęs ryškią neurologinę simptomatiką, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. S. 2009 m. lapkričio 6 apie 22 val. (duomenys neskelbtini), A. J. paprašius iš buto išvaryti V. P., A. S. mušdamas V. P. t. y. koja du kartus spirdamas V. P. ir pataikęs vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į ranką ir taip sukėlė V. P. fizinį skausmą.

Įrodymai, jų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 140 sr. 1 d.

Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 22 val. su A. S. ir A. J. nuėjo pas A. J. tėvą A. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas A. J. bute kambaryje ant grindų rado gulinčius moterį, kurią vadina Zinka, ir nukentėjusįjį V. P.. A. J. paprašė, kad jie išvarytų iš jo buto tą moterį ir V. P.. Kambaryje, kuriame gulėjo šie asmenys nebuvo šviesos, tačiau kitame kambaryje buvo įjungtas televizorius ar įjungta lempa ir kažkiek šviesos sklido ir į tą kambarį, kuriame jie buvo. Pradėjus Zinką ir V. P. judinti, Zinka atsikėlė ir išėjo iš A. J. buto. V. P. nesikėlė ir toliau gulėjo kambaryje ant grindų. Tada jis iš kojos du kartus spyrė V. P. į galvą. Abu smūgius spyrė iš dešinės kojos ir pataikė į kairę V. P. galvos pusę. Apklaustas papildomai nurodė, jog skirdamas galėjo pataikyti V. P. į dešinę galvos pusę. A. J. spyrė vieną kartą V. P. ir galėjo pataikyti į dešinė ranką ar petį. A. S. kartą skyrė V. P. ir pataikė į rankas, nes stovėjo prie V. P. kojų ir jis dengėsi rankomis nuo smūgių. Po smūgių V. P. atsikėlė ir pats išėjo lauk iš A. J. buto. Po kelių dienų sužinojo, kad V. P. yra blogai, kad jis guli ligoninėje. Jie visi trys nuėjo atsiprašyti V. P.. Jie V. P. atsiprašė, jis jiems atleido. Dėl savo poelgio nuoširdžiai galisi, atlygino žalą V. P..

Iš įtariamojo S. P. apklausos protokolo matyti, kad jis pirmas vieną kartą iš kojos spyrė V. P. į galvos dešinę pusę. Kur tiksliai pataikė dabar nebepamena, stovėjo V. P. iš dešinės pusės prie galvos. A. J. stovėjo kairėje V. P. pusėje, o A. S. stovėjo beveik priešais V. P., prie kojų. S. P. matė, kad A. J. vieną kartą spyrė V. P.. Galėjo pataikyti kažkur į kairės pusės petį. Ar A. J. tik spyrė, ar tik pastūmė koja, gerai nepamena. A. S. V. P. spyrė į kojas, bent jau taip jam, t.y. S. P., pasirodė. Kur tiksliai galėjo pataikyti A. S., nežino, bet mano, kad į galvą jis tikrai nespyrė, nes A. S. stovėjo prie V. P. kojų. A. S. ir A. J. spyrė po vieną kartą, ne daugiau. Po to jis, t.y. S. P., dar vieną kartą spyrė V. P. į veidą. Į kurią tiksliai vietą pataikė, negali parodyti, nepamena. (I tomas, b.l. 162-163, II tomas b.l. 96-97).

Iš įtariamojo S. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, įtariamasis S. P. parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, kur kambaryje spyrė V. P. į galvą. Parodė, kad pirmą smūgį iš kairės kojos spyrė į dešinė V. P. galvos pusę, antrą kartą iš dešinės kojos spyrė jam į veidą. (I tomas, b.l. 156-159).

Iš parodymų atpažinti protokolo matyti, kad įtariamasis S. P. atpažino ir parodė, kad sumušė V. P. (I tomas, b.l. 149-150).

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 22 val. su S. P. ir A. J. nuėjo pas A. J. tėvą A. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas A. J. bute kambaryje ant grindų rado gulinčius moterį, kurią vadina Zinka, ir nukentėjusįjį V. P.. A. J. paprašė, kad jie išvarytų iš jo buto tą moterį ir V. P.. Kambaryje, kuriame gulėjo šie asmenys nebuvo šviesos, tačiau kitame kambaryje šviesa degė ir apšvietė šį kambarį. Pradėjus Zinką ir V. P. judinti, Zinka atsikėlė ir išėjo iš buto. V. P. nesikėlė ir toliau gulėjo kambaryje ant grindų. Tada S. P. iš kojos du kartus spyrė V. P. į galvą. Abu smūgius S. P. spyrė iš dešinės kojos ir pataikė į kairę V. P. galvos pusę. A. J. spyrė vieną kartą V. P. ir galėjo pataikyti į dešinė ranką ar petį, nes stovėjo iš dešinės. Jis du kartus skyrė V. P. ir pataikė į rankas ir krūtinę, nes stovėjo prie V. P. kojų. Po smūgių V. P. atsikėlė ir pats išėjo lauk iš A. J. buto. Po kelių dienų sužinojo, kad V. P. yra blogai, kad jis guli ligoninėje. Jie visi trys nuėjo atsiprašyti V. P.. Jie V. P. atsiprašė, jis jiems atleido. Su V. P. susitaikė ir prašo bylą nutraukti.

Iš įtariamojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad kambaryje A. J. stovėjo prie V. P. galvos iš kairės pusės. Kai V. P. atsisakė eiti lauk, kažkuris spyrė V. P.. Kuris pirmas spyrė ar A. J., ar S. P., A. S. nepamena, neįsidėmėjo. Atsimena, kad A. J. spyrė iš kojos V. P., pataikė kažkur arba į kairį petį arba į kairę ranką, bet tikrai ne į galvą. S. P. stovėjo prie V. P. galvos, jam iš dešinės pusės. O pats A. S. stovėjo toje pusėje, kur ir A. J., t.y. V. P. kairėje pusėje, bet jis, t.y. A. S., stovėjo arčiau V. P. kojų. V. P. į galvą spyrė S. P.. A. S. parodė, kad S. P. galėjo spirti į galvos dešinę pusę. Ar dar kartą S. P. spyrė V. P., A. S. nematė. Jis, t.y. A. S., spyrė du kartus. Pataikė V. P. į ranką, nes ranka V. P. dengėsi nuo smūgio, ir vieną kartą į krūtinę. Į krūtinę pataikė V. P. tuo momentu, kai V. P. buvo prisikėlęs nuo grindų, t.y. ne pilnai sėdėjo, o buvo tik prisikėlęs nuo grindų, galėjo būti pasirėmęs ant alkūnių ( II tomas b.l. 83-85).

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2009-11-06 apie 20 val. jis buvo pas A. J. bute, esančiam (duomenys neskelbtini). Su A. J. ir Zinka išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti. Išgirdęs, kad jį žadina, atsisėdo ant grindų ir pamatė prieš save stovinčius tris vaikinus. Prisimena S. P. smūgį iš kairės kojos koja į dešinę galvos pusę. Kas sudavė kitus smūgius nežino, nuo šio smūgio prarado sąmonė ir kitų smūgių nebejuto. S. P. atpažino iš aukšto ūgio, jis stovėjo prie pat durų, degė šviesa. Jo veido nematė, bet jis aukštas, aukščiausias iš visų trijų. Pats išėjo iš A. J. buto. Į ligoninę kreipėsi po kelių dienų kreipiausi. Jam buvo sužalotas žandas, kairėj pusėj skaudėjo šonkauliai. Įvykio metu nebuvo labai girtas. Kaltinamieji atsiprašė, jis jiems atleido. Prašo bylą A. S. atžvilgiu nutraukti, nes su juo susitaikė.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini)) matyti, kad po įvykio V. P. padaryti šie sužalojimai: galvos ir veido sumušimai, poodinė kraujosruva apie kairę akį, dešinio skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymą, nes kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, reikalaujantis operacinio gydymo ir sukėlęs ryškią neurologinę simptomatiką, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 2 smūgiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ( traumos laikas pagal medicininius dokumentus 2009-11-06) ir aplinkybėmis (I tomas, b.l. 26).

Specialistas Algimantas Smalenskas paaiškino, kad išvada dėl sužalojimų V. P. duota iš medicininių dokumentų. V. P. padaryti du sužalojimai, dviem trauminiais poveikiais į dešinę galvos pusę. Nuo vieno trauminio poveikio į dešinę pusę lūžo skruostikaulis, nuo to dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje plyšo gysla, kuri sukėlė kraujavimą, susidarė krešulys ir kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai visi požymiai, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje aprašyti du smūgiai. Nuo tokio smūgio koja ir turėjo gautis toks sužalojimas, koks nustatytas, nukentėjusiojo galvos dešinėje pusėje. V. P. suduoti smūgiai į kitas kūno vietas žymių nepaliko, bet jie sukelia skausmą ir vertinami kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai. V. P. padarytas galvos sužalojimas gali sutrikdyti atmintį. Tokios traumos yra neprognozuojamos. Mediciniškai galimas atminties sugrįžimas.

Iš įtariamojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti lapkričio 6,7 ar 8 diena, vakare apie 22 val. jis su draugais S. P. ir A. S. nuėjo pažiūrėti pas tėvą A. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį namuose kambaryje ant grindų gulėjo moteris vardu “Zinka” ir šalia jos ten pat ant grindų gulėjo vyras, t.y. nukentėjusysis V. P.. Tėvas paprašė išvaryti iš jo buto V. P. ir „Zinką“. Visi trys priėjo prie Zinkos ir V. P., juos pažadino ir liepėme eiti lauk iš tėvo buto. „Zinka“ greitai atsikėlė, susirado savo batus ir išėjo lauk, o V. P. atsisakė eiti lauk. Tada S. P. pats pirmas vieną kartą spyrė iš kojos V. P. į galvą. Tame kambaryje, kur miegojo V. P., šviesa nedegė, tačiau kitame kambaryje, kur miegojo tėvas, buvo įjungtas televizorius ir nuo jo sklido šviesa ir į kitą kambarį, todėl jis matė, kaip spyrė S. P.. A. J. parodė, kad spyrė vieną kartą iš kojos ir pataikė į kairės pusės petį, nes stovėjo V. P. kairėje pusėje. A. S. iš pradžių stovėjo visai šalia A. J., bet po to nuėjo toliau prie pat V. P. kojų. Jis, t.y. A. J., V. P. į galvą netrenkė ir nespyrė. Kur tiksliai spyrė V. P. A. S., negali nurodyti, nes tiksliai nepamena, bet mano, kad į galvą tikrai nespyrė. A. S. į galvą V. P. negalėjo spirti, nes jis stovėjo toliausiai nuo V. P. galvos. Vėliau S. P. sakė, kad jis į galvą V. P. spyrė du kartus. S. P. stovėjo V. P. galvos dešinėje pusėje. Po smūgių V. P. pats atsistojo ir išėjo lauk iš tėvo buto. Visi ėjo kartu atsiprašyti, nes jautėsi kalti dėl to, kad ir jie ten buvo, kai S. P. spyrė V. P., ir kad patys po vieną kartą V. P. įspyrė. ( II tomas b.l. 90-92).

Iš parodymų atpažinti protokolo matyti, kad įtariamasis A. J. atpažino V. P. ir parodė, kad sumušė V. P. (I tomas b.l. 100-101).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis dviejų kambarių butas pirmame aukšte po dešine puse. Buto durys medinės. Pro duris patenkama į koridorių, kuris yra pailgos formos. Koridoriaus gale kairėje pusėje yra durys į kambarį, nerakinamos, durys atidarytos. Pro duris patenkama į kambarį, kuriame prie sienos po dešine puse yra sekcija, kurioje sudėtos įvairios knygos, rūbai. Prie sekcijos ant grindų išmėtyti chaotiškai įvairūs daiktai (I tomas, b.l. 8-13).

Teismas mano, kad kaltinamojo S. P. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Apklaustas teisme kaltinamasis S. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodydama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis pirma aiškino, jog spyrė du smūgius ir tik į V. P. kairę galvos pusę, o apklaustas papildomai nurodė, jog galėjo pataikyti ir į V. P. dešinė galvos pusę. Tokius pat parodymus davė ir kaltinamasis A. S.. S. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu, teigė, jog pirmą kartą spyrė V. P. iš kairės kojos į dešinę galvos pusė, o antrą kartą iš dešinės kojos į veidą. A. S. ir A. J. apklausti ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, jog būtent S. P. spyrė iš kojos į V. P. į dešinę galvos pusę. Nukentėjusysis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme parodė, jog jam pirmą smūgį iš kairės kojos į galvos dešinę pusę spyrė aukščiausias iš trijų atėjusių vaikinų, t.y. S. P.. Kaltinamieji S. P. ir A. S. pripažino, kad iš visų trijų aukščiausias yra S. P.. Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad V. P. padaryti galvos ir veido sumušimai, poodinė kraujosruva apie kairę akį, dešinio skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, reikalaujantis operacinio gydymo ir sukėlęs ryškią neurologinę simptomatiką, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto Algimanto Smalensko paaiškinimas patvirtina, kad V. P., dviem trauminiais poveikiais į dešinę galvos pusę, padaryti du sužalojimai, nuo vieno trauminio poveikio į dešinę pusę lūžo skruostikaulis, nuo to dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje plyšo gysla, kuri sukėlė kraujavimą, susidarė krešulys ir kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimas sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo gautis nuo smūgio koja. Iš specialisto išvados ir specialisto paaiškinimo matyti, kad V. P. nėra padarytų sužalojimų kairėje galvos pusėje. Tokie sužalojimai V. P. galvos kairėje pusėje turėjo neabejotinai likti, jeigu smūgiai būtų suduoti į šią galvos sritį. Todėl teismas, ištyręs įrodymus, daro išvadą, jog S. P. tyčia vieną kartą iš kojos spyrė nukentėjusiajam V. P. į galvos dešinę pusę, taip padarė nukentėjusiajam V. P. galvos ir veido sumušimus, dešinio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog S. P., spirdamas koją nukentėjusiajam į galvą – gyvybiškai svarbų organą, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir numatė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Pagal BK 140 str. 1 d. dispoziciją šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra žmogaus sumušimas ar kitoks smurtavimas, kai jam sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. S. ir S. P., nukentėjusiojo V. P. parodymai, specialisto paaiškinimas ir kiti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu ir dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamųjų S. P. ir A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas.

Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. savanoriškas žalos atlyginimas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam žalą - 600 Lt, pripažintinas kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų S. P. ir A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl baudžiamosios bylos A. S. nutraukimo

Teisiamojo posėdžio metu, iki baigiamųjų kalbų pabaigos, nukentėjusysis V. P. nurodė, kad ji susitaiko su kaltinamaisiais, prašo bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti (LR BPK 417str.2d.), kaltinamasis A. S. taip pat nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, prašo bylą nutraukti.

Pagal BPK 407 str. byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 dalyje, yra privataus kaltinimo byla.

Todėl esant minėtoms aplinkybėms, kadangi nukentėjusysis V. P. susitaikė su kaltinamuoju A. S., nesiekia, kad jis būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 dalį, vadovaujantis LR BPK 416 str. 3 d. ir LR BPK 3str. 1d. 5p., baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu dėl nukentėjusiajam V. P. fizinio skausmo sukėlimo nutrauktina.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. S. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam S. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str.).

Kaltinamasis S. P. padarė viena nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t.y. jis darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo (LR BK 15 str.).

Kaltinamasis S. P. neteistas (I tomas, b.l. 129), vedęs (II tomas, b.l. 49), turi mažametį vaiką (II tomas, b.l. 50-53), administracine tvarka baustas 2010-11-25 pagal LR ATPK 183 str.1d. (II tomas, b.l. 108), psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra (I tomas, b.l. 134), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (I tomas, b.l. 132), vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus (II tomas, b.l. 29-33), registruotas darbo biržoje nuo 2010-01-18 (II tomas, b.l. 13), šiuo metu augina vaiką iki trijų metų (II tomas, b.l. 179).

Kaip matyti iš bylos medžiagos S. P. padarė sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. S. P. dėl padarytos veikos kaltu prisipažino visiškai ir atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nesant būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamojo S. P. atžvilgiu bei švelnesnės bausmės, nei numatyta jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje, skyrimo.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti išimtines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. kaltinamas įvykdęs tik vieną nusikalstamą veiką, kuri padaryta 2009 lapkričio mėnesį, visiškai pripažino nusikaltimo padarymu, teismui nėra pateikta duomenų, kad kaltinamasis būtų įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. S. P. yra dar gana jauno amžiaus (21 m.), anksčiau neteistas, vedęs, augina mažametį vaiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. dirbo, darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai, vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus, šiuo metu registruotas darbo biržoje, augina vaiką iki trijų metų. Teismo nuomone, kaltinamojo atskyrimas nuo šeimos ir darbo gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės, o LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir tuo pačiu prieštarautų teisingumo principui. Toks sprendimas, teismo įsitikinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatoms bei BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtintam šanso principui, kurio esmė yra suteikti kaltinamajam galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, S. P. skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. taikytina Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta, bausmė, ir, įvertinęs kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo smurtinį pobūdį, teismas daro išvadą, kad S. P. skirtina bausmė pagal LR BK 135 str. 1 d.- laisvės apribojimas, didesnė nei šios bausmės vidurkis. Tuo pačiu skirtini įpareigojimai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam S. P. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos ir nurodė, kad kuri yra pilnai atlyginta (I tomas, b.l. 31, II tomas, b.l. 14). Nukentėjusysis V. P. iki įrodymų tyrimo teismo pradžios pareiškė, kad S. P. jam atlygino 600 Lt dydžio civilinį ieškinį, kita ieškinio dalis neatlyginta, tačiau jis civilinio ieškinio nereiškia, nes su kaltinamaisiais susitaikė, o su A. S. dėl žalos atlyginimo susitarė.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 4391,98 Lt turtinės žalos atlyginimo (I tomas, b.l. 35-37). Turtinę žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už V. P. suteiktas paslaugas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei ir VšĮ Akmenės ligoninei sumokėta 4391,98 Lt. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, ieškovas civilinį ieškinį palaiko. Ši padaryta turtinė žala pagrįsta ir įrodyta. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo S. P., nes teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent jis suduodamas smūgį padarė sunkų sužalojimą V. P., kuris dėl šio sužalojimo buvo gydomas, o ieškovas už šias paslaugas sumokėjo 4391,98 Lt gydimo įstaigoms. Kaltinamasis S. P. neginčija Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto ieškinio ir sutinka jį atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 str., 3str.1d.5p. ir 416 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., ir paskirti LR BK 54 str. 3 dalies pagrindu bausmę –laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Per laisvės apribojimo laiką įpareigoti S. P. nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, dirbti arba tęsti registracija darbo biržoje, per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės mėnesius atlyginti žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-11-16 iki 2009-11-18, tai yra dvi dienas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4391,98 Lt ( keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną litą 98 centus) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, LT-08221, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbankas“, banko kodas 73000.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamąją bylą dėl V. P. sukelto fizinio skausmo pagal LR BK 140 str.1d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju V. P., nutraukti ( LR BPK 3str.1d.5p. ir 416 str.3d.)

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.