- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-630-280/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08211-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- K. B.
- Išvadą teikia
- Panevėžio
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-630-280/2010
teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08211-2009-6
2010 m. lapkričio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui K. B., institucijai teikiančiai išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Laimutės Sankauskaitės pranešimą apie bylą bei šalių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. V. prašė priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui po 500 Lt, mokamą nuo 2009-12-01, mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą 17 600 Lt už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-12-01. Nurodė, kad su atsakovu turi bendrą sūnų, kurį atsakovas vengia išlaikyti, išskyrus 2009 m. liepos mėnesį bei rugpjūčio mėnesį, kai atsiuntė po 200 Lt. Teigė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 1400 Lt. Sūnui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, yra diagnozuoti tam tikri sutrikimai, šlapimo nelaikymas, trumparegystė, žvairumas. Nurodo, kad yra bedarbė, mokosi Panevėžio kolegijoje ir už studijas reikia mokėti. Be sūnaus J. išlaiko nepilnametę savo dukrą K. V..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš K. B. išlaikymą sūnui J. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės, taip pat 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė, kad J. B. tėvai yra E. V. ir K. B.. Nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos apie J. B. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, mokymui, laisvalaikiui iš esmės yra pagrįstos ir racionalios. Teismas konstatavo, jog J. B. iki 2018-11-08 (pilnametystės) nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl pripažino, kad dėl šių išlaikytinio sveikatos sutrikimų jo išlaikymui būtinos didesnės išlaidos nei įprastai. Teismas įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kurio vertė viršija 70 000 Lt, atsakovas tokio turto neturi, ieškovė privalo išlaikyti dar vieną išlaikytinę, tačiau ši jos prievolė baigiasi, ieškovė šiuo metu yra bedarbė, gauna nedarbo draudimo išmoką, atsakovo visos pajamos – minimalus darbo užmokestis, darė išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis, sprendžiant dėl jų vaiko išlaikymo, iš esmės yra vienodai sunki. Teismas nurodė, kad ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, dengia buto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė sūnaus priežiūra ir rūpinimasis, kuris dėl vaiko sveikatos sutrikimų yra sudėtingesnis nei įprastai, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, todėl konstatavo, kad atsakovas turi kiek didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei ieškovė. Teismas darė išvadą, kad išlaikytinio J. B. išlaikymui jo tėvai gali teikti apie 750 Lt per mėnesį, ir nustatė atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 400 Lt. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (2006-12-01 – 2009-11-30), vaiko poreikiai buvo tokie, kaip nustatyti šiuo sprendimu, todėl įsiskolinimo suma turėtų būti 14000 (400x36 mėn. – 400 Lt.). Teismas darė išvadą, jog tarp šalių santykiai nebuvo nutrūkę iki 2009-07-01, t.y. šalys bendraudavo, kartu leisdavo laisvalaikį, lankydavosi viena pas kitą, tačiau laikė, kad (2006-12-01 – 2009-11-30) bendro ūkio nevedė, atskirai tvarkė savo finansus, atsakovas nepakankamai prisidėjo prie ieškovės ir šalių vaiko bendro ūkio tvarkymo, neteikė nepilnamečiui pakankamo išlaikymo, o tik dalis išlaikymo lėšų buvo teikiama, kadangi šalys palaikė atitinkamus tarpusavio santykius, išlaikytinis dalį laiko leisdavo su atsakovu, ieškovė anksčiau (nuo 2006-12-01) nereikalavo išlaikymo vaikui, todėl sumažino ieškovės reikalaujamo išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 6000 Lt už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-11-30.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti iš K. B. išlaikymą sūnui J. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintu tėvų valdžios lygybės principu. Teigia, kad ieškovė turi pakankamai registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonę, o atsakovas neturi. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovė be nekilnojamojo turto, kuris yra jos gyvenamąja patalpa, turi kitos rūšies nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti realiai apčiuopiamą materialinę naudą ir palengvinti savo materialinę padėtį esant sunkiai šalies ekonominei situacijai ir dėl jos sumažėjusioms galimybėms įsidarbinti ar gauti didesnes pajamas. Nurodo, jog teismas priteisdamas iš atsakovo po 400 Lt, neįvertino ieškovei mokamos 693 Lt. dydžio šalpos pensijos ir vaiko priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios suma patenka ne mažą nepilnamečio sūnaus materialinių poreikių dalį. Sūnaus visavertis maitinimas yra pilnai užtikrintas jo mokymosi įstaigoje, kurioje vaikas maitinamas tris kartus per dieną, todėl ieškovei sūnaus maitinimu tenka pasirūpinti iš esmės tik savaitgaliais, atostogų bei švenčių dienomis. Į mokyklą nepilnametis yra vežamas mokymosi įstaigos transportu, dėl ko ieškovė taip pat neturi jokių papildomų išlaidų. Teigia, kad su sūnumi pastoviai bendrauja, kiekvieną savaitgalį praleidžia su tėvu, su juo keliauja į kurortus, atostogauja, perka jam rūbus, vaistus, sauskelnes. Nurodytos išlaidos taip pat turi būti įtrauktos į sūnui skiriamo išlaikymo sumą. Teigia, kad teismas, priteisdamas 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-11-30, rėmėsi tikėtinumo taisykle ir darė išvadą, kad iki 2009-07-01 santykiai nebuvo nutrūkę, o spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2006-12-01 iki 2009-11-30 nurodė, kad bendro ūkio nevedė, atskirai tvarkė savo finansus, atsakovas nepakankamai prisidėjo prie ieškovės ir šalių vaiko bendro ūkio tvarkymo, neteikė nepilnamečiui pakankamo išlaikymo. Teismas neįvertino aplinkybes, kad ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė byloje esant aplinkybių, kad ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad jai trūksta lėšų nepilnamečio išlaikymui, kad ji nebeišgali užtikrinti vaiko tinkamo materialinio išlaikymo, o nustačius, kad išlaikymas iš K. B. visgi buvo teikiamas, teismas negalėjo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi valstybei priteisimo klausimą.
Atsiliepimas
Ieškovė E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog jis teikė vaikui išlaikymą, jo žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu neobjektyvūs, neatitinka tikrovės. Teigia, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį, vadovavosi ir K. B. ranka rašytu 2009-06-30 sutikimu mokėti po 500 Lt kas mėnesį išlaikymą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu šalys susitarė, kad išlaikymo dydį sutinka sumažinti iki 400 Lt per mėnesį. Taip pat šiuo metu nėra mokama nedarbo draudimo išmoka. Apelianto pridėti kvitai neatitinka tikrovės, nes sūnus nėra nei matęs, nei gavęs tų prekių. Teigia, kad sodais nesinaudoja, nes didelis atstumas ir važinėti yra nenaudinga, šiais sodais naudojasi mama ir šią aplinkybę gerai atsakovas žino. Teigia, kad į mokyklą vaiką vežioja savo transportu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Minėtas proporcingumo principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nes teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise valdo garažą ir butą įgytus dovanojimo sutarties pagrindu, bei žemės sklypus su sodo nameliu ir 1993 m. laidos automobilį PEUGEOT 306, atsakovas savo vardu registruoto turto neturi (b.l. 80-86), Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo K. B. vidutinės pajamos nuo 2009 metų birželio mėn. iki 2009 metų spalio mėn. sudaro 3471.34 Lt (b.l. 42-43). Ieškovė E. V. nuo 2009-07-31 yra registruota darbo biržoje ir pajamų negauna (b.l. 149). Esant minėtiems įrodymams apie šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo K. B. turtinė padėtis tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra geresnė nei ieškovės, kadangi ieškovė negauna jokių pajamų. Atsakovas teigia, kad sūnų veža į mokyklą mokymosi įstaigos transportas ir ieškovė neturi jokių papildomų išlaidų, tačiau šią aplinkybę paneigia Panevėžio specialiosios mokyklos pažyma bei ieškovės apeliaciniame teisme parodymai, jog kiekvieną dieną į mokyklą sūnų nuveža ir parveža ieškovė (b.l. 150). Atsakovo argumentai, jog vaiko visavertis maitinimas yra pilnai užtikrinamas jo mokymo įstaigoje yra nepagrįsti. Iš pateiktos pažymos bei ieškovės apeliaciniame teisme paaiškinimų matyti, kad vaikas Panevėžio specialiojoje mokykloje valgo pietus ir pavakarius, o nurodoma ieškovės 400 Lt suma maisto išlaidom per mėnesį atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus, nes vaikas valgo namuose pusryčius ir vakarienę, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Taip pat atsakovas nepaneigė E. V. tvirtinimo jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 1400 Lt, tokie pagrįsti paskaičiavimai buvo pateikti ieškinyje. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus turi sudėtingų sveikatos problemų dėl ko jam reikalingi medikamentai, t.y. jam skirtinos išlaidos yra didesnės, nei įprastai tokio amžiaus vaikams, todėl kolegija laiko pagrįstus ieškovės paskaičiavimus, kad J. B. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 1400 Lt. Atsakovo pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teisme nurodytas argumentas, kad vaikui pakanka per mėnesį 600 Lt neatitinka nei Aukščiausio Teismo formuojamos praktikos dėl orientacinio išlaikymo dydžio kuris yra 800 Lt, nei protingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog J. B. mėnesio išlaidos yra apie 1400 Lt, ieškovė už savo sūnų per mėnesį gauna šalpos pensiją ir priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją kuri sudaro 720 Lt (b.l. 88), tai lieka tarp šalių paskirstyti 680 Lt. Įvertinus atsakovo K. B. gaunamas pajamas, šalių sūnaus sveikatos būklę, aplinkybę, jog ieškovė yra bedarbė ir jokių pajamų negauna, augina du nepilnamečius vaikus, mokosi Panevėžio kolegijoje ir moka už studijas, kolegija daro išvadą jog iš atsakovo priteista 400 Lt išlaikymo suma yra pagrįsta. Dėl paminėto, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio priteistino iš atsakovo K. B. klausimą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-11-30, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neinformavo atsakovą apie tai, kad jai trūksta lėšų nepilnamečio išlaikymui, kad ji nebeišgali užtikrinti vaiko tinkamo materialinio išlaikymo, su sūnumi pastoviai bendrauja, kiekvieną savaitgalį praleidžia su juo, keliauja į kurortus, atostogauja, perka jam rūbus, vaistus, sauskelnes, todėl šios išlaidos turi būti įtrauktos į sūnui išlaikymo sumą.
Apelianto argumentai, jog ieškovė turėjo informuoti atsakovą apie tai, kad jai trūksta lėšų nepilnamečio išlaikymui ir ji nebeišgali užtikrinti vaiko tinkamo materialinio išlaikymo, o nustačius, kad išlaikymas iš K. B. buvo teikiamas, teismas negalėjo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo yra atmestini. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas teikia sūnui dalį išlaikymo, todėl sumažino išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-11-30 iki 6000Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis iš esmės nesikeitė nuo 2006-12-01 iki 2009-11-30 ir atsakovui tektų mokėti po 400 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2006-12-01 iki 2009-11-30 pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šalys nėra sutuoktiniai, todėl bendro ūkio vedimas nepripažįstamas, šalys atskirai tvarkė savo turtinius reikalus ir finansus. Pagal atsakovo pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie nepilnamečio neįgalaus vaiko išlaikymo. Todėl kolegija, įvertindama nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą 6000 Lt priteisė. Įsiskolinimas už 3 metus 400 Lt x 36 mėn viso 14400 Lt . Nuo 2009-07-01 iki 2009-11-30 atsakovas sūnaus išlaikymui pervedė 400 Lt (b.l. 9)., nors tarp šalių buvo tarpusavio 2009-06-30 susitarimas, kad atsakovas mokės po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės, todėl už šį laikotarpį įsiskolinimas sudaro 1200 Lt (4mėn. x 400 – 400). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tas aplinkybes, kad atsakovas per šį laikotarpį, kaip nurodė ieškovė pirmosios instancijos teisme, davė kelionei po 50 Lt į Palangą, atsižvelgė į tai, jog atsakovas su sūnumi bendrauja, keliauja, atostogauja, todėl pagrįstai šias išlaidas įtraukė į įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-07-01 ir ją sumažino iki 4800 Lt (32 mėn. x 150 Lt).
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo klausimą kaip esant dvejiems ieškinio reikalavimams t.y. už išlaikymą ir už išlaikymo įsiskolinimą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi formuojamoje teismų praktikoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartyje Nr. 3K-3-189/2009 yra pažymėta, jog žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 83 straipsnio 4 dalis). Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminį mokestį kaip už du reikalavimus: už išlaikymą ir už išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą ginčijo įsiskolinimo priteisimą 6000 Lt bei prašė sumažinti nuo 400 Lt iki 300 Lt išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, todėl apeliantas paduodamas apeliacinį skundą turėjo sumokėti 216 Lt (6000 Lt x 3 proc. + 100 Lt x 12 mėn. x 3 proc.), o sumokėjo 144 Lt (b.l. 133), todėl atsakovas įpareigotinas primokėti 72 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str.1 d., b.l. 152, 154).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 110 Lt (šimtą dešimt litų) atstovavimo išlaidų ieškovės E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt keturi litai 80 ct) valstybės naudai (įmokos kodas 5660).