- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-285-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei J. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei J. M. dėl nepilnamečio šalių sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko tėvui D. P. nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovės ieškovui vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2001 m. liepos mėn. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2004 m. balandžio mėn. – 4125 Lt. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas D. P. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su juo, ieškovu, iki šioje civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas, pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-02-24 nutartį, kuria iš atsakovės buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. P., mokamas periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, iki šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas taip: priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., mokamą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį, t. y. 1 MMA, iki šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas, nepilnamečiui sūnui išlaikyti gautų lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. daliniu sprendimu jo santuoka su atsakove buvo nutraukta, tačiau nepilnamečio sūnaus D. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai nebuvo išspręsti. Atsakovė ilgą laiką gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jis gavo iš Jungtinės Karalystės raštą, iš kurio matyti, kad analogišką procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovė pradėjo Anglijoje, jam uždrausta išvežti sūnų D. P. iš Anglijos ir Velso be raštiško teismo sutikimo, ar nurodyti ir leisti kitiems asmenims tai padaryti. Dėl atsakovės veiksmų yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, nes ji ilgai vengė atvykti į paskirtą psichologinę ekspertizę, nuo pat vaiko gimimo dažnai išeidavo iš namų, sūnų palikdama saugoti ir prižiūrėti ieškovui, o nuo 2001 m. sūnaus priežiūra ir auklėjimu rūpinosi išimtinai tik ieškovas. Jis sukūrė kitą šeimą, sūnus D. auga kartu su kitu sūnumi S., jo šeima gyvena 3 kambarių bute, nuo pirmos klasės D. lanko krepšinį Š. Marčiulionio krepšinio akademijoje. Jį ir nepilnametį sūnų sieja artimas ryšys, D. puikiai sutaria su jo sutuoktine J., broliu S.. Jis (ieškovas) supranta motinos svarbą vaiko gyvenime, nedraudžia atsakovei bendrauti su sūnumi, išleido sūnų eilinį kartą rudens atostogas praleisti pas atsakovę Jungtinėje Karalystėje, tačiau baiminasi, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sūnus nebegalės grįžti į Lietuvą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-02-24 nutartimi iš atsakovės priteistas laikinas nepilnamečio sūnaus išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį. Tačiau sūnaus poreikiai padidėjo, priteistas išlaikymas nebetenkina minimaliausių nepilnamečio vaiko poreikių, akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos. Jis kas mėnesį sūnaus poreikiams tenkinti išleidžia po 1480 Lt, todėl iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas sūnui turėtų būti padidintas iki 1 MMA, t. y. 800 Lt, kas mėnesį, kadangi atsakovė yra jauna, darbinga, neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų. Jis dirba UAB „Autodina“, vidutinės pajamos per mėnesį yra 2300 Lt, jam nuosavybės teise kartu su sutuoktine priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 52/4287 dalys 0,4287 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Apie atsakovės dabartinę turtinę padėtį jam nėra žinoma.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. nustatė D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su jo tėvu, ieškovu D. P., iki teismo sprendimo priėmimo; netenkino ieškovo prašymo padidinti priteistą laikiną išlaikymą; pavedė nutarties vykdymą ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas, vadovaudamasis CPK 145 str., CK 3.65 str. 1 d., atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad nepilnametis vaikas ilgą laiką gyvena su ieškovu, ieškovas gali daugiau laiko skirti sūnaus auklėjimui, saviraiškai, bendravimui su juo, į tai, kad ieškovas rūpinasi nepilnamečio vaiko gyvenamųjų sąlygų užtikrinimu, ieškovą ir nepilnametį vaiką sieja artimas tėvo ir sūnaus ryšys, nustatė laikiną nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą su ieškovu. Įvertinęs tai, kad teismui nėra žinoma atsakovės dabartinė turtinė padėtis, nepilnamečiui teismo nutartimi nustatytas laikinas išlaikymas yra mokamas, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-02-24 nutartimi iš atsakovės priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio.
Šalies argumentai
Atsakovė J. M. atskiruoju skundu prašo teismo nutarties dalį, kuria nepilnamečio sūnaus D. P. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu iki teismo sprendimo priėmimo, panaikinti. Nurodo, kad teismas skundžiama teismo nutartimi patenkino ieškovo materialinį teisinį reikalavimą, neišsprendęs ginčo iš esmės, o tai yra visiškas skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė neužtikrina vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, nes sūnus D. visą laiką gyveno ir buvo prižiūrimas ne ieškovo, bet ieškovo motinos. Ieškovas nesirūpina tuo, kad sūnus neruošia pamokų, didžiąją laiko dalį žiūri televizorių, ilgai žaidžia kompiuteriu, trukdo sūnui bendrauti su motina telefonu, siųsti trumpąsias žinutes, nedavė sutikimo vaikui išvykti gyventi kartu su motina į Angliją. Teismas nenustatė, ar tokios laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko interesus. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas turėjo įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo asmeninius bruožus ir kt. Teismas neatsižvelgė į vaiko ir ieškovo gyvenimo kartu laikotarpį, į tai, ar aplinka tenkina vaiko poreikius, ar yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, bei kitas aplinkybes. Teismas neįvertino, kad ieškovas gyvena su kita moterimi, kuri rūpinasi tik savo ir ieškovo sūnumi S..
Atsiliepimas
Ieškovas D. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais kategoriškai nesutinka. Ginčas dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo vyksta nuo 2004 m. pradžios. Ne kartą teismo nutartimis buvo nustatyta laikina atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, jis niekada nedraudė motinai ir sūnui bendrauti, tačiau jam kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės elgesio ir veiksmų pastaruoju metu, nes atsakovė neturėdama jokio pagrindo inicijavo analogišką procesą Jungtinėje Karalystėje. Jis nuo pat sūnaus gimimo rūpinosi juo, o atsakovei išvykus į Jungtinę Karalystę sūnaus D. visu auklėjimu ir priežiūra rūpinosi jis, o ne jo motina, kaip nurodo atsakovė. Teismas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo – taikymo. Atsakovė klaidina teismą, kad sūnus neruošia pamokų, žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu, nes sūnus gerai mokosi, žaidžia krepšinį. Be to, jis ir jo sutuoktinė J. vienodai rūpinasi abiem sūnumis, D. labai gerai sutaria su broliu S., o atsakovės gyvenamoji aplinka sūnui nėra pažįstama, yra svetima.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su tėvu D. P..
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nuo 2004-04-21 buvo nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir nepilnamečio D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei J. M.. Pirmosios instancijos teismo 2005-11-28 daliniu sprendimu santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta, o kadangi šalys nesutarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, tai ši bylos dalis nagrinėjama toliau. Ieškovas yra sudaręs kitą santuoką, kartu su juo ir jo šeima gyvena šalių nepilnametis sūnus D.. Atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo – dėl to, kad gavo iš Jungtinės Karalystės teismo raštą (įsakymą), kuriame nurodyta, kad ieškovui D. P. negalima išvežti sūnaus D. P. iš Anglijos ir Velso be raštiško teismo sutikimo, ar nurodyti ir leisti kitiems asmenims tai padaryti, dėl to, kad atsakovė vilkina teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu nebūtų pakeista įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka, vaikas nebūtų perkeltas į kitą aplinką.
Pagal CPK 375, 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaiko interesus. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jei tėvai gyvena skyrium. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į stabilią aplinką, garantuoti, jog nepilnamečio vaiko įprastinės gyvenamosios sąlygos nepasikeis iki bus išnagrinėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu iki bus išnagrinėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pateikta civilinės bylos medžiaga, šalių procesiniuose dokumentuose, tame tarpe atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodomos aplinkybės tvirtina, kad tarp bylos šalių, t. y. nepilnamečio D. P. tėvų, yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal bylos duomenis nepilnametis D. P. ilgą laiką gyveno ir dabar gyvena su tėvu, kuris juo rūpinasi. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad ieškovas, vaiko tėvas, netinkamai rūpinasi vaiku, daro jam neigiamą įtaką, t. y. įrodymų, kad vaiko palikimas gyventi su tėvu iki bus išnagrinėta byla pažeis vaiko interesus. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo materialinį reikalavimą, todėl nutartis yra negaliojanti dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nepripažintinas pagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kuri galios iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, t. y. kaip jau minėta aukščiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, neprivalėjo aiškintis ir vertinti visų byloje surinktų įrodymų ir išspręsti tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones byla nenagrinėjama iš esmės. Dėl to atmestini apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino kiekvieno iš tėvų pastangų ir galimybių užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygų, ar vaiko poreikius patenkina vaiko gyvenimas su ieškovu ir jo nauja šeima, neatsižvelgė, kad sūnumi D. visą laiką rūpinosi ieškovo motina. Šalių elgesys sūnui, tarp vaiko ir tėvų susiklostę santykiai ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės bus išsiaiškintos, nustatytos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, kurios yra susijusios su ginčo iš esmės išnagrinėjimu. Kadangi pagal bylos duomenis vaiko tėvai gyvena skyrium, jų vaikas faktiškai gyvena su tėvu, nepateikti įrodymai, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaiku ar pažeidžia jo interesus, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu).
Pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovei bendrauti su vaiku, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neužkerta kelio atsakovei susitikti ir bendrauti su sūnumi. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad teismas ne kartą buvo nustatęs laikiną atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, tačiau jei atsakovei yra trukdoma bendrauti su vaiku, tai atsakovė taip pat turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kad būtų nustatyta ar pakeista laikina bendravimo su vaiku tvarka.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nepripažintini pagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.