Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. O. ir H. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjų rašytinių paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjų tėvai santuoką sudarė 1966-12-03 (6 b.l.). Jiems gyvenat santuokoje iš pradžių (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. O., o vėliau (duomenys neskelbtini) sūnus M. O. (7 b.l.). Pareiškėjų tėvai gyvendami santuokoje pirmiausia, įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį daiktą palikėjai įsigijo iš valstybės pagal 1992-03-14 pirkimo pardavimo sutartį, kuris viešame registre buvo įregistruotas V. O. vardu (10 b.l.). Taip pat palikėjai 1994-11-15 pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (11 b.l.), o vėliau 1999-02-19 pagal žemės pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Galiausiai palikėjai 1998-09-01 įsigijo lengvąjį automobilį BMW 518, v/n (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Visi kiti aukščiau paminėti daiktai viešuose registruose irgi buvo įregistruoti V. O. vardu. A. V. O. mirė (duomenys neskelbtini), o V. O. mirė (duomenys neskelbtini) (4-5 b.l.).

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21str. 1d.,CK 3.87str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88str. 3 d.). Ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad sutuoktiniai A. V. ir V. O. iki A. V. O. mirties (duomenys neskelbtini), valdė lygiomis dalimis aukščiau paminėtus daiktus ar jų dalis, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgytų daiktų (jų dalių), nors šis turtas viešame registre buvo įregistruotas V. O. vardu. Po velionės sutuoktinės (motinos) A. V. O. mirties V. O. ir M. O. bei H. O. kaip įstatyminiams įpėdiniams galėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į buvusiai sutuoktinei (motinai) priklausiusią turto dalį (jo dalis). Tačiau pareiškėjai kaip įpėdiniai nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į vietos notarų biurą, o velionės žmonos A. V. O. palikimą toliau valdė tik V. O..

Todėl pripažintina, kad V. O. faktiniu valdymu priėmė atsiradusį velionės žmonos vardu palikimą ir tapo teisėtu paveldimo turto valdytoju.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas CK 5. 51 str. 1d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad V. O. priėmė po velionės žmonos mirties atsiradusį visą jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jie po velionio tėvo V. O. mirties nori kreiptis į vietos notaro biurą, tačiau jiems reikalingas teismo procesinis sprendimas patvirtinantis, kad jų tėvas faktiniu valdymu priėmė visą velionės žmonos (pareiškėjų motinos) palikimą. Todėl pripažintina, kad teismo nustatytas juridinis faktas sukels pareiškėjams teisines pasėkmes, kadangi jiems gali būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į visą velionio tėvo palikimą.

Esant šiems įrodymams ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjų tėvas V. O. po žmonos A. V. O. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą velionės žmonos vardu atsiradusį palikimą: tai yra 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį lengvojo automobilio BMW 518, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šių daiktų dalis valdyti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas.

Atskirai pažymėtina, kad Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, jog įpėdiniai dėl velionio tėvo vardu atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 214 - 222 str.

nusprendžia:

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. O., a/k (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po velionės žmonos A. V. O., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visą atsiradusį jos vardu palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams M. O. ir H. O. nustatomas kaip sukeliantis teisines pasėkmes, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į velionio tėvo V. O. palikimą.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.