Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-1060-516/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
e2-1060-516/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00493-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
S. M., M. M., G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1060-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. M. ir M. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-3696-603/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Girista“ ieškinį atsakovams G. M., S. M. ir M. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Girista“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. M. 478 611,84 Eur, iš atsakovės S. M. 9 145,04 Eur, solidariai iš atsakovų G. M., S. M. ir M. M. 70 754,50 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą, pakankamą ieškiniui užtikrinti. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė. Ieškovės teigimu, atsakovai, galėdami užkirsti kelią žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimui ar bent ją sumažinti, nesiėmė jokių veiksmų, todėl yra pagrindas manyti, kad ir teismo proceso metu atsakovai taip pat gali veikti nesąžiningai – realizuoti, įkeisti ar kitaip perleisti jiems priklausantį turtą ar turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovui G. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už ne mažesnę kaip 478 611,84 Eur sumą, atsakovei S. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už ne mažesnę kaip 9 145,04 Eur sumą, atsakovams G. M., S. M. ir atsakovui M. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už ne mažesnę kaip 70 754,50 Eur sumą, nurodydamas, nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų G. M., S. M. ir M. M. kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, areštuoti ir atsakovų turtines teises bei pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikytina, jog ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 558 511,38 Eur sumos ir, atsižvelgdamas į tai, jog prašoma priteisti suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, ir yra pagrindas teigti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai

Atsakovas M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos M. M., ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo M. M. atžvilgiu netenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas nevykdė pareigos įvertinti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui M. M. ir nepatikrino, ar ieškovė bent tikėtinai pagrindė reikalavimą, reiškiamą M. M.. Teismas turėjo visapusiškai išanalizuoti ir nutartyje pasisakyti, dėl kokių būtent priežasčių ir argumentų laiko ieškovės ieškinį šioje dalyje tikėtinai pagrįstu. Teismas šiuo klausimu išvadų nepadarė. Ieškovė savo reikalavimų atsakovui M. M. nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, nepateikia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, dėl neva atsakovui tenkančios atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, pagrindžiančių duomenų ir dokumentų.Teismas nurodė tik tai, kad ieškovės prašoma suma yra didelė, tačiau teismas negali remtis tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie konkretūs ir aiškūs duomenys. Teismas turėjo atidžiai įvertinti ir ištirti ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia laikinųjų apsaugos priemonių ėmimosi būtinumą bei išspręsti, ar toks prašymas nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė, tuo labiau, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai reikalauja, jog šios priemonės būtų taikomas taip, kad nesuteiktų nepagrįsto pranašumo kitai pusei. Teismas neįsitikino abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimu.Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė aiškių motyvų ir argumentų, kuriais grindžia nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo M. M.. Motyvų nenurodymas laikytinas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu, todėl nutartis naikintina.Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčo spręsti negali, tačiau iš teismo rezoliucinės dalies akivaizdu, kad teismas dėl šalių ginčo jau pasisakė, nes teismas nurodė, jog M. M. gali atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, nors niekas tokios pareigos atsakovui dar nenustatė, tokia pareiga gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą.Atsakovė S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos S. M., ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą S. M. atžvilgiu atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas neįvertino aplinkybės, kad jo motyvuose nurodoma 558 511,38 Eur suma yra bendra ieškinio suma. Teismas neanalizavo, kokie reikalavimai pareikšti kiekvienam iš atsakovų atskirai. Atsakovei S. M., kaip buvusiai ieškovės akcininkei, yra pareikštas vienas atskiras reikalavimas dėl 9 145,04 Eur žalos atlyginimo. Ši suma nėra didelė, todėl vien dėl šios priežasties teismas negalėjo remtis teismų praktikoje suformuota prezumpcija. Savo ruožtu vertinant, kad prašymas priteisti 70 754,50 Eur sumą yra pareikštas trims solidariems atsakovams, negalima laikyti, kad ir ši suma yra didelė. Apeliantei pareikšti reikalavimai sudaro vos kiek daugiau nei 5 proc. nuo bendros ieškinio sumos. Be to, teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl, ieškovei nepateikus jokių kitų argumentų, kurie patvintų, jog egzistuoja grėsmė, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti, teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, neanalizavo ir neatribojo aplinkybių, kad ieškinys yra pareikštas trims asmenims. Reikalavimai apeliantei yra akivaizdžiai nepagrįsti. Reikalavimas dėl 9 145,04 Eur žalos atlyginimo yra grindžiamas tuo, kad apeliantė, kaip buvusi akcininkė, priėmė sprendimą išsimokėti sau bendrovei suteiktą paskolą ir taip neva elgėsi nesąžiningai. Tačiau sprendimus dėl sandorių sudarymo bei mokėjimų atlikimo juridinio asmens vardu, įskaitant paskolos grąžinimą, priima juridinio asmens vadovas, o ne dalyvis, taigi, net ir tuo atveju, jeigu sprendimai sugrąžinti suteiktą paskolą buvo priimti pažeidžiant kitų kreditorių interesus, visa atsakomybė tenka vadovui, o ne akcininkui, kurs neturėjo šiuo atveju jokių įgaliojimų. Vien dėl šios priežasties, t. y. dėl teisinio reglamentavimo, ieškovės reikalavimas dėl 9 145,04 Eur žalos atlyginimo akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos grąžinimo momentu, apeliantės, kaip UAB „Girista“ kreditorės, reikalavimų terminas nebuvo suėjęs, įmonė, grąžindama paskolą, elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu. Galiausiai, ieškinyje nurodyti argumentai neatitinka kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų. Solidariai iš visų atsakovų 70 754,50 Eur žalą ieškovė prašo priteisti dėl neva pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neįvertino, kad ieškinyje nurodomas UAB „Girista“ nemokumas yra grindžiamas ne bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, o administratoriaus prielaidomis ir spėjimais, kad į šiuos dokumentus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Taigi ieškinys grindžiamas ne įrodymais, o hipotetiniais spėjimais ir interpretacijomis. Kita vertus, pareiga parengti finansinės atskaitomybės dokumentus tenka bendrovės vadovui, o ne dalyviams, todėl apeliantė negali būti laikoma atsakinga už bendrovės vadovo parengtą finansinių ataskaitų rinkinį. Net jei ir būtų nustatytos administratoriaus nurodomos aplinkybės, akcininkai, 2013 m. balandžio 29 d. tvirtindami šį rinkinį, objektyviai negalėjo jų žinoti. Taigi šiuo atveju ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes jame nurodytos aplinkybės yra nurodytos klaidingai arba nepagrįstos absoliučiai jokiais įrodymais. Teismas, areštuodamas atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, nenurodė areštuojamų turtinių teisių ir lėšų masto, nors pagal teisinį reguliavimą bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą. Teismui nenustačius masto yra areštuojamos visos apeliantės lėšos ir turtinės teisės, o tokios priemonės neatitinka ekonomiškumo, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.Atsakovas M. M. atsiliepime į S. M. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime apeliantas nurodo, kad palaiko atsakovės S. M. atskirąjį skundą dėl tų pačių priežasčių ir argumentų, kurie buvo nurodyto jo paties atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.Skundžiamoje 2017 m. kovo 14 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad dėl nutarties vykdymo ji privalo kreiptis į ieškovės pasirinktą antstolį pirminiam areštuoto turto duomenų patikslinimui atlikti, bei nurodė šios pareigos neįvykdymo teisines pasekmes, įtvirtintas CPK 147 straipsnio 6 dalyje, t. y., jog per keturiolika dienų nepateikus nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti, o turto arešto aktas išregistruojamas iš Turto arešto aktų registro Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 30 d. buvo gautas valstybės įmonės Registrų centro pranešimas Nr. TA2-17-037928 dėl turto arešto akto išregistravimo iš Turto arešto aktų registro, kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas išregistruotas, išregistravimo priežastis – CPK 147 straipsnio 6 dalis, t. y. kai atsakovų skundžiama teismo nutartis nebuvo laiku (per keturiolika dienų) pateikta vykdyti antstoliui arba pateikta, tačiau per keturiolika dienų neatliktas pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimas. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto valstybės įmonės Registrų centro pranešimo, o taip pat apeliacinės instancijos teismui prieinamų aktualių Turto arešto aktų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo metu areštas ar kitokios laikinosios apsaugos priemonės apeliantų atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-3696-603/2017 nėra taikomos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nebelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą – nutartis, kuria jos buvo taikytos, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovų S. M. ir M. M. atskiruosius skundus nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, apeliantams turi būti grąžintas jų sumokėtas žyminis mokestis. Pagal bylos duomenis atsakovė S. M. 2017 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 647251 sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, o atsakovas M. M. 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu (kontrolės Nr. 0237420170406000100357960) sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, todėl, remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, apeliantams grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis: S. M. – 28 Eur, o M. M. – 21 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės S. M. ir M. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties.

Grąžinti atsakovei S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už atskirąjį skundą sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Grąžinti atsakovui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už atskirąjį skundą sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė