- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-322-253/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13970-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- M. M., R. Č. S., N. Š.
- Atsakovas
- A. S. S.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-322-253/2016
2016 m. kovo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. ir trečiojo asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. S., tretiesiems asmenims R. Č. S., N. Š. ir M. M., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-12-04 pateikė ieškinį, 2014-05-26 pateikė patikslintą ieškinį, 2015-03-18 dar vieną patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 4 466,85 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4 466,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys išskyrus jos sutuoktinį M. M., yra žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, 2005‑08-04 sutartimi Nr. K1AK-14660 nusistatė žemės sklypo ir namo naudojimo tvarką. 2013‑10‑13 namo antrame aukšte, kuriuo naudojasi atsakovas, kilo gaisras. Jo metu ieškovės turtui padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas, kadangi nustatyta, jog gaisras kilo dėl jo neatsargaus rūkymo. Padaryta žala nustatyta 2015-03-10 ekspertizės aktu Nr. E14-12(34). Ieškovė nurodė, kad taip pat patyrė 172,12 Lt, t. y. 49,85 Eur, išlaidų įvairioms valymo priemonėms ir laikiniems elektros įrenginiams. Be to, patyrė išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei A. M. iš atsakovo A. S. S. 3 817,07 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-05-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 252,19 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui A. S. S. iš ieškovės A. M. 305,86 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei priteisė iš atsakovo A. S. S. – 16,90 Eur, o iš ieškovės A. M. – 8,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl žalą padariusio asmens, skolininko neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų, tačiau ginčas kilo dėl žalos dydžio – iš esmės dėl 649,78 Eur skirtumo tarp žalos sumų. Atsižvelgęs į tai, kad eksperčių pasirinktos metodikos nustatant žalos dydį yra skirtingos, teismas vertino, kad ekspertės G. B. 2015 metais padarytos išvados pagal 2013-10-14 sudarytą sąmatą dėl durų, katilo, instaliacijos pakeitimo yra nepagrįstos, todėl teismas 2015-03-10 surašytu ekspertizės aktu nesivadovavo. Teismas, vadovaudamasis šalių dispozityvumo principu, įvertinęs atsakovo sutikimą su paskaičiuota žala, lubų ir sienų fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių atkūrimo kainų neanalizavo. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 2015-07-13 teismo pakartotinės nekilnojamojo turto žalos įvertinimo ekspertizės akte nurodytą sumą – 3 817,07 Eur. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas vertino, kad patenkinti du trečdaliai ieškinio reikalavimų ir iš atsakovo ieškovei priteisė 2/3 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteisė 1/3 jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo nuostatas, kad sumų, mokėtinų ekspertams už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą dirbančio eksperto darbdavio ar jo įgalioto asmens, o nepateikus tokios pažymos kompensacija nemokama, teismas ekspertams sumokėtų sumų nelaikė bylinėjimosi išlaidomis. Taip pat teismas nelaikė bylinėjimosi išlaidomis trečiojo asmens M. M. išlaidų degalams, nes to nenumato CPK nuostatos. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patirta 25,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovės išlaidos sudaro 1 878,28 Eur, o atsakovo – 917,59 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. ir trečiasis asmuo M. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą ir padidinti priteistos žalos dydį iki 4 466,85 Eur, padidinti iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 961,89 Eur, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, sumažinti iš ieškovės valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3,41 Eur, padidinti iš atsakovo valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 21,94 Eur, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas žalos dydį nustatė pagal atsakovo prašymu darytos ekspertizės išvadas ir atmetė ieškovės prašymu darytos ekspertizės išvadas. Apeliantų nuomone, teismas turėjo spręsti tik dėl likusios dalies žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, t. y. dėl durų, dujinio katilo ir langų, nes būtent tik dėl to ir buvo esminis skirtumas tarp ekspertizių išvadų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Z. B. išvadoje durų ir katilo pakeitimo kainos nurodytos ne žalos padarymo momentui, neatsižvelgiant į faktiškai tam iškleistas sumas, kainos paskaičiuotos ne tokioms durims ir ne tokiam katilui, kokie yra pastatyti, turėjo prie neginčijamų darbų vertės, t. y. prie Z. B. išvadoje nurodytos neginčijamų darbų vertės, pridėti faktiškai išleistas dujų katilo ir durų pakeitimo išlaidas: prie 2 316,60 Eur pridedama 637,16 Eur (2 200 Lt) katilo kaina, 59,28 Eur (204,67 Lt) vamzdžių kaina, 144,81 Eur (500 Lt) montavimo ir permontavimo kaina (visos kainos nurodytos su PVM) ir gaunama 4 157,04 Eur. Kadangi langų pakeitimo būtinybė, nurodyta G. B. išvadoje, nebuvo paneigta, vertina, kad langų pakeitimas būtinas. Kadangi Z. B. langų pakeitimo kainos neskaičiavo, tai atsižvelgtina į G. B. išvadoje nurodytą langų pakeitimo vertę – 407 Eur (484 Eur – 77 Eur nusidėvėjimas). Pridėjus langų keitimo vertę, visų reikalingų žalos atstatymo darbų, medžiagų ir įrangos kaina yra 4 564,04 Eur, t. y. netgi 147,04 Eur daugiau, nei nurodyta G. B. išvadoje ir pateikta kaip ieškinio suma. Teigia, kad būtent G. B. ekspertizės išvada yra reali ir būtent ja teismui reikėjo vadovautis, atmetant Z. B. išvadą. Teismui priteisus mažesnę sumą, nei realiai padaryta žala ir buvo prašoma ieškiniu, ieškovei žala atlyginta nevisiškai. Be to, nurodo, kad 49,85 Eur (172,12 Lt) įvairioms valymo priemonėms ir laikiniems elektros įrenginiams laikomos protingomis išlaidomis žalos sumažinimui ir prevencijai, teismas nepagrįstai šių išlaidų nepriteisė ir to nemotyvavo. Taip pat teismas nepagrįstai nepripažino bylinėjimosi išlaidomis 4,50 Lt (1,30 Eur), sumokėtų už prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka įteikimą, 360 Eur išlaidų, sumokėtų ekspertams G. B. ir V. G. už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, kadangi abu ekspertai dirba pagal individualią veiklą, taip pat 94,79 Lt (27,45 Eur) išlaidų, sumokėtų kurui atvykti įleisti atsakovą, jo atstovę ir jo specialistus turto apžiūrai pagal jų prašymą, šias išlaidas patyrė ieškovė, o ne M. M.. Atsakovas neturėjo jokių bylinėjimosi išlaidų, nes už faktinių aplinkybių konstatavimą bei pakartotinės ekspertizės išlaidas apmokėjo trečiais asmuo R. Č. S., kuris nebuvo pateikęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei nebuvo įgaliotas atstovauti atsakovą, o atsakovo atstovė R. Č. S. neatstovavo. Be to, mano, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ekspertės G. B. pirmoji ekspertizės išvada nepagrindė ieškovės faktinių išlaidų, dėl to pagrįstas teismo sprendimas vadovautis 2015-07-13 teismo pakartotinės ekspertizės nekilnojamojo turto žalos įvertinimo išvadomis. Pažymi, kad ieškovė visiškai nederino ir nesprendė sąžiningo ir geranoriško išlaidų po gaisro padarytos žalos atlyginimo ne teismo tvarka, pareiškė ženkliai per didelius ieškinio reikalavimus, tad teismas pagrįstai pripažino, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsiliepimu trečiasis asmuo R. Č. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą nepakeistą, priteisti trečiajam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Laikosi pozicijos, kad ekspertės G. B. pirmoji ekspertizės išvada nepagrindė ieškovės faktinių išlaidų. Pažymi, kad ieškovė nesiekė bendradarbiauti su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis ir mano, kad teismas pagrįstai pripažino, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. M. ieškinio reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovės naudojama namo dalis buvo apgadinta atsakovui priklausančiose patalpose dėl atsakovo kaltės kilusio gaisro metu. Byloje nustatyta, kad R. Č. S., A. S. S., A. M. ir N. Š. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t. 1, b. l. 6-8). 2005-08-04 sutartimi, notarinio registro Nr. K1AK-14660, bendraturčiai susitarė dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo (t. 1, b. l. 9-13). Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2013-10-16 pažymoje apie kilusį gaisrą Nr. 1-7-1874(8.3) nurodyta, jog 2013-10-13 02.33 val. pranešta apie gaisrą, kurio metu degė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); gaisro metu išdegė antro aukšto virtuvė, balkonas, koridoriaus sienos ir lubos, apdegė ir išsilydė koridoriaus du plastikiniai langai, apdegė šarvo durys, vedančios į trečio aukšto patalpas, šios taip pat aprūko, nustatyta gaisro priežastis – neatsargus rūkymas (t. 1, b. l. 14). Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad esant nurodytoms aplinkybėms yra visos įstatyme numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti atsakovui A. S. S. deliktinę civilinę atsakomybę ir prievolei atlyginti žalą atsirasti; tarp šalių kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S. S. 4 466,85 Eur dydžio žalos atlyginimą, o skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei A. M. iš atsakovo priteista 3 817,07 Eur žalos atlyginimo.
Dėl atlygintinos žalos dydžio.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai iš esmės nesutinka su teismo nustatyta atlygintinos žalos dydžio dalimi dėl dujinio katilo, durų ir langų keitimo kainų. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi ekspertizės: pirmajame ekspertizės akte, sudarytame ekspertės G. B., nurodytas 4 417 Eur nuostolių dydis, o ekspertės Z. B. ekspertizės akte nurodyta 3 817,07 Eur žalos suma. Atsakovo atstovė byloje teismo prašė vadovautis Z. B. ekspertizės išvadoje pateiktu žalos apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į eksperčių pasirinktas skirtingas metodikas nustatant žalos dydį, nesivadovavo ekspertės G. B. 2015-03-10 surašytu ekspertizės aktu ir rėmėsi antrosios ekspertizės, kurią atliko ekspertė Z. B., 2015‑07-13 ekspertizės aktu.
Apeliantai pažymi, kad po ekspertizių atlikimo šalys nebekėlė ginčo dėl visų darbų vertės, išskyrus dėl minėto turto – dujinio katilo, durų ir langų – keitimo kainas, ir sutiko su Z. B. visų kitų darbų vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš Z. B. išvadoje nurodytos visų darbų kainos – 3 154 Eur be PVM, atėmus apeliantų ginčijamas sumas, visų darbų kaina be dujinio katilo ir durų keitimo (langų keitimas į Z. B. išvadą neįtrauktas) sudaro 1 914,52 Eur be PVM, t. y. 2 316,60 Eur su PVM. Apeliantai pažymi, kad atsižvelgiant į tai bei įvertinus jų skaičiavimus dėl dujų katilo ir durų bei langų pakeitimo išlaidų, visų reikalingų žalos atlyginimo darbų, medžiagos ir įrangos kaina būtų 4 564,04 Eur, t. y. net 147,04 Eur daugiau, nei nurodyta G. B. išvadoje ir pateikta kaip ieškinio suma. Nesutiktina su argumentais, kad būtent tai patvirtina G. B. išvadų realumą, šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovų pasirinktai ekspertei G. B. atlikus ekspertizę, ieškovė pati prašomą priteisti ieškinio sumą sumažino iki 4 466,85 Eur (t. y. 4 417 Eur + 49,85 Eur už valymo priemones).
Nustatyta, kad Z. B. atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta dujinio katilo kaina – 576 Eur, ir dujinio katilo demontavimo-sumontavimo keičiant vamzdžius kaina – 101,37 Eur. Apeliantai teigia, kad vietoje šių sumų turėtų būti pridedama 637,16 Eur (2 200 Lt) katilo kaina, 59,28 Eur (204,67 Lt) vamzdžių kaina bei 144,81 Eur (500 Lt) montavimo ir paleidimo darbų kaina. Taip pat apeliantai nurodo, kad vietoj Z. B. išvadoje nurodytos 107,71 Eur durų demontavimo ir montavimo kainos bei 455 Eur durų kainos, turėtų būti pridedama durų kaina – 868,86 Eur (3 000 Lt), bei 130,33 Eur (450 Lt) durų transportavimo ir permontavimo kaina. Šią poziciją apeliantai motyvuoja tuo, kad ekspertės Z. B. išvadoje durų ir katilo pakeitimo kainos nurodytos ne žalos padarymo momentui, neatsižvelgiant į faktiškai šiuo tikslu išleistas sumas, be to, kainos apskaičiuotos ne tokioms durims ir ne tokiam katilui, kokie yra pastatyti.
Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Remiantis CK 6.249 str. 5 d., žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai arba prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo dieną ar ieškinio pareiškimo dieną. Taigi, pažymėtina, kad žalos padarymo momentas nėra besąlyginis vienintelis atskaitos taškas žalos dydžiui apskaičiuoti. CK 6.251 str. 1 d. bei įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kad žalos atlyginimas būtų teisingas, nes priteisiant mažesnį už tikruosius nuostolius žalos atlyginimą, liktų iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o priteisiamam žalos atlyginimui viršijant tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti.
Iš Z. B. atliktos ekspertizės akto duomenų matyti, kad 107,71 Eur durų demontavimo ir montavimo kaina nustatyta pagal sąskaitą, vėliau bendras žalos dydis apskaičiuotas su PVM. Atsižvelgiant į tai, bei į PVM sąskaitos faktūros BIK Nr. 00072 duomenis, konstatuotina, kad minėtoje išvadoje nurodyta durų demontavimo, montavimo ir durų transporto kaina yra analogiška apeliantės nurodomai kainai 130,33 Eur (450 Lt) su PVM. Ekspertės G. B. 2015‑03‑10 ekspertizės išvadoje durų kaina nurodyta 868,86 Eur (3 000 Lt). Iš ekspertės G. B. paaiškinimų byloje matyti, kad nustatant durų kainą buvo remtasi statybos techninės priežiūros vadovo A. Ž. sudaryta sąmata dėl galimų išlaidų turtui atkurti, kuri sudaryta pagal 2013 m. kovo mėn. kainas, nors nurodė, jog atliekant apžiūrą durys (kaip ir šildymo katilas) jau buvo pakeistos. Tuo tarpu Z. B. išvadoje įvertinta, kad įėjimo į butą iš laiptinės durys pakeistos naujomis, taip pat nurodyta, jog durų konstrukcija nevisiškai atitinka šarvuotų durų sąvoką, o būtent – pažymėta, kad nėra pagrindinių tokioms durims taikomų elementų – metalinių fiksatorių įlendančių į sienų, grindų ir viršutinės staktos dalis, rakinant spynas. Byloje ekspertė Z. B. paaiškino, kad dėl paprastesnės gaminimo konstrukcijos durų kaina mažesnė. Apeliantai teigia, kad Z. B. išvadoje durų kaina pateikta ne tokios komplektacijos ir išmatavimų. Pažymėtina, kad 2014-03-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite nurodytos šarvuotos lauko durys, tačiau nenurodyti duomenys apie jų komplektaciją, kad būtų galima palyginti su iki tol buvusių durų komplektacija. Byloje ekspertė Z. B. paaiškino, kad užklausoje dėl durų kainos atsižvelgė į duryse esamą spyną bei kitas durų specifikacijas. Nesutikimą su šios ekspertės išvadomis apeliantai grindžia motyvu, kad tas pats gamintojas, pagal pateiktus durų išmatavimus ir komplektaciją nurodė kitokią – daug didesnę kainą. Įvertinus 2015‑06-30 bei 2015‑07-24 UAB „Aldasa“ komercinius pasiūlymus matyti, kad nurodyti iš esmės tie patys esminiai durų elementai. Tačiau iš trečiojo asmens M. M. elektroninio susirašinėjimo duomenų bei 2015‑07-24 UAB „Aldasa“ komercinio pasiūlymo matyti, kad į durų kainą įtrauktos ir papildomos specifikacijos, kurių būtinumas, vertinant buvusio sugadinto turto eksploatacinių bei naudingumo savybių atstatymo aspektu nėra tinkamai pagrįstas, be to, matyti, kad į durų kainą įtrauktas durų montažas ir demontažas, kuris nagrinėjamoje byloje yra apskaičiuotas atskirai, o taip pat ir durų pagaminimas skubos tvarka bei senų durų išvežimas. Tad šiame komerciniame pasiūlyme nurodyta durų kaina nesuteikia pagrindo išvadai, kad Z. B. išvadoje nustatyta durų kaina yra nepagrįsta. Be to, iš minėtų duomenų negalima nustatyti durų kainos skirtumo dėl skirtingai nurodytų durų išmatavimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl durų išmatavimų skirtumo jų kainų skirtumas būtų didesnis už sugadinto turto nusidėvėjimo procentą, o atsakovo atstovė prašė vadovautis Z. B. pateikta ekspertizės išvada, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nustatyta ekspertės Z. B. išvadoje nurodytą durų kainą.
Iš ekspertės Z. B. akto duomenų nustatyta, kad dujinio katilo demontavimo-sumontavimo keičiant vamzdžius kaina – 101,37 Eur, nustatyta pagal sąskaitą, taip pat pagal sąskaitą nustatytos 35,90 Eur išlaidos be PVM (t. y. 43,44 Eur su PVM) už dujinio katilo paleidimo-derinimo darbus. Šias išlaidas patvirtina 2013-11-06 pirkimo-pardavimo kvitas, 2013-11-07 PVM sąskaita faktūra ir jos atitinka apeliantės nurodomą 144,81 Eur šių darbų sumą. Minėtoje išvadoje vamzdynų pakeitimo išlaidos (44,20 Eur be PVM, t. y. 53,48 su PVM) nustatytos pagal 2013-11-08 PVM sąskaitą faktūrą, tad laikytinos nustatytomis tinkamai. Z. B. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog katilas yra „Junkers“ markės, dujinio katilo kaina – 576 Eur nurodyta pagal „Junkers“ pardavėjų pateiktą komercinį pasiūlymą; tuo tarpu apeliantai teigia, kad dujinio katilo kaina turėtų būti 637,16 Eur (2 200 Lt). Ekspertė Z. B. dėl dujinio katilo kainos nustatymo byloje paaiškino, kad duomenys byloje apie faktinį durų ir dujų katilo keitimą buvo netikslūs, neatitiko katilo markė, kaip ir šarvuotų durų konstrukcija, pažymėjo, kad atliekant ekspertizę šeimininko tikslinosi dėl katilo galingumo, prašė pateikti konkrečius dokumentus, tačiau jų negavo; nurodė, kad duomenys byloje neatitiko katilo faktiškai esančio natūroje. Atkreiptinas dėmesys, kad G. B. atliktos ekspertizės išvadoje nurodytas kitas katilas, nors atliekant apžiūrą katilas jau buvo pakeistas, be to, nurodyta, kad sugadinto katilo nusidėvėjimas siekė 52 proc., šios ekspertės išvada dėl šios dalies nesiremia ir apeliantai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dujų katilo kainą laikė nustatyta pagal Z. B. atliktos ekspertizės išvadą.
Apeliantai laikosi pozicijos, kad langų keitimas būtinas, ir teigia, kad ekspertės G. B. išvadoje nurodyta langų pakeitimo būtinybė nebuvo nuneigta. Kadangi ekspertės Z. B. pateiktoje išvadoje langų pakeitimo kaina neįskaičiuota, apeliantai remiasi ekspertės G. B. išvadoje nurodyta langų pakeitimo verte – 407 Eur (484 Eur – 77 Eur nusidėvėjimas). Iš Z. B. ekspertizės išvados duomenų matyti, kad apžiūrėjus langus, patikrinus atidarant bei uždarant, pažeidimų ir žalos langams nenustatyta. Iš G. B. ekspertizės akto duomenų bei šios ekspertės paaiškinimų byloje matyti, kad ekspertė dėl būtinų atlikti gaisro padarinių likvidavimo darbų nustatymo rėmėsi pasitelkto eksperto V. G. konsultacine išvada. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutarties turinio matyti, jog ekspertizę pavesta atlikti ekspertei G. B., o teismo ekspertas V. G. nebuvo tiesiogiai paskirtas atlikti teismo ekspertizę šioje byloje. Ekspertas V. G. byloje paaiškino, kad su bylos duomenimis nesusipažino, nes byloje nebuvo paskirtas ekspertu, langų natūralaus nusidėvėjimo nevertino, nurodė, kad dėl langų nesandarumo sprendė vertindamas geometrinius pokyčius, nukrypimą nuo tiesės. Tokius pokyčius konstatuojančių patvirtinančių duomenų nepateikta. Ieškovė 2015-09-25 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad langų spalva buvo juoda, langų spalva pakitusi, o praėjusiais metais rudens ar žiemos pabaigoje buvo įvykis, kai ji negalėjo uždaryti miegamojo lango. Tačiau ieškovės nurodomas įvykis, pagal ieškovės paaiškinimus, iš esmės įvyko praėjus metams nuo gaisro. Byloje ekspertė Z. B. nurodė, kad langus apžiūrėjo užėjusi su šeimininkais į butą, du kartus uždarė bei atidarė, spalva nepakitusi, pati konstrukcija nepažeista, langai užsidaro tvarkingai, dėl to konstatavo, kad pažeidimų langams nepadaryta. Be to, ir iš 2014-06-05 antstolės Vidos Daugirdienės, dalyvaujant statybos darbų specialistui G. Z., faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei kartu pateiktos medžiagos, kurioje užfiksuotos faktinės aplinkybės, nustatyta, kad fiksuojant langų būklę žymių po gaisro dūmų nesimato, langus apžiūrėjęs specialistas neįžvelgė priežasties keisti langus. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių langų nesandarumą bei jo priežastinį ryšį būtent su kilusiu gaisru. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Z. B. ekspertizės išvados duomenimis.
Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl 172,12 Lt (49,85 Eur) išlaidų valymo priemonėms bei laikiniems elektros įrenginiams priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras kilo 2013-10-16, o prekės už nurodytą sumą įsigytos 2013-11-10, be to, ne visos prekės susijusios su patalpų valymu (automobilio valymui, tabletės skalbimo mašinai), nėra pagrindo vertini, kad jos buvo priverstinės ir būtinos žalos sumažinimui ir prevencijai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios išlaidos nepriteistos pagrįstai.
Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismo sprendime. Visų pirma apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai ne visas ieškovės turėtas išlaidas pripažino bylinėjimosi išlaidomis. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl 4,50 Lt (1,30 Eur) sumokėtų už prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka įteikimo išlaidų bei 94,79 Lt (27,45 Eur) išlaidų kurui atvykti įleisti atsakovą, jo atstovę ir specialistus turto apžiūrai pagal jų prašymą priskyrimo prie bylinėjimosi išlaidų. CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šioje įstatymo nuostatoje nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1‑8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 4,50 Lt (1,30 Eur) pašto išlaidų už prašymo atlyginti žalą įteikimą atsakovui A. S. S., gyvenančiam kitame to paties gyvenamojo namo aukšte, būtinumas neįrodytas, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, jog neturėjo objektyvios galimybės įteikti prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka atsakovui asmeniškai. Taip pat pažymėtina, kad pateikiant 94,79 Lt (27,45 Eur) išlaidas kurui nurodyta, jog tai kelionės išlaidos atvykti įleisti atsakovo atstovus buto apžiūrai, maršrutas Šiauliai-Klaipėda-Šiauliai. Tačiau procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, jog trečiojo asmens M. M., kaip ir pačios ieškovės, gyvenamoji vieta yra ginčo patalpose (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad ir šių išlaidų būtinumas ir pagrįstumas neįrodytas, dėl to jos skundžiamu sprendimu nepriteistos pagrįstai.
CPK 88 str. 1 d. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ekspertams išmokėtos sumos. CPK 89 str. 1, 4 d. numato, kad ekspertams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną, taip pat atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai. Nustatyta, kad šiuo atveju už ekspertų G. B. ir V. G. dalyvavimą teismo posėdyje po 180 Eur sumokėjo pati ieškovė A. M. (t. 2, b. l. 118‑121). Tokiu būdu byloje buvo apklausti abiejose atliktose ekspertizėse išvadas pateikę ekspertai. Iš pateiktų sąskaitų duomenų nustatyta, kad minėti ekspertai vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymas, ekspertų darbo vietos yra Kaune. Ieškovė šias bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė bei pagrindė rašytiniais įrodymais, jos susijusios su bylos nagrinėjimu ir pripažintinos būtinomis ieškovės išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 360 Eur išlaidos už ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje priskirtinos prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų ir paskirstytinos. Atsižvelgiant į tai bei į pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovės turėtų išlaidų sumą, laikytina, kad ieškovės byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 238,28 Eur (1 878,28 Eur + 360 Eur).
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu sprendimu atsakovui A. S. S. nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad 917,59 Eur išlaidos už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą bei pakartotinę ekspertizę byloje yra faktiškai patirtos (t. 1, b. l. 162–163, t. 2, b. l. 77–79). Trečiasis asmuo R. Č. S. nurodė, kad yra atsakovo brolis bei gyvenamojo namo bendraturtis, taip pat byloje pateikti duomenys, kad atsakovui A. S. S. neterminuotai nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis, neterminuotai skirta ilgalaikė socialinė globa institucijoje (t. 1, b. l. 105-107). Matyti, kad kartu su 2014-06-16 teismui pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo R. Č. S., pateikdamas išlaidų už antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimą apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, šias išlaidas iš esmės prašė laikyti atsakovo bylinėjimosi išlaidomis ir prašė priteisti jas iš ieškovės atsakovo naudai. Šią poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui 2014-06-25 teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį palaikė ir atsakovo atstovė. Nors už pakartotinę ekspertizę 800 Eur sumokėjo trečiasis asmuo R. Č. S., tačiau pakartotinė ekspertizė byloje buvo skirta atsakovo atstovės prašymu. Pretenzijų dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui trečiasis asmuo R. Č. S. nereiškė. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad faktiškai patirtos išlaidos pagrįstai priteistos atsakovui.
Pirmosios instancijos teismas laikė, kad patenkinti du trečdaliai ieškinio reikalavimų ir atsižvelgdamas į tai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir teigia, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą turėtų būti nustatyta didesnė patenkintų ieškinio reikalavimų dalis. CPK 93 str. 2 d. bendroji taisyklė numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos kompensuojamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo minėtoje nuostatoje nustatytų bylinėjimosi išlaidų pasikratymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas civilinėje byloje iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, t. y. sutiko atlyginti dalį ieškovės prašomos žalos, kaip matyti esminis ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl dujų katilo, durų bei langų keitimo, atlikus ekspertizę byloje ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino, atsakovas sutiko su antrojoje ekspertizėje nustatytu žalos dydžiu, skundžiamame sprendime pažymėta, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl 649,78 Eur, ieškovei priteistinos žalos dydį nustatė teismas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju netaikytinas griežtai matematinis patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykio su visais pareikštais reikalavimais nustatymas, o pirmosios instancijos teismo nustatyta proporcija iš esmės atitinka bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d., 7 d.), dėl to ją keisti nenustatyta teisinio pagrindo.
Ištyrusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes ir įvertinus apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl materialinių ieškinio reikalavimų dėl žalos dydžio priteisimo. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nustatytą aplinkybę, jog prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų priskirtinos ir 360 Eur išlaidos už ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje, remiantis pirmosios instancijos teismo nustatyta proporcija (2/3 nuo 360 Eur = 240 Eur), keistina skundžiamu sprendimu nustatyta ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, ją padidinant iki 1 492,19 Eur (1 252,19 Eur + 240 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)..
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ieškovės apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų iš esmės atmestas, patenkintas tik procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad klausimas išspręstas ieškovės naudai, dėl to ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.). Įrodymų apie atsiliepimus pateikusių atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, dėl to jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą pakeisti, padidinant ieškovei A. M. iš atsakovo A. S. S. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 492,19 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.