Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Alytaus Pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012-09-12 nutarimo, susipažinusi su skundo medžiaga ir nuteistojo asmens byla, prokuroro atsiliepimu į skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-09-12 Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“ nutarta nuteistajam A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., kadangi bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą, kuriuos įvykdė ginkluotų banditų gaujoje. Nusikaltimai sunkėja. Anksčiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo lygtinai paleistas, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują sunkų nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu nedirbo, dėl įsidarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė, laikosi kriminalinės subkultūros, manipuliatyvus, savo nusikalstamą elgesį sumenkina. Likusi didelė neatliktos bausmės dalis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Čitavičiūtė atsiliepime į A. P. skundą prašo skundo netenkinti, kadangi nors nuteistasis atlikdamas bausmę mokėsi, drausmine tvarka nebaustas, 14 kartų skatintas, visiškai padengė teismo priteistą ieškinį, dalyvavo elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizika vertinama kaip žema, turi pakankamus bendravimo ir socialinius įgūdžius, motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį - šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo ir dėl darbo nesikreipė, laikėsi kriminalinių subkultūrų, turėjo daug draugų, kurie linkę nusikalsti, nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose vertinamas tik patenkinamai, savo nusikalstamą elgesį linkęs sumenkinti, yra manipuliatyvus - šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo neatliktosios bausmės dalis yra daugiau nei treji metai (bausmės pabaiga 2016-01-27) ir tai nėra adekvatu vertinant padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų pavojingumą visuomenei, kad būtų pagrindas manyti, jog nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis teistas 3 kartus, tačiau jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Teismas jau buvo parodęs pasitikėjimą lygtinai paleisdamas jį iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos, kai neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis buvo mažesnė nei treji metai, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nevertino, lygtinio paleidimo metu padarė naujų nusikalstamų veikų. Pakartotinis nusikalstamas elgesys yra pagrindas pripažinti, kad paskirtos bausmės neįtakoja nuteistojo elgesio ir požiūrio, nes vėl daromos nusikalstamos veikos, jos vis sunkėja. Bausmės paskirtis taip pat atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę nusikalsti. Paleidus nuteistąjį nebūtų įgyvendintas teisingumo principas ir individualizuotos bausmės paskirtis. Tokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. P. bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal Socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs tam tikrą bausmės dalį, dėl ko formaliai galėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje numatytas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimo metu 14 kartų skatintas, nebaustas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, įsipareigojo pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Iš teismui pateiktos nuteistojo bylos medžiagos matyti, kad anksčiau teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo atliktos bausmės laikas yra per mažas, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Visa tai rodo asmenybės polinkį nusikalsti, jo nenorą taisytis bei pavojingumą visuomenei. Nuteistasis nurodo, kad didžiausia vertybe laiko savo šeimą, su kuria laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu palaiko socialinius ryšius, tačiau nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė jau turėdamas nepilnamečius vaikus, todėl privalėjo vengti netinkamo elgesio, vykdyti tėvo pareigą rūpintis savo vaikais ir turėjo numatyti neigiamas nusikaltimo pasekmes. Bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo – padarymą, šio nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos, todėl atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Neatliktosios bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2016-01-27), atliktoji bausmės dalis nėra adekvati, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą, už kurį numatoma griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Pažymėtina, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, jog pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo neadaptyvų elgesį ateityje, tai ankstesnis smurtinis elgesys, savo nusikalstamo elgesio sumenkinimas.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema – 40 balų, tačiau nurodyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, nusikaltimų darymo pateisinančios nuostatos, bendravimas su asmenimis, darančiais neigiamą įtaką, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo taisyti neizoliuoto nuo visuomenės nebus galima, o bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti.

Teismas sutinka su 2012-09-12 Alytaus Pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, kad netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.