- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1062/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- AB „City Service“
- Atsakovas
- UAB „Alsva“, UAB „Levoriškis“, UAB „Mir Global“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „City Service“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1968-485/2010 pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovams UAB „Alsva“, UAB „Levoriškis“ ir UAB „Mir Global“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „City Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Alsva“, UAB „Levoriškis“ ir UAB „Mir Global“ dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų 49 944,45 Lt žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 498 Lt dydžio žyminis mokestis, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, iš viso 1 501 Lt, bei kitas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patirtos ieškinio nagrinėjimo metu. Ieškovas taip pat prašė pagal LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki ieškinio visiško patenkinimo dienos. Ieškovas atskiru prašymu kreipėsi į teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimo sumai areštuoti atsakovų pinigines lėšas, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl yra galimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Be to, būsimo sprendimo vykdymui yra iškilusi grėsmė dėl bankroto bylos UAB „Alsva“ iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 148 straipsnio 4 dalis 3 punktas). Laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų nepateikė, ieškovės nurodyta vienintelė aplinkybė, kad ieškinio suma yra didelė nėra pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl tenkinti prašymą nebuvo teisinio pagrindo. Taip pat ieškovė nurodė, kad būsimo sprendimo vykdymui yra iškilusi grėsmė dėl bankroto bylos UAB „Alsva“ iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad įmonės administratorius Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis disponuoja (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Kadangi bankrutuojančios įmonės turto areštai gali trukdyti administratoriui vykdyti bankroto procedūrą, bankroto bylą nagrinėjantis teismas paprastai panaikina areštus bankrutuojančios įmonės turtui bei piniginėms lėšoms, taikytus iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvados, kad bankrutuojančios įmonės turto areštas šioje byloje neįgyvendins CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ieškinio įvykdymo užtikrinimo paskirties.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „City Service“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1968-485/2010 ir patenkinti ieškovo AB „City Service“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams UAB „Alsva“, UAB „Levoriškis“ ir UAB „Mir Global“. Atskirąjį ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Prezumpciją, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir tokiais atvejais yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo paneigti atsakovas, pateikdamas įrodymus, kad turi pakankamai pajamų ar turto, jog galėtų įvykdyti galimą teismo sprendimą.
2. Tai, kad ieškinio suma yra didelė, savaime preziumuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir reikalingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Mir Global“ prašo ieškovo AB „City Service“ atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo AB „City Service“ atsakovo UAB „Mir Global“ naudai bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimu). Atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįstai ieškovas prieštaravo teismo nuostatai, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas.
2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad UAB „Mir Global“ mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo atveju.
3. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privaloma pateikti motyvus, argumentus bei įrodymus, patvirtinančius pagrįstas prielaidas, kad ieškinio tenkinimo atveju UAB „Mir Global“ specialiai vengtų vykdyti būsimą teismo sprendimą arba neturėtų galimybių jį įvykdyti
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą trims atsakovams (UAB „Alsva“, UAB „Levoriškis“ ir UAB „Mir Global“), kurio suma yra 49 944,45 Lt. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia ieškinio suma nėra didelė, nes ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas ir kad atsakovai slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Mir Global“ prašo priteisti iš ieškovo AB „City Service“, atsakovo UAB „Mir Global“ naudai bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimu), tačiau įstatymai nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskirai už kiekvieną atliktą procesinį veiksmą. Bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos, kai byla išnagrinėjama (užbaigiama) ir priimamas sprendimas (nutartis) (CPK 93 str., 98 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.