Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sėkmė“ atstovui A. K., atsakovui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sėkmė“ ieškinį atsakovui D. L. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankroto administratorė MB „Sėkmė“ pareiškė teisme ieškinį atsakovui D. L., kurio prašo priteisti iš atsakovo 3140,00 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio (b. l. 3–10) reikalavimą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3729-562/2017 iškėlė bankroto bylą Automobilių sporto klubui „SPORT LINE“, įmonės kodas 124461380, adresas T. Ševčenkos g. 20, Vilnius. Bankroto administratore paskyrė MB „Sėkmė“. Teismo nutartyje konstatuota, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė skolinga VMI 2490,39 Eur. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonė jokio turto neturi, o VĮ „Regitra“ duomenimis Automobilių sporto klubas „SPORT LINE“ turėjo šešias transporto priemones, kurios yra išregistruotos. Duomenų, kad bankrutuojanti įmonė nuosavybes teise valdytų, kokį nors kitą turtą nėra. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis 2017 m. gegužės 2 d. įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, taikė bankrutuojančiam Automobilių sporto klubui „SPORT LINE“ supaprastintą bankroto procesą. Iškelti įmonei bankroto bylą prašė jos kreditorius VMI, o bendrovės vadovai nepateisinamai ilgai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad bankrutuojantis Automobilių sporto klubas „SPORT LINE“ turto neturi. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis bankrutuojančio Automobilių sporto klubo „SPORT LINE“ vadovo pareigas, nuo 1998 m. liepos 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas D. L.. Bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiam Automobilių sporto klubui „SPORT LINE“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo pakankamai turto. Bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Bankrutuojantis Automobilių sporto klubas „SPORT LINE“ 2012 m. balandžio 25 d. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonės dokumentai neperduoti, todėl dėl atsakovo veiksmų negalima nustatyti, kada įmonės skolos viršijo pusę įmonės turimo turto, tačiau įmonės nemokumo faktą patvirtina tai, kad įmonė nebeatsiskaitinėjo su savo kreditoriumi. 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje teismas nurodė, kas Automobilių sporto klubas „SPORT LINE“ nuo 2004 metų nebeatsiskaitinėjo su kreditoriumi VMI. Įmonės vengimas atsiskaitinėti su savo kreditoriais įrodo, kad įmonė nebuvo pajėgi apmokėti skolų, todėl darytina išvada, kad įmonė nemoki buvo jau 2004 metais. Darytina išvada, kad įmonė neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo bet ir privalėjo sužinoti 2004 metais ir nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Vadovaujantis suformuota teismų praktika analogiškose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo išlaidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį bei, kad administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu. Administratorius patyrė šias administravimo išlaidas: archyvas – 100,00 Eur; pašto išlaidos – 20,00 Eur; kanceliarinės prekės – 50,00 Eur; darbuotojų atlyginimai visai bankroto procedūrai – 900,00 Eur; kuras – 300,00 Eur; biuro ir įrangos nuoma – 570,00 Eur; VĮ „Registrų centras“ įmonės statusų keitimas – 60,00 Eur; atlyginimas papildomai neįrodinėjamas jis skiriamas už administratoriaus darbą bankroto proceso metu – 1140,00 Eur. Iš viso patirtų administravimo išlaidų suma sudaro 3140,00 Eur.

Atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-3729-562/2017 Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi Automobilių sporto klubui „SPORT LINE“, įmonės kodas 124461380, adresas T. Ševčenkos g. 20, Vilnius (toliau ir – klubas), iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratore paskyrė MB „Sėkmė“ (b. l. 14–16). Bankroto bylos iškėlimą iniciavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Automobilių sporto klubas skolinga VMI skolingas 2490,39 Eur. Įsiskolinimas susidarė nuo 2004 m. (b. l. 64–65) VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonė jokio turto neturi, o VĮ „Regitra“ duomenimis klubas turėjo šešias transporto priemones, kurios yra išregistruotos. Duomenų, kad klubas nuosavybes teise valdytų, kokį nors kitą turtą nėra. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d. (b. l. 17). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, taikė bankrutuojančiam Automobilių sporto klubui „SPORT LINE“ supaprastintą bankroto procesą (b. l. 19). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis bankrutuojančio Automobilių sporto klubo „SPORT LINE“ vadovo pareigas, nuo 1998 m. liepos 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas D. L. (b. l. 18). Bankroto administratorius siekdamas perimti bankrutuojančios įmonės turtą bei dokumentus išsiuntė reikalavimą dėl turto ir dokumentų perdavimo įmonės buvusiam vadovui ir įmonės adresu (Liudvinavo g. 131, Vilnius; T. Ševčenkos g. 20, Vilnius; (duomenys neskelbtini)), tačiau nei vienas siųstas laiškas nebuvo įteiktas, visi grąžinti su įrašais „neatsiėmė pašte“ (b. l. 20–25). 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 3140,00 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmata: 1400,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2000,00 Eur kitos administravimo išlaidos (b. l. 11–12).

Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir su tuo susijusios žalos atlyginimo pagrindais, numatytais CK 2.87 straipsnyje, 6.246 – 6.247 straipsniuose ir 6.249 straipsnyje.

Visų pirma pasisakytina dėl atsako argumentų, jog nuo 2004 m. jis jau nebuvo klubo direktoriumi. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų išrašas rodo, jog atsakovas vadovo pareigas ėjo nuo 1998 m. liepos 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Šie registro duomenys nėra nuginčyti. Manytina, jog atsakovo prie atsiliepimo pateikti įrodymai (39-53 b.l.) nepaneigia Registro centro duomenų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino ir išreiškė poziciją, kad nenori plačiau nieko aiškintis. Teismui šios kategorijos bylose nėra suteiktas aktyvus vaidmuo, todėl priimant sprendimą vadovaujamasi byloje pateiktais įrodymais ir tuo, jog atsakovas ieškinį pripažįsta.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas lemia ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bankrutuojančio automobilių sporto klubo „SPORT LINE“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami, todėl negalima nustatyti, kada įmonės skolos viršijo pusę įmonės turimo turto. Tačiau įmonės nemokumo faktą patvirtina tai, kad įmonė nebeatsiskaitinėjo su savo kreditoriumi. Bankroto bylos iškėlimą iniciavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai įsiskolinimas susidarė nuo 2004 m. Atsakovas tuo metu būdamas Automobilių sporto klubo vadovu ir matydamas, jog įmonė yra nemoki dar 2004 m. privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo bet ir privalėjo sužinoti 2004 metais ir nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai – nepateikimas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo – sąlygojo žalą, kurią sudaro 3140,00 Eur bankroto administravimui skirtos įmonės išlaidos, kurių nepadengia įmonės turtas. Atsakovė pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui ir savininkui įtvirtintą imperatyvią prievolę. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Atsakovas neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl laikytina, jog atliko neteisėtus veiksmus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, kurio tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų ir taip siekiant sumažinti bet kokias galimas bankroto proceso išlaidas. ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio automobilių sporto klubo „Sport line“ 3140,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Ši nutartis įsiteisėjusi, atsakovas teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko. Kadangi taikant supaprastintą bankroto procesą kreditorių susirinkimai nešaukiami, o jo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia bankroto administratorius ir teismas, laikytina, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūrų atlikimui reikalingų lėšų dydį. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Suma, kurios neužtenka teismo patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju - administratoriui, padaryta 3140,00 Eur žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – nuostoliai, sudarantys 3140,00 Eur sumą. Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, jokios teisės normos neeliminuoja jo pareigos inicijuoti bankroto bylą. Kadangi įmonės vadovo atsakomybė dėl kreipimosi iškelti bankroto bylą yra specifinė, įtvirtinta ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje, todėl neturi reikšmės bendra skola kreditoriams ir atsakovės pastangos sudaryti sutartis ir taip pratęsti įmonės egzistavimą.

Šioje byloje neginčytinai nustatytas atsakovo neteisėtas neveikimas, t. y. nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šių veiksmų sumažėjo įmonės turtas – atsirado žala įmonei. Taigi, teismo vertinimu, tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bankroto proceso metu liko nepadengta 3140,00 Eur administravimo išlaidų suma. Reikalaujama priteisti iš atsakovo administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, todėl jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1578-153/2015). Šias išlaidas patyrė paskirta bankroto administratorė ieškovė MB „Sėkmė“, todėl atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, atsakovui pripažinus ieškinį pilna apimtimi yra pagrindas minėtas išlaidas priteisti iš atsakovo (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis).

Iš atsakovo, laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistina 94,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankroto administratorei mažajai bendrijai „Sėkmė“, juridinio asmens kodas 304050555, 3140,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties eurų 00 ct) administravimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3140,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,00 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.