Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos ir jos gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti.

Atsakovas G. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovui ieškinio su priedais nuorašai ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimus į pareikštą ieškinį įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis) (b.l. 57-58). Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (CPK 130 straipsnio 1 dalis). (b. l. 63-65).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurioje nurodė, kad ieškovė ne tik, kad praleidžia daugiausia laiko su dukra, bet ir skiria daugiausia laiko ir dėmesio jos priežiūrai, sprendžia visus kitus su vaiko auginimu susijusius klausimus, todėl natūralu ir tikėtina, kad vaikui gyvenant kartu su motina, nuolat būnant jos prižiūrimam, tarp jų turi būti susiformavęs stiprus tarpusavio emocinis ryšys ir išsivystęs psichologinis vaiko prieraišumas prie mamos. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame 1 kambario bute, butas tvarkingas, su visais komunaliniais patogumais, jame yra visi normaliai buičiai ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms sudaryti reikalingi baldai, buities prietaisai, namų apyvokos daiktai, todėl A. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko poreikius. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, ypatingų sveikatos sutrikimų neturintis, todėl gali dirbti ir užsidirbti. Mano, kad siekiant jog vaikas nepateiktų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, iš atsakovo turi būti priteista ieškovės prašoma išlaikymo suma (b. l. 32–34).

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami nesusituokę sulaukė dukros A. J., gimusios 2017 m. lapkričio 1 d. (b. l. 6). Ieškovė su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnametė dukra A. J. gyvena kartu su motina, t. y. su ieškove E. B. nuomojamame bute, esančiame Vytauto g. 20-21, Druskininkuose (b. l. 32). Ieškovė nedirba, jos gaunamos pajamos socialinių išmokų forma vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 350,0 Eur (b.l. 8-9). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, kad butas, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamete dukra, yra tvarkingas, su visais komunaliniais patogumais, jame yra visi normaliai buičiai ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms sudaryti reikalingi baldai, buities prietaisai, namų apyvokos daiktai. Ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiria 300 Eur.

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros A. J. gyvenamąją vietą kartu su ja. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, jog ieškovė ne tik, kad praleidžia daugiausia laiko su dukra, bet ir skiria daugiausia laiko ir dėmesio jos priežiūrai, sprendžia visus kitus su vaiko auginimu susijusius klausimus, todėl natūralu ir tikėtina, kad vaikui gyvenant kartu su motina, nuolat būnant jos prižiūrimam, tarp jų turi būti susiformavęs stiprus tarpusavio emocinis ryšys ir išsivystęs psichologinis vaiko prieraišumas prie mamos. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ieškovę neigiamai charakterizuojančių duomenų, šalių nepilnametei dukrai sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, taip pat atsižvelgiant į pateiktą išvadą bei prioritetiškai vadovaujantis šalių nepilnametės dukros interesais, teismas sprendžia, kad šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina – ieškove geriau užtikrins nepilnametės teises, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo.

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, nurodė, kad neprieštarauja atsakovo maksimaliam bendravimui su vaiku, tačiau dėl to, kad atsakovas su dukra pastaruoju metu visai nebendrauja, yra būtina į tai atsižvelgti, nustatant bendravimo tvarką. Kadangi atsakovas savo pageidavimų dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nepareiškė, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, nustatant, kad atsakovas su nepilnamete A. J. gali matytis bet kad, dalyvaujant ieškovei E. B., apie tai susitarus iš anksto, taip pat papildant, kad atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra ryšio priemonėmis nėra ribojamas.

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti ir teismo pakoreguota atsakovo bendravimo su dukra tvarka nei ieškovės, nei atsakovo teisių nepažeis, o nepilnametei šalių dukrai, kurios interesai svarbiausi, konkreti bendravimo tvarka taip pat bus naudinga, nes tokiu būdu bus išvengta šalių tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas. Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, turi turtinių įsipareigojimų, arba gauna minimalias pajamas pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. J. yra mažametė, gyvena kartu su ieškove. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad ieškovė dukros išlaikymui vidutiniškai per mėnesį išleidžia 300 Eur, kurių pusę turėtų skirti atsakovas. Sparčiai augančiai šalių mažametei dukrai neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, dėl augimo taip pat būtina dažnai pirkti ir drabužius bei avalynę, vaikui reikalingos ir lavinimo bei ugdymo priemonės: knygos, rašymo ir piešimo priemonės, žaislai ir pan. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, jog nepilnametės dukros poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ar vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnametės dukros vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, todėl laikytina, kad ieškovės nurodomos dukrai išlaikyti reikalingos išlaidos yra pagrįstos. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, vadovaudamasis vaikų prioritetinės teisių apsaugos bei proporcingumo principais, sprendžia, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl iš atsakovo priteistinas 150,00 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai A. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 21 d. iki dukros pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovo priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Šalims nurodytina, kad dukrai skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jos interesams (CK 3.203 straipsnis). Pažymėtina, jog nepilnametės dukros išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Spendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo G. J. nepilnametei dukrai A. J. 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius, susidariusį nuo 2018 m. balandžio 21 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad nepilnametės išlaikymui tiek iškėlus bylą teisme, tiek iki bylos iškėlimo, per mėnesį buvo reikalinga 300,0 Eur suma. Byloje nustatyta, kad tėvams išsiskyrus, nepilnametė dukra liko gyventi su ieškove. Todėl ji gali reikalauti priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalims išsiskyrus, t. y. nuo 2018 m. balandžio mėnesio, atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė. Kaip minėta, atsakovas šios ieškovės nurodytos aplinkybės neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu išlaikymą teikė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau jokių įrodymų apie išlaikymo teikimą nurodytu laikotarpiu nepateikė, teismas sprendžia, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kadangi nustatyta, kad nepilnametės išlaikymui tiek iškėlus bylą teisme, tiek iki bylos iškėlimo buvo reikalinga 300,00 Eur suma. CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, todėl pilnai tikėtina, kad gauna pakankamas darbines pajamas. Vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Per 9 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo, ieškovės nurodymu susidarė 900,00 Eur (9 mėn. x 100,00 Eur = 900,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo G. J. nepilnametei dukrai A. J. 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo G. J. valstybei priteistinas 281,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, kuriai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, buvo atleista paduodant ieškinį: (54,00 Eur už išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisimą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas - bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą 150 x 12 x 3 %) + 27 Eur už išlaikymo įsiskolinimą + už du neturtinio pobūdžio reikalavimus - 100 Eur už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir + 100 Eur už bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą).

Teismas šioje byloje turėjo 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas ji turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2020 m. sausio 21 d. iki A. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad atsakovas su nepilnamete A. J. gali matytis bet kada, dalyvaujant ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie tai susitarus iš anksto. Nustatyti, kad atsakovo G. J. bendravimas su nepilnamete dukra A. J. ryšio priemonėmis nėra ribojamas.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 281,00 Eur žyminį mokestį ir 5,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 286,37 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.