Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemsargiu, teistas:

1. 1995-03-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2013-05-01) - 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

2. 2007-04-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. 2009-10-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, 2011-02-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos;

4. 2015-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesiams 20 dienų laisvės atėmimo;

5. 2016-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą: 2017 m. liepos 4 d. apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,46 promilių girtumas, šeimyninio konflikto metu, būdamas ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, naudojo psichinę prievartą, išreikštą necenzūriniais žodžiais, išsakytais savo žmonos L. Ž. atžvilgiu, reikalavo iš jos pinigų bei grasino žodžiu pastarąją užmušti, taip savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajai L. Ž. stresą, baimę, nerimą bei pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis M. Ž. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 4 d. grįžo iš darbo namo, namie buvo kaimynas V. J.. Jie vartojo alkoholį, išgėrė apie 1 litrą alaus, žiūrėjo televizorių, atėjo policija ir išsivežė jį. Žmona parašė, kad jis norėjo ją papjauti, tačiau nieko tokio nebuvo. Konflikto nebuvo, pinigų jis neprašė, jai negrasino. Jokio triukšmo bute nebuvo, nesupranta, dėl ko atvažiavo pareigūnai. Įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Jis kartais pastebi, kad turi problemų su atmintimi. Nuo alkoholizmo nėra gydęsis, bet mano, kad reikėtų. Žmoną myli, su ja gyvena jau 32 metai. Nežino, kodėl ji jį šmeižia. Butas, kuriame jie gyvena, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Šiuo metu jis gyvena kartu su motina. Jis gauna pensiją, ketina įsidarbinti.

Nukentėjusioji L. Ž., apklausiama 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje, iš pradžių parodė, kad kaltinamasis 2017 m. liepos 4 d. grįžo iš darbo išgėręs, prasidėjo įžeidinėjimai. Vadino necenzūriniais žodžiais, grasino, kad nužudys, išmes iš buto. Ji pati iškvietė policiją, nes jis labai pradėjo rėkti, ją visaip vadino, jai buvo graudu. Pakelti rankos prieš ją negalėjo, nes buvo labai girtas, neturėjo jėgų. Kitą dieną taip pat nebūtų galėjęs pakelti prieš ją rankos, nes jis neatsimena nieko. Kada jis išgėręs, jis neatsimena, ką šneka. Jis nesuvokia, ką daro, jai nuolat grasina, grasina nužudyti ir jos jau mirusią mamą. Su juo galima gyventi, visko būna, anksčiau ir ranką pakeldavo. Jam reikia gydytis, tačiau jis nenori. Grasinti pradeda pavartojęs alkoholio. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, kur, be kita ko, parodyta, kad policiją kvietė kaimynai, nukentėjusioji L. Ž. 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje parodė, kad tai reiškia, buvo kitas įvykis, kai ji kvietė policiją, dar rugpjūtį buvo iškvietimas. 2017 m. liepos 4 d. pareiškime ji nurodė, kad vyras grasino, todėl, kad buvo labai pikta, norėjo, kad jis atskirai gyventų. Parašyti žodžius, kad vyras jai grasino, jai patarė ją apklausęs pareigūnas, ji sutiko, nes norėjo, kad jis gyventų atskirai. Ji norėjo, kad vyrą išvežtų, norėjo ramiai pabūti, nes jis triukšmavo, šaukė, ji norėjo pailsėti. 2017 m. liepos 4 d. vyras jai negrasino, rankos prieš ją nekėlė, jokių daiktų į rankas neėmė, tik rėkė.

2017 m. spalio 13 d. apklausiama teismo posėdyje L. Ž. pakeitė parodymus. Parodė, kad grasinimai buvo ir iki šiol yra. Užvakar jis atėjo girtas ir pradėjo šaukti ant jos, tačiau dabar jis ateina ir išeina, nenakvoja, šiuo metu gyvena pas motiną. Anksčiau buvo visko, žino, kad jis teistas už nužudymą, ir ji pati ligoninėje gulėjo dėl jo. Mano, kad viskas dėl alkoholio, jis neadekvatus, nesupranta, ką sako, tuo metu savęs nekontroliuoja. Jam reikia gydytis, kalėjimas nieko nepadės. Įvykio dieną ji buvo pikta, todėl taip policijai pasakė, dabar ji irgi pikta. Įvykio dieną jis tikrai galėjo ją sužaloti. Smurtinių veiksmų nebuvo, bet buvo psichologinis smurtas. Jis neadekvatus, nesupranta, ką sako. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi, kaip pasakė tyrėjui, taip viskas ir buvo. Ar ji skambino policijai, neatsimena, apskritai nepamena, kiek kartų yra skambinusi policijai, būna, kad ji skambina kaip kaimynė. Atrodo, kad ir po šio įvykio buvo iškvietimų.

Liudytojas D. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio gerai neatsimena. Kaltinamasis buvo labai neblaivus, buvo dar vienas asmuo, nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, vos neverkė. Ji sakė, kad vyras psichologinį smurtą naudoja, grasina. Ką sakė, neatsimena. Girdėjo, kaip kaltinamasis pasakė nukentėjusiajai, kad jei ji parašys pareiškimą, jis ją nužudys. Kaltinamasis buvo labai neblaivus, savo veiksmų nekontroliavo, buvo agresyvus, nesutiko eiti prie tarnybinio automobilio, reikėjo jį vesti. Namų vaizdo neatsimena. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28)

Liudytojas J. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą, kad sulaikytas asmuo. Jis nuvyko įvykio vietą, susipažino su pirmine medžiaga, matėsi, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje. Kaltinamojo jau nebuvo. Nukentėjusioji buvo išsigandusi. Ji sakė, kad vyras pastoviai geria, nedirba, ji išlaiko ūkį, sakė, kad ne pirmą kartą toks jo elgesys, ypač tada, kai geria. Sakė, kad smurto nebuvo, buvo grasinimas. Jam paklausus, ar grasinimai buvo realūs, ar kėlė grėsmę, nukentėjusioji atsakė, kad tikrai realūs ir kėlė grėsmę. Nukentėjusioji parodymus davė laisva valia, prie apklausos pridėtas vaizdo įrašas. Ar buvo grumtynių pėdsakų namuose, neatsimena.

L. V. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad yra Žukovskių kaimynas. Jis buvo atėjęs pas juos. Grįžo M. Ž. ir susipyko su žmona. Pyktis pasireiškė žodžiais. Kas ką sakė, kas pradėjo konfliktą, nepamena. Maždaug už 10 minučių atvažiavo policija, sakė, kad kaimynai kvietė policiją, bet jo manymu triukšmo nebuvo, niekas nerėkė. Smurtinių veiksmų nebuvo, grasinimo nužudyti jis negirdėjo. Dalis konflikto buvo virtuvėje, tuo metu jis girdėjo konfliktą, bet konkrečių žodžių negirdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, iš kurio girdėti, kad pranešėja praneša, kad skambina iš Naugarduko 60, prisistato kaip kaimynė. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) bute vyras rėkia, nežino muša ar ne, teigia, kad „mes kaimynai turbūt jau išprotėsim“. Nežino, ar yra mažamečių vaikų, moteris augina anūkę 6 metų. Vardo ir pavardės sakyti nenori (b. l. 91).

2017 m. liepos 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolo duomenimis, L. Ž. pranešė, kad 2017 m. liepos 4 d. apie 19.30 jos vyras M. Ž., būdamas neblaivus, grasino susidorojimu, kad ne tik sumuš, bei ir užmuš. Buvo labai agresyvus, kabinėjosi, keikėsi. Grasinimai buvo realūs, ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Prašo, kad jį įpareigotų nesiartinti prie jos ir jos šeimos narių. Vyras, kiek jį prisimena, yra agresyvus, pastoviai girtuokliauja, nekartą ją buvo sumušęs. Pastoviai terorizuoja ją ir sūnų, į policiją buvo kreiptasi daug kartų (b. l. 3-5).

2017 m. liepos 4 d. L. Ž. pareiškime nurodyta, kad ji pareiškia, kad šiandien vyras neblaivus keikėsi, grasino ją sumušti (užmušti), išvarinėjo ją iš namų, reikalavo pinigų. Įvykis kartojasi kiekvieną dieną (b. l. 6).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis 2017 m. liepos 4 d. 20.53 val. iš pranešėjo, kurio tel. nr. (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis tai nukentėjusiosios telefono numeris), gautas pranešimas, kad pranešėjos kaimynės vyras rėkauja, konfliktuoja (b. l. 13).

2017 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą smurto požymių nepastebėta, bendra tvarka nepažeista (b. l. 16-18).

Alkotesterio kvito duomenimis M. Ž. 2017 m. liepos 4 d. 21.37 val. nustatytas 1,46 promilių girtumas (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia įvertinti grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kai jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai, t. y. sukuriant pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo ir kaltininkui siekiant būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Tuo pačiu būtina pažymėti ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nėra reikšminga, ar kaltininkas iš tikrųjų ketino įvykdyti grasinimus.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 4 d. vakare tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Tai parodė ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojas V. J.. Kad konflikto metu buvo išsakytas grasinimas nužudyti, patvirtino liudytojas D. L.. Vadinasi, byloje reikia nustatyti, ar šis grasinimas buvo realus, t. y. ar nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Taip pat reikia įrodyti šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, t. y. ar kaltinamasis suprato, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų ir nori taip elgtis.

Nukentėjusioji L. Ž., duodama parodymus apie jai išsakytų grasinimų realumą nebuvo nuosekli. Apklausiama 2017 m. liepos 4 d. ji nurodė, kad grasinimai buvo realūs, ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ji kategoriškai neigė, kad grasinimai buvo realūs, nurodė, kad kaltinamasis buvo tokios būsenos, kad tikrai negalėjo įgyvendinti savo grasinimų, jų nebūtų įgyvendinęs ir kitą dieną. Ji policiją iškvietė ir pareiškimą parašė todėl, kad jai buvo graudu, ji buvo pikta dėl tokio vyro elgesio, norėjo, kad policija jį išsivežtų ir ji galėtų pailsėti. 2017 m. spalio 13 d. L. Ž. jau parodė, kad grasinimai buvo realūs, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad duodama šiuos parodymus, L. Ž. pasakė, kad grasinimai buvo ir yra iki šiol, užvakar vyras buvo atėjęs girtas ir šaukė ant jos. T. y. 2017 m. spalio 13 d. L. Ž. parodymus davė po pakartotinio konflikto su vyru.

Byloje nustatyta, kad konfliktai tarp sutuoktinių yra nuolatiniai. Tai parodė nukentėjusioji, kaltinamasis. Tai patvirtina ir informacija apie tai, kad M. Ž. yra nekartą teistas dėl smurto prieš L. Ž. (b. l. 61-70). Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis būdamas neblaivus jai nuolat grasina. Teismo posėdžio metu aiškinantis aplinkybę, ar įvykio metu policiją kvietė pati nukentėjusioji, ji to gerai neatsiminė, parodė, kad neatsimena, kiek kartų yra skambinusi į policiją, skambino ir rugpjūčio mėnesį, būna, kad ji skambina kaip kaimynė. 2017 m. liepos 4 d. pareiškime ji nurodė, kad toks įvykis vyksta kiekvieną dieną. Tai parodo, kad 2017 m. liepos 4 d. kilęs konfliktas tarp sutuoktinių buvo gana įprastas, neišsiskyrė iš kitų konfliktų, kurių metu buvo kviečiama policija, grasinančių žodžių išsakymas buvo dažnas. Be abejo, toks kaltinamojo elgesys negali būti vertinamas teigiamai ir pateisinamas, tačiau, teismo vertinimu, tam, kad konflikto metu išsakyti grasinantys žodžiai, užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, jie turi peržengti įprastines konflikto ribas.

Prokuroro teigimu, L. Ž. turėjo pagrindą bijoti, kad grasinimai gali būti realūs, nes kaltinamasis jau ne kartą buvo vartojęs smurtą jos atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad ji po ankstesnių M. Ž. teistumų ir toliau su juo gyveno, taigi vien tik ankstesni teistumai, nesant kitokių aplinkybių, kurios rodytų esant šį konfliktą išskirtinį, neturėjo jai sukelti pagrindo bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti. Ir po byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad su M. Ž. galima gyventi, prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, teigė, kad jam reikėtų gydytis, nors nurodė, kad grasinimus jis išsako ir toliau. Vertindamas tai, teismas abejoja, ar ji tikrai bijojo, kad grasinimai bus realiai įvykdyti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui šioje byloje sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pratęsti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi – L. Ž. pateikė 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad su vyru M. Ž. yra susitaikiusi, pavojaus iš jo pusės nejaučia, apribojimai jiems kenkia, prašo įpareigojimą gyventi skyriumi panaikinti (b. l. 175).

Tai, kad policijos pareigūnų akivaizdoje L. Ž. buvo susijaudinusi, vos neverkė (D. L. ir J. G. parodymai), vienareikšmiškai nereiškia, kad ji tikrai bijojo, jog kaltinamasis įvykdys grasinimą ją nužudyti. L. Ž. parodė, kad kaltinamasis konflikto metu rėkė, jos atžvilgiu vartojo įvairius įžeidžiančius žodžius, jai buvo graudu ir pikta. Teismo nuomone, natūralu, kad konflikto metu konfliktuojantys asmenys išgyvena stiprias emocijas, yra susijaudinę.

Analizuojant subjektyviąją M. Ž. veikos pusę, pažymėtina, kad nukentėjusioji ne kartą parodė, kad jis, būdamas neblaivus, nesupranta, ką daro, paskui įvykių neatsimena, grasina nužudyti ir jos jau mirusią motiną. Tai teismui kelia abejonių, ar kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusioji tiki, jog grasinimai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios jos būsenos siekė.

Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, kad, jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, akcentavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis M. Ž. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (su garso ir vaizdo įrašais), esantis byloje, paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. Ž., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (su garso ir vaizdo įrašais), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.