Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. B. 2018 m. birželio 14 d., 11.57 val., kreipėsi į policiją telefonu bei atvykusiai Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK Veiklos skyriaus tyrėjai G. V., turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą – turto pasisavinimą, melagingai įskundė buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją T. T., savo pareiškime policijai nurodydamas, kad T. T. bendrovei priklausantį automobilį „P. P.“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės, neteisėtai pasisavino ir pardavė, nors šį automobilį jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavusi 2017 m. rugsėjo 29 d., o sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pats, kaip bendrovės direktorius, ir pasirašė bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai A. E. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamame pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje padarymą ir, išaiškinus jam liudytojo teises ir pareigas bei įspėjus jį už melagingų parodymų davimą, 2018 m. rugsėjo 10 d., tarp 14.27 val. ir 14.57 val., policijos įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, liudytojo apklausos metu, davė žinomai melagingus parodymus, nurodydamas tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime, tokiu būdu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamasis K. B. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiai bendrovei vadovauja nuo 2010 metų, bendrovė užsiima krovinių pervežimu, parodė, kad 2017 metų žiemą, tikslaus laiko neatsimena, bendrovėje įsidarbino T. T. autoserviso pagalbiniu darbininku, kad pastarajam yra 17 metų jis žinojo. Jis bendrovėje dirbo apie porą mėnesių, kai paskambino ir pranešė, kad padarė nusikaltimą su bendrovės automobiliu „P. P.“ ir automobilis policijos uždarytas į aikštelę, sakė, kad automobilį greitai gražins, prašė nesikreipti į policiją. Po to T. T. bendrovėje jau nedirbo. Jis buvo atvažiavęs pas jį į namus, prašė nesikreipti į policiją, sakė, kad automobilis turi būti greitai gražintas. Šis automobilis stovėjo servise, kur dirbo T. T., automobilio dokumentai ir rakteliai buvo laikomi automobilyje. Neprisimena ar jis klausė, kaip automobilis atsidūrė pas T. T., jis sutiko palaukti, kol automobilis bus gražintas. Gal po trijų ar keturių mėnesių, jis važiavo Šilainiuose pro ratų montavimo įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pamatė tos įmonės teritorijoje stovintį jo bendrovei priklausantį automobilį „P. P.“ Jis paklausė šio serviso darbuotojų, kas atvažiavo šiuo automobiliu, jam atsakė, kad automobiliu atvažiavo aukštas vyras. Tada jis skambino T. T., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Tada jis suprato, kad automobilis jau yra atiduotas, yra kito žmogaus rankose ir dėl automobilio vagystės paskambino į policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai, iškvietė tą vyruką, kuris nupirko tą automobilį. Daugiau T. T. jis nematė. Kodėl liudytoja buvusi jo sutuoktinė K. V. pasakė, kad jo prašymu užpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir kad jis ir T. T. jos akivaizdoje šią sutartį pasirašė, taip liudijo ir liudytojas T. T., jis nežino, paaiškinti negali. Parodė, kad jis jokio nusikaltimo, T. T. vairuoti automobilio neleido ir jam automobilio nepardavė, prašo jį išteisinti.

Nors kaltinamasis K. B. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas E. S. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2018 m. birželio 12 d. jam paskambino vyras ir pasiūlė pirkti automobilį „Peugeot“. 2018 m. birželio 12 d., apie 15 val., pas jį į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, atvyko vaikinas, kuris prisistatė T. T. ir pateikė savo dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra T. T., pateikė ir 2017 m. rugsėjo 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B. pardavė T. T. minėtą automobilį, buvo uždėtas įmonės antspaudas. T. T. pardavė jam automobilį „Peugeot", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 350 eurų.. 2018 m. birželio 12 d. jis atvarė minėtą automobilį į servisą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kad pakeisti automobilio padangas. 2018 m. birželio 14 d. atvykęs į šį servisą jis pamatė policijos pareigūnus, kurie informavo, kad buvo gautas pranešimas dėl šio automobilio. Į VĮ „Regitra" dėl šio automobilio registravimo jis dar nebuvo kreipęsis (b. l. 48). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad iki automobilio pirkimo jis T. T. nepažinojo, pastarasis jį susirado per skelbimų puslapį skelbiu.lt,, kadangi jis pats visur skelbiasi, kad superka dėvėtus automobilius. Automobilio pardavėjas T. T. pateikė jam šio automobilio registracijos liudijimą, jis buvo įmonės vardu, pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad jis nusipirko šį automobilį iš įmonės, sutartis buvo patvirtinta įmonės antspaudu ir direktoriaus parašu. Vėliau šios sutarties originalą jis pateikė policijos pareigūnams. Jam nebuvo pateikti automobilio draudimo polisas ir techninės apžiūros talonas, mano, kad jau negaliojo. Automobilis važiavo savo eiga. Šio automobilio pirkimo sutartyje jis savo ranka įrašė savo asmens duomenis

Liudytoja K. V. nurodė, kad ji yra buvusi kaltinamojo K. B. sutuoktinė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso K. B., parodė, kad 2017 metų rudenį, tikslios datos neatsimena, tuometinis jos sutuoktinis K. B. bendrovės nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kauno r., paprašė jos surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „P. P.“ pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi jos gražesnis raštas. Sutartyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. B. parduoda T. T. automobilį „P. P.“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pažinojo T. T. kaip darbuotoją, buvo jį mačiusi, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, remontavo mašinas. Kai ji rašė sutartį, kartu dalyvavo jos tuometinis sutuoktinis K. B. ir T. T.. K. B. jai sakė, kad su tuo automobiliu buvo kažkoks įvykis, padarytas nusikaltimas, automobilis uždarytas į policijos aikštelę ir viskas užtruks., todėl automobilį reikia perrašyti, parduoti. Ar T. T. ką nors sakė ji neprisimena. Parodė, kad sutartyje ji įrašė bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, T. T. vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, automobilio identifikacijos numerį, pinigų sumą, kurios ji neatsimena, galėjo būti iki 1000 eurų. Kokią sutarties datą įrašė ji neprisimena. Kas apie kokias sąlygas kalbėjo ji neatsimena, prie jos niekas jokių pinigų niekam neperdavė, automobilio taip pat neperdavė. Abu vyrai šią sutartį pasirašė, jų niekas pasirašyti sutarties nevertė. Parodė, kad jie buvo trise, ar buvo netoliese daugiau žmonių jį neprisimena, servise galėjo būti daugiau žmonių, neatsimena, ar matė T. T. motiną. Ji į sutartį surašė viską, tame tarpe ir vardus ir pavardes, pasirašė jie patys. Mano, kad jei būtų prašymas pildyti sutartį atgaline data, ji būtų į tai atkreipusi dėmesį, kokią datą ji įrašė dabar neatsimena. Ji žino, kad T. T. dirbo bendrovėje gal porą mėnesių, jos tuometiniam jos sutuoktiniui K. B. jis įtiko, jo darbu jis buvo patenkintas. Parodė, kad sutartis buvo užpildyta (duomenys neskelbtini) esančiame servise, tuo metu ji bendrovėje nedirbo, vėliau ji buvo įdarbinta bendrovėje transporto vadybininke. Visus duomenis, kuriuos ji įrašė į sutartį, automobilio kainą, jai padiktavo K. B.. Patikslino, kad viršutinėje sutarties dalyje pirkėjo T. T. pavardę ir vardą pildė ji, o apatinėje eilutėje pildė pats automobilio pirkėjas T. T.. Dėl T. T. darbo jos vyro K. B. nepasitenkinimo nebuvo, jis tik buvo nepatenkintas tuo, kad su tuo automobiliu buvo padarytas nusikaltimas ir automobilis buvo uždarytas. Tvirtina, kad jos akivaizdoje ant abiejų automobilio pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių pasirašė jie abu, K. B. ir T. T..

Liudytoja A. T. nurodė, kad T. T. yra jos sūnus, parodė, kad 2017 metų vasarą ji kartu su sūnumi ir keturių mėnesių dukryte važiavo prie garažų, kur dirbo jos sūnus T. T.. Tada ji pirmą kartą pamatė sūnaus darbdavį, nurodė į K. B.. Parodė, kad tuo metu jos sūnus buvo nepilnametis neturėjo teisių, neturėjo automobilio, jis važinėjo K. B. jam duotu žalios spalvos lengvuoju automobiliu, kurio pavadinimo, markės ir numerio ji nežino. Tą dieną jos sūnus T. T. jis turėjo pasirašyti to automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jie atvažiavo sūnaus draugo duotu automobiliu. Nuvažiavus į garažą, ji iš pradžių laukė sūnaus lauke, po to ją pasikvietė sūnus, kuris norėjo, kad tas automobilis būtų perrašytas jos vardu. Ji sutiko, tačiau nesutiko savininkas. Nurodė, kad sūnui reikėjo pirkti tą automobilį, automobilis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir uždarytas aikštelėje, nes sūnus tuo automobiliu vežė draugus, kurie susimušė ir buvo padarytas nusikaltimas. Tada ji apie tai dar nieko nežinojo, dabar jau žino. Ar sūnus norėjo pirkti tą automobilį ji nežino, pirkimas buvo daromas dėl įmonės reikalų. Tą dieną sūnus neturėjo asmens dokumento, todėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jie nepasirašė. Jie sutarė, kad jinai atsiųs sūnaus gimimo liudijimo numerį ir sūnaus asmens kodą jo darbdaviui. Ji telefono žinute nusiuntė sūnaus darbdaviui sūnaus gimimo liudijimo numerį, jis nepatikėjo, tada siuntė antrą kartą, ar jis patikėjo ji nežino, kadangi jis nieko neatsakė. Vėliau, gal po savaitės, jos sūnus jai parodė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta, kad jos sūnus perka iš įmonės automobilį už 500 ar 600 eurų. Kiek ji žino, sūnus su darbdaviu susitarė, kad jis už automobilį atidirbs. Ji suprato, kad automobilio pirkimas-pardavimas buvo tikras, todėl buvo reikalingas sūnaus asmens kodas. Automobilį iš aikštelės, kur jis buvo sulaikytas, atidavė gal po metų, jam reikėjo sumokėti už aikštelę didelę sumą, kiek reikės sumokėti sūnus nesakė. Gal po mėnesio sūnus automobilį pardavė, kiek už jį gavo ji nežino. Sūnus jai sakė, kad jo darbdavys. Sūnus už tą automobilį atidirbo, jis dirbo ir negaudavo atlyginimo. policijai parašė pareiškimą, kad jos sūnus pavogė iš jo automobilį. Sūnus gyveno atskirai, jis kartais su tuo automobiliu atvažiuodavo pas ją, nakvodavo, ji sakė, kad negerai, jog jis važinėja, būdamas nepilnametis ir be teisių. Parodė, kad kada atvežė jai sutartį, ji matė parašus, matė, kad sprendžiant iš rašto, sutartis pildyta moteriška ranka. Jos sūnus turėjo vieną sutarties egzempliorių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad ji turi sūnų T. T., parodė, kad 2017 m., tikslios datos neatsimena, T. T. per kažkokį draugą rado darbą remontuoti automobilius. Kiek pamena, sūnus buvo įdarbintas, kiek jai pasakojo, darbas jam patiko, remontuoti automobilius jam sekėsi. Žino, kad darbdavys vardu K., pavardės nežino, T. T. leido naudotis įmonės automobiliu „Peugeot" žalios spalvos, tikslios markės nežino, kad T. T. juo galėtų važinėti į darbą. Kartą, 2017 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, jos sūnus T. T. jai papasakojo, kad buvo įvykis, kurio metu policija į saugomą policijos aikštelę uždarė jam patikėtą darbdavio K. automobilį. Po to, kai T. T. pasakė apie uždarytą automobilį K., tas, norėdamas išvengti problemų, pasakė T. T., kad automobilį jis turi nupirkti ir nurodyti policijai, kad automobilis yra jo. Sutarė, kad T. T. už automobilį pinigų jam nereikės mokėti, tačiau reikės už automobilį atidirbti be atlyginimo. 2017 m. spalio pirmomis dienomis, T. T. jai pasakė, kad K. nori susitikti su juo dėl automobilio. Ji tuo metu buvo Kauno mieste, tad kartu su sūnumi nuvyko į T. T. darbovietę, kur pirmą kartą pamatė jo darbdavį. T. T. K. pasakė, kad nori automobilį registruoti jos vardu, nes tuo metu jis buvo nepilnametis, tačiau K. dėl kažkokių priežasčių nesutiko. Jis buvo jau užpildęs pirkimo - pardavimo sutartį ir jos akivaizdoje T. T. ir K. pasirašė automobilio „Peugeot" pirkimo - pardavimo sutartį, kuria T. T. įgijo į automobilį teisę. Vėliau, kai automobilis buvo atiduotas iš policijos T. T., kadangi reikėjo sumokėtu už mokestį už automobilio stovėjimą policijoje, sūnus automobilį kažkam pardavė, kam ir už kiek ji nežino, nesidomėjo. Šiais metais vasarą, tikslios datos neatsimena, jai T. T. pasakė, kad K. parašė pareiškimą policijai, jog T. T. neva tai pavogė minėtą teisėtai įgytą automobilį. Ji tvirtina, kad kai buvo surašyta šio automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, ji tikrai dalyvavo, prie jos jie abu pasirašė tą sutartį, tad žino, kad automobilį T. T. įsigijo teisėtai, už jį atidirbo (1 t., b. l. 59-60). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad ji suklydo sakydama, kad matė, kaip sūnus ir jo darbdavys pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ji buvo labai susijaudinusi. Tvirtina, kad tą kartą, kada ji buvo atvykusi, sutartis nebuvo baigta surašyti ir jai matant niekas jos nepasirašė. Tada, kada ji buvo atvykusi, šalia sūnaus darbdavio nebuvo jokios moters. Kada ji jau buvo išėjusi į lauką ir laukė sūnaus, tada ji matė moterį, kuri atvažiavo baltu džipu, pamatė, kad nieko nėra ir išvažiavo. Vėliau sūnus sakė, kad tai jo darbdavio K. B. žmona. Parodė, kad jos sūnus už tą automobilį dirbo du ar tris mėnesius. Kad automobilis buvo areštuotas, ji suprato garaže, kada K. B. sakė, kad reikia perrašyti automobilį jos sūnaus vardu, kad nekviestų jo į teismą.

Liudytojas T. T. parodė, kad jis nuo 2017 metų pavasario dirbo K. B. garaže UAB (duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, tvarkė automobilius. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), o dirbti važinėjo į (duomenys neskelbtini). Kurį laiką jį į darbą vežiojo jo draugas, kuris dirbo toje pačioje bendrovėje. Kai draugas nebedirbo, K. B. davė jam automobilį „P. P.“. Kai jis pradėjo dirbti, K. B. galėjo nežinoti kiek jam metų, kadangi paprašė jo dokumentų tik kai jis buvo išdirbęs vieną ar du mėnesius ir kai jis pateikė darbdaviui savo pasą. Tada K. B. jį įdarbino puse etato pagalbiniu darbininku, nors iš tiesų jis remontavo automobilius, jam patinka automobiliai. K. B. davė jam automobilį „P. P.“ naudotis kai jau žinojo, kad jis yra nepilnametis, jis galėjo automobilį palikti prie namų. Kartą jis vežė du draugus ir dar vieną nepažįstamą žmogų, kurį jo draugai sumušė. Po to jie buvo sulaikyti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis buvo uždarytas aikštelėje. Kai jį paleido, jis nuvažiavo į darbovietę ir pasakė K. B. apie tai, kad automobilis paimtas policijos ir uždarytas aikštelėje. K. B. bijojo, kad ir jo nekabintų teismai, todėl pasiūlė surašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Jis galvojo, kad jam, kaip nepilnamečiui, negalima pirkti automobilio, todėl pasiūlė sutartį surašyti jo mamos vardu. Jo mama darbdavį matė ir sutiko, kad jos vardu būtų surašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau K. B. nesutiko. Tada jis su K. B. važiavo prie prekybos centro „Savas“ susitikti su kitais, kurie dalyvavo nusikaltimo padaryme, pasitarti. Jie kalbėjo apie muštynes, K. B. norėjo sužinoti kas atsitiko. Jie sugrįžo į garažą, jis su mama išvažiavo, o kitą dieną jis atvažiavo į garažą, atsivežė asmens tapatybės kortelę, ten buvo K. B. ir tuometinė jo sutuoktinė K. B., kuri surašė automobilio „P. P.“ pirkimo-pardavimo sutartį, jis parašė savo pavardę, vardą ir pasirašė, K. B. parašas ir bendrovės antspaudas jau buvo. Vieną sutarties egzempliorių padavė jam, kitas liko pas K. B.. Po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties surašymo jis dirbo toje bendrovėje dar apie porą mėnesių. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo parašyta, kad jis perka automobilį už 500 eurų, K. B. jam pasakė, kad už automobilį jis atidirbs. Jam už darbą oficialiai darbo užmokesčio nemokėjo, nors darbo sutartyje nurodytas jo darbo užmokestis 450 eurų. K. B. sumokėjo jam vieną mėnesį 150 eurų, kitą mėnesį 200 eurų „juodais“ pinigais. Jis paskaičiavo, kad per du mėnesius jis už automobilį atidirbo, iš viso jis pas K. B. dirbo apie šešis mėnesius, o po šio įvykio dirbo apie tris mėnesius. Jis sakė, kad neturi galimybių važinėti į darbą, K. B. jam pasiūlė nusipirkti automobilį, po to K. B. jam paskambino ir pasakė, kad atleido jį iš darbo. Praėjus mažiau, kaip metams, policija jam gražino automobilį. Jis automobilį pardavė už 350 eurų, pinigus sumokėjo už automobilio laikymą aikštelėje, už tai buvo priskaičiuota apie 2000 eurų. Po kiek laiko jis gavo kvietimą atvykti į policiją, kur sužinojo, kad K. B. parašė į policiją, kad jis, tai yra T. T., automobilį pavogė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo T. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2017 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, jis įsidarbino „(duomenys neskelbtini)" autoservise, automobilių meistru. Serviso vadovas buvo K. B.. Jis jam davė įmonės automobilį „P. P.", valstybinių numerių neatsimena, naudojimuisi, kad galėtų iš namų atvykti į darbą. 2017-10-02 jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes dalyvavo muštynėse (duomenys neskelbtini), buvo su minėtu automobiliu, tad policijos pareigūnai automobilį paėmė. Atėjęs į darbą jis pranešė vadovui K. B. apie įvykį, tad jis jam pasakė, kad jam nebereikalingas automobilis, kuris yra uždarytas policijos pareigūnų ir kad jis turi už automobilį jam sumokėti. Kainą jis nurodė 500 eurų. K. B. jam atnešė atbuline data surašytą pirkimo - pardavimo sutartį, nes norėjo, kad automobilis jo padaryto įvykio dieną būtų jo vardu. Jis sutartį pasirašė, tačiau pinigų jam už automobilį nesumokėjo, nes neturėjo, o atidirbo mėnesį be atlygio K. B. servise ir taip įgijo teisę į automobilį. Vėliau jam policijos pareigūnai grąžino minėtą automobilį, nes jis jiems pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, kad automobilis priklauso jam. Atsiėmęs minėtą automobilį laikė prie namų, o vėliau jį sugalvojo parduoti, nes buvo pasibaigusi automobilio techninė apžiūra, nebuvo draudimo. Susirado per skelbimus numerį žmogaus, kuris superka automobilius, sutarė kainą - 350 Eur ir atvaręs jį į Kauną, kiek pamena į (duomenys neskelbtini) g., automobilį pardavė tam žmogui. Kodėl K. B. parašė pareiškimą, kad ne va tai jis pasisavino jam priklausantį automobilį, jis paaiškinti negali. Apie automobilio pardavimo aplinkybes, kai K. B. jam jį pardavė už 500 Eur žinojo jo mama, nes tuo metu jis buvo nepilnametis ir norėjo, kad automobilis butų užrašytas jo mamos A. T. vardu. Tačiau K. B. taip nesutiko. Jis pažįsta buvusią K. B. žmoną K. V., kuri gali patvirtinti, kad K. B. jam pats pardavė minėtą automobilį. Taip pat, kad automobilis jam buvo teisėtai parduotas gali patvirtinti ir jo mama (1 t., b. l. 53-54). Teisiamojo posėdžio metu T. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažymėjo, kad apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko labai greitai, tyrėja skubėjo, jis tyrėjai paaiškino viską, kaip viskas buvo, iš esmės apklausos protokole viskas parašyta teisingai.

2018 m. birželio 14 d. protokolas – pareiškimas patvirtina, kad tarp 13.20 val. ir 13.40 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, K. B. parašė pareiškimą policijai apie tai, kad automobilis „Peugeot“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo įmonei, jis jo niekam nepardavė, o 2018 m. birželio 14 d. dienos metu pastebėjo šį automobilį prie serviso (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jam vyras, prisistatęs E. S., paaiškino, kad nusipirko šį automobilį iš T. T., prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 7-8).

Iš 2018-06-14 įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą matyti, kad K. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. (b.l. 17).

Iš 2018-09-10 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad K. B. tarp 14.27 val. ir 14.54 val. apklausos metu Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK (duomenys neskelbtini), 219 kabinete Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK tyrėjai A. E. davė melagingus parodymus apie tai, kad T. T. neteisėtai pasisavino jo įmonei priklausantį automobilį (b.l. 20-21).

2018 m. birželio 14 d. apžiūros protokole užfiskuota, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „P. P.", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyti automobilio individualūs požymiai, pateikta fotolentelė su automobilio nuotraukomis (1 t., b. l. 24-32).

ROIK0118000307067 duomenys patvirtina, kad pranešėjas B. 2018 m. birželio 14 d., 12.03 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė policijai apie tai, kad servize prieš 10 min konfliktavo su serviso darbuotoju dėl įmonei priklausančio automobilio „Peugeot", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laukia policijos prie šio serviso (1 t., b. l. 33-34).

2017 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius K. B. sudarė transporto priemonės „P. P.", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)", VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, parduodamas automobilį pirkėjui T. T. už 500 eurų. Sutartis pasirašyta ir pirkėjo ir pardavėjo, sandoris patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)" apvaliu spaudu (1 t., b. l. 37).

2018 m. birželio 12 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad T. T. sudarė transporto priemonės „P. P.", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, parduodamas ją už 350 eurų pirkėjui E. S.. Sutartis pasirašyta abiejų šalių pardavėjo T. T. ir pirkėjo E. S. (1 t., b. l. 38).

2018 m. gruodžio 18 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdymo specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-1472 nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktoje 2017 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Transporto priemonę pardavė“ K. B. vardu pasirašytą parašą pasirašė K. B., nėra galimybės (1 t., b. l. 44 – 45).

2019 m. balandžio 4 d. Lietuvos tesimo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11 – 440(19) nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, rankraštinį įrašą „direktorius K. B.“ parašė K. V.. Nustatyti ar 2017 m. rugsėjo 29 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, šalia rankraštinio įrašo „direktorius K. B.“ pasirašė K. B., K. V. ar kitas asmuo negalima (1 t., b. l. 152 – 154).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Melagingas pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje nurodytoms institucijoms pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, tai reiškia, kad jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo kaltės forma yra tiesioginė tyčia, kadangi asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti, žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią. Asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Kaltinamasis K. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis nepardavė T. T. UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančio automobilio „P. P.", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio pirkimo – pardavimo sutarties nesurašė ir nepasirašė, surašyti šios sutarties tuometinės sutuoktinės K. B., dabar jau buvusios sutuoktinės K. V. neprašė, rašydamas pareiškimą policijai apie automobilio vagystę ir apklausiamas liudytoju duodamas parodymus jis nemelavo ir nepranešė policijai apie žinomai nebūtą šio automobilio vagystę. K. T. T. ir K. V. tvirtina, kad automobilis jo iniciatyva buvo parduotas T. T., kad jis esą prašė K. V., tuometinės jo sutuoktinės K. B., surašyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir šią sutartį jis pats pasirašė, jis nežino.

Liudytoja K. V., buvusi K. B. sutuoktinė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neabejodama tvirtino, kad K. B. jos paprašė surašyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, jo prašymu jinai sutartį surašė, jos akivaizdoje šią sutartį pasirašė ir K. B. ir automobilio pirkėjas T. T., abu paėmė po vieną originalų sutarties egzempliorių. Lygiai tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas T. T., kuris parodė, kad K. B. pats davė jam važinėti automobilį P. P.“, kad jis galėtų važinėti į darbą, pats nurodė jam šį automobilį nupirkti, kai jis paaiškino, kad vežė draugus, buvo sumuštas žmogus ir automobilis policijos paimtas ir uždarytas aikštelėje. Jam K. B. pasakė, kad reikia sudaryti šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nes jis nenori jokių teismų. Liudytojas T. T. patvirtino, kad sutartį surašė kaltinamojo tuometinė sutuoktinė K. B., jis ir kaltinamasis sutartį pasirašė, abu gavo po vieną originalų sutarties egzempliorių. T. T. originalų sutarties egzempliorių pateikė automobilio pirkėjas E. S.. A. T. parodė, kad ji buvo nuvažiavusi į sūnaus T. T. darbovietę, sutiko, kad automobilis būtų perrašytas jos vardu, tačiau K. B. nesutiko, todėl kitą dieną buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp K. B. ir T. T.. Liudytoja A. T. patvirtino, kad jos sūnui T. T. darbdavys davė važinėti automobilį „P. P.“, sūnus tuo automobiliu atvažiuodavo, palikdavo per naktį prie namų. Netikėti liudytojų K. V., T. T. ir A. T. parodymais nėra pagrindo, todėl kaltinamojo kaltės neigimas vertintinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą. Tokį kategorišką kaltinamojo K. B. kaltės neigimą ir tendencingą siekimą nekaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už žinomai nebūtų nusikaltimų įvykdymą patvirtina ir jo pareiškimų pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, turinys.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – liudytojų T. T., K. V., A. T. ir E. S. parodymais, automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. B. 2018 m. birželio 14 d., 11.57 val., kreipėsi į policiją telefonu bei atvykusiai Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK Veiklos skyriaus tyrėjai G. V., turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą – turto pasisavinimą, melagingai įskundė buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją T. T., savo pareiškime policijai nurodydamas, kad T. T. bendrovei priklausantį automobilį „P. P.“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės, neteisėtai pasisavino ir pardavė, nors šį automobilį jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavusi 2017 m. rugsėjo 29 d., o sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pats, kaip bendrovės direktorius, ir pasirašė bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai A. E. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamame pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje padarymą ir, išaiškinus jam liudytojo teises ir pareigas bei įspėjus jį už melagingų parodymų davimą, 2018 m. rugsėjo 10 d., tarp 14.27 val. ir 14.57 val., policijos įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, liudytojo apklausos metu, davė žinomai melagingus parodymus, nurodydamas tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime, tokiu būdu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamojo K. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis K. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių i atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam K. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, išsituokęs, neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

- automobilis „P. P.", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su rakteliu, saugomi Kelių policijos automobilių saugomoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, ir automobilio registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini automobilio savininkui E. S.,

- Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, laikoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę 90 MGL, tai yra 4 500,00 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Kaltinamajam K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

- automobilį „P. P.", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su rakteliu, saugomą Kelių policijos automobilių saugomoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, ir automobilio registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti automobilio savininkui E. S.,

- Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, laikomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.