- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 1-3386-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38145-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 3 MGL dydžių bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 MGL dydžių bauda pakeista į vieną parą arešto (bausmę atlikęs);
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. 2017 m. liepos 27 d., apie 6.30 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas iš nenustatyto asmens už 12 eurų neteisėtai įsigijo narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,001 g, taip pat narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masės negalima nustatyti dėl per mažo medžiagos kiekio, kurias neteisėtai laikė prie savęs piniginėje, iki 2017 m. liepos 27 d., apie 9.05 val., kol Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, ją pametė, o piniginę radusiam V. D. perdavus ją policijos pareigūnams piniginės apžiūros metu policijos pareigūnai paėmė minėtas narkotines medžiagas.
Taip A. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 1998 metų pradėjo vartoti įvairias narkotines medžiagas. 2017 m. liepos 27 d., iš ryto, apie 6.30 val. nuvažiavęs į čigonų taborą, esantį Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje, sau iš nepažįstamo čigonų kilmės vyriškio nupirko 5 folijos lankstinukus su fintanilu. Už kiekvieną dozę mokėjo po 6 eurus. 3 dozes suvartojo iš karto tabore, o likusius du folijos lankstinukus įsidėjo į savo rudos spalvos piniginę. Piniginę įdėjo į kelnių kišenę ir nuvažiavo į Naująją Vilnią. Tolimesnių tos dienos įvykių neprisimena, kadangi buvo stipriai apsvaigęs. Kur buvo tą dieną, ką darė, neprisimena. Gali tik pasakyti, kad vakare pasigedo minėtos savo piniginės, kurioje buvo minėti 2 lankstinukai su fintanilu. Kur ją pametė, neprisimena. Piniginėje taip pat buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, dvi mokėjimo kortelės – viena banko „SEB“, kita „Swedbank“. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pirko minėtą narkotinę medžiagą sau, kadangi norėjo suvartoti. Jokių ketinimų jas pardavinėti ar kitaip platinti neturėjo (b. l. 22, 26).
Liudytojas G. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 9.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule I. L. jis gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasta piniginė su asmens dokumentais. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi minėtu adresu gyvenantis V. D., kuris paaiškino, kad ką tik prie savo tvoros rado kažkieno pamestą piniginę ir jis perdavė jiems rudos spalvos dirbtinės odos piniginę. Su vyriausiąja patrule I. L. patikrino minėtą piniginę. Joje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti A. T., gim. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankų mokėjimo kortelės, išduotos irgi A. T. vardu. Viename iš skyrelių buvo rasti du folijos lankstinukai su gelsvos spalvos, galimai narkotine medžiaga. Minėta piniginė su dokumentais ir dviem folijos lankstinukais buvo pridėti prie 2017 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo ir perduoti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 17).
Liudytojas V. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 9.05 val. eidamas prie savo namų apie 3 metrų atstumu nuo savo tvoros rado ant žemės gulinčią piniginę, rudos spalvos, ją pakėlė. Atidaręs ją pamatė, kad joje yra įdėta asmens tapatybės kortelė, kitame skyriuje yra įdėtos kažkokios kortelės. Daugiau piniginės netikrino ir iš karto paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie radimą. Operatorė paklausė, ar piniginėje yra kokie nors dokumentai, o kai pasakė, kad yra, ji paprašė padiktuoti, kieno vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Tada jis iš piniginės ištraukė asmens tapatybės kortelę ir padiktavo, kam ji priklauso. Dabar jau neprisimena, kieno vardu ji buvo išduota, gali pasakyti, kad kažkokio vaikino vardu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis perdavė minėtą piniginę su joje buvusiais dokumentais ir daugiau nieko neaiškindamas nuėjo namo. Pareigūnai dar kurį laiką buvo prie jo namų. Ką jie rado piniginėje, nežino, nes su pareigūnais jos netikrino ir kaip minėjo, pilnai jos prieš tai irgi neapžiūrinėjo. Ar joje buvo kokie nors folijos lankstinukai, nežino, nes jų nematė. Kaip sąžiningas pilietis tik pranešė apie piniginės radimą (b. l. 15).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4676)-IS1-5300 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš dviejų folijos lankstinukų, 2017 m. liepos 27 d. rastų ir paimtų iš piniginės, kurioje buvo A. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduota asmens tapatybės kortelė, AB Swedbank ir SEB bankų mokėjimo kortelė, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,001 g ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes pateiktas mažas kiekis medžiagos (b. l. 11-12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio vyriausiosios patrulės I. L. 2017 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 9.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. G., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasta piniginė su asmens dokumentais. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas, kuris perdavė piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti A. T., gim. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ bei „SEB“ banko kortelės, priklausančios A. T., bei du folijos lankstinukai su gelsvos spalvos, galimai, narkotine medžiaga. Rasti daiktai pristatyti į antrąjį policijos komisariatą (b. l. 7).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 9.11 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjas prie tvoros rado piniginę, rudos spalvos, kurioje yra asmens tapatybės kortelė, išduota A. T. vardu (b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
A. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pažymėtina, kad pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, heroinas ir karfentanilis yra narkotinės medžiagos.
Kaltinamasis A. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis narkotines medžiagas vartoja jau nuo 1998 metų, todėl 2017 m. liepos 27 d., iš ryto, apie 6.30 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, jis iš nepažįstamo čigonų kilmės vyriškio nusipirko narkotinių medžiagų, už kiekvieną dozę mokėjo po šešis eurus. Kaltinamojo teigimu, dalį narkotinių medžiagų jis suvartojo iš karto, o kitą dalį, t. y. du folijos lankstinukus jis įsidėjo į savo rudos spalvos piniginę, kurią įsidėjo į kelnių kišenę ir nuvyko į Naująją Vilnią. Kaltinamojo teigimu, vakare jis pasigedo savo piniginės, kurioje buvo du folijos lankstinukai, kur ją pametė neprisimena. Narkotines medžiagas pirko sau, kadangi norėjo suvartoti, jokių ketinimų pardavinėti ar kitaip platinti narkotines medžiagas jis neturėjo (b. l. 22, 26). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Štai ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. D. patvirtino, jog jis 2017 m. liepos 27 d., apie 9.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie savo namų, trijų metrų atstumu nuo tvoros rado ant žemės gulinčią rudos spalvos piniginę, kurią pakėlė ir pamatė, kad joje yra asmens tapatybės kortelė ir dar kažkokios kortelės. Liudytojo teigimu, jis apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Nežino, ar rastoje piniginėje buvo kokie nors folijos lankstinukai, nes piniginės jis netikrino, lankstinukų nematė (b. l. 15). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 m. liepos 27 d., apie 9.11 val. Bendrajame pagalbos centre iš tiesų buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjas prie tvoros rado piniginę, rudos spalvos, kurioje yra asmens tapatybės kortelė, išduota A. T. vardu (b. l. 6). Be to, minėto liudytojo parodymus patvirtina, o taip pat ir kaltinamojo A. T. kaltę pagrindžia ir kito liudytojo – policijos pareigūno G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 9.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule I. L. jis gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasta piniginė su asmens dokumentais. Liudytojo teigimu, atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi minėtu adresu gyvenantis V. D., kuris paaiškino, kad ką tik prie savo tvoros rado kažkieno pamestą piniginę ir jis perdavė jiems rudos spalvos dirbtinės odos piniginę. Su vyriausiąja patrule I. L. patikrino minėtą piniginę. Joje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti A. T., gim. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankų mokėjimo kortelės, išduotos irgi A. T. vardu. Viename iš skyrelių buvo rasti du folijos lankstinukai su gelsvos spalvos, galimai narkotine medžiaga (b. l. 17). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes savo tarnybiniame pranešime nurodė ir policijos pareigūnė I. L. (b. l. 7). Tuo tarpu byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(4676)-IS1-5300 patvirtina, kad gelsvos spalvos miltelių iš dviejų folijos lankstinukų, 2017 m. liepos 27 d. rastų ir paimtų iš piniginės, kurioje buvo A. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduota asmens tapatybės kortelė, AB Swedbank ir SEB bankų mokėjimo kortelė, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,001 g ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes pateiktas mažas kiekis medžiagos (b. l. 11-12). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis narkotinės medžiagos – heroino laikytinas nedideliu, todėl specialisto išvadoje nurodytas narkotinės medžiagos – heroino kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
Atsižvelgiant į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4676)-IS1-5300 nurodytus duomenis (b. l. 11-12), teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, jog A. T. neteisėtai įsigijo ir laikė ne tik narkotinę medžiagą – heroiną, tačiau ir narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masės negalima nustatyti dėl per mažo medžiagos kiekio. Toks kaltinimo tikslinimas nekeičia veikos kvalifikacijos ir nesunkina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo A. T. padėties.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma, tarp jų ir kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. T. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – heroiną bei karfentanilį, t. y. realizavo du objektyviuosius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir jų laikymą.
Teismas nenustatė kaltinamojo A. T. tikslo platinti minėtas narkotines medžiagas. Pats A. T. nurodė, jog narkotines medžiagas pirko sau, savo reikmėms, kadangi jas vartoja nuo 1998 metų. Išvada, jog A. T. turėjo tikslą platinti minėtas narkotines medžiagas, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastų kontroliuojamų medžiagų kiekį. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis A. T. narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, sustiprina ir duomenys apie baustumą, iš kurių matyti, jog A. T. ne kartą yra baustas administracine tvarka už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (b. l. 34-43), taip pat duomenys apie jo gydymą, iš kurių matyti, jog jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 64).
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog A. T., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino ir karfentanilio, ir šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė piniginėje, iki kol ją su narkotinėmis medžiagomis pametė, o 2017 m. liepos 27 d., 9.05 val., piniginę radusiam V. D. perdavus ją policijos pareigūnams piniginės apžiūros metu policijos pareigūnai paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. T. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime A. T. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvusis požymis – gabenimas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006 ir kt.). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog A. T. narkotines medžiagas įgijo čigonų tabore ketindamas jas suvartoti, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra pagrindo, taigi ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Vis dėlto tai nepaneigia kaltinamojo A. T. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo du iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o to visiškai pakanka pripažinti A. T. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 70-71).
Dėl A. T. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. T. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs (b. l. 30-31), nedirbantis (b l. 32), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 33), septynis kartus teistas (b. l. 44-60), daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių nuobaudų, jam paskirtų baudų nesumoka (b. l. 34-43), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b. l. 62), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 63), konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2004 m. liepos 21 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 64), 2017 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados duomenimis, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 68). Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. T. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tiek bauda, tiek laisvės apribojimas) nepadarė jam jokios teigiamos įtakos, nes nebuvo vykdomos, todėl jos buvo pakeistos į arešto bausmę, A. T. nesumoka jam skiriamų administracinių nuobaudų – baudų, yra nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, jo nekritišką požiūrį į savo elgesį, teismas sprendžia, kad A. T. parinktina su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, jo dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios objektų pakuotės, saugomos byloje esančiame užantspauduotame voke (b. l. 13), paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. T. faktinio sulaikymo dienos.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. po tyrimo likusias objektų pakuotes, kurios supakuotos į voką ir saugomos byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.