- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-1521-348/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Civilinis ieškovas
- P. N.
- Kaltinamasis
- J. K., T. K.
- Advokatai
- Aidas Venckus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria kaltinamųjų J. K. ir T. K. gynėjo advokato Aido Venckaus prašymas patenkintas ir priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-70-/2011 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko P. N. nelaikyti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. K. kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju - UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. LX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis" 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kuri nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio" (galioja nuo 2009-01-01), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ji realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti draudžiamąsias pajamas. 2009-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui T. K. surašius ir pasirašius darbo sutartį Nr. 13. nustatančią jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 1.316 litų sumai per mėnesį, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip nuo 2009-01-12 fiktyviai įsidarbino vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 vai. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko, J. K. 2009-06-26 pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui adresu (duomenys neskelbtini), prašymąjai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiuo prašymu. 2009-06-29 priėmė sprendimą Nr. 8.37-3604 „Dėl J. K. teisės į motinystės pašalpą1" ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 2.975,27 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 ir jai išmokėjo 2.259,19 Lt.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką J. K. 2009-10-28 pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui prašymą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai, o VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-10-29 priėmė sprendimą Nr.8.36-11440 „Dėl J. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą" ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 15.005.13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 (iki vaikui sueis 2 metai) ir iki 2010-10-31 jai išmokėjo 6.956,78 Lt pašalpos dalį.
Tokiu būdu J. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju - UAB „(duomenys neskelbtini)'" direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), apgaule įgijo turtinę teisę į VSDFV priklausantį turtą bendrai 17.880,40 Lt sumai, kuria pasinaudojusi, iki 2010-12-31 iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 9.215,97 Lt, tai yra kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. padarymu.
Be to, ji kaltinama tuo, kad 2009-01-12 sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujama direktoriaus T. K., fiktyvią darbo sutartį Nr.13, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje ir kad jai nustatyta 1.316 Lt mėnesinė alga, nors ji žinojo, kad šio darbo iš tikrųjų nedirbs, darbo sutartį ji patvirtino savo parašu, turėdama tikslą pasididinti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, padarant 9.245,97 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu būdu patvirtino savo parašu oficialų dokumentą su žinomai melagingais duomenimis, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. padarymu.
T. K. kaltinamas tuo, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su vykdytoja J. K. (sutuoktine), siekdamas apgaule J. K. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas, kad ji yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis" 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio" (galioja nuo 2009-01-01), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ji realiai nedirbs, tačiau siekdamas padidinti draudžiamąsias pajamas, 2009-01-12 sudarė su J. K. darbo sutartį Nr. 13, nustatančią j ai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 1.316 litų sumai per mėnesį, šioje sutartyje pasirašė, patvirtino bendrovės antspaudu ir taip nuo 2009-01-12 fiktyviai įdarbino vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 vai. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko, J. K. 2009-06-26 pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui adresu (duomenys neskelbtini), prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-06-29 priėmė sprendimą Nr. 8.37-3604 „Dėl J. K. teisės į motinystės pašalpą" ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 2.975,27 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 ir jai išmokėjo 2.259,19 Lt , o tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2009-10-28 pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui prašymą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai, o VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis šiuo prašymu. 2009-10-29 priėmė sprendimą Nr.8.36-11440 „Dėl J. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą" ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 15.005,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 (iki vaikui sueis 2 metai) ir iki 2010-10-31 jai išmokėjo 6.956,78 Lt pašalpos dalį.
Tokiu būdu T. K., veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su J. K. (sutuoktine), padėjo jai apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 17.980,40 Lt sumai, kuria ji pasinaudojusi iki 2010-10-31 iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius gavo 9.215,97 Lt, tai yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d.
Be to, jis kaltinamas tuo, jog, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2009-01-12 sudarė su J. K. fiktyvią darbo sutartį Nr. 13, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti bendrovėje vadybininkės pareigoms ir kad jai nustatyta 1.316 Lt mėnesinė alga, nors ji šio darbo iš tikrųjų nedirbs, darbo sutartį jis patvirtino savo, taip padidinti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, padarant 9.245,97 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu būdu T. K. įrašė į oficialų dokumentą žinomai melagingus duomenis, juos patvirtino savo, kaip direktoriaus parašu bei įmonės antspaudu ir šiais savo veiksmais jis įtariamas dokumento suklastojimu, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
Be to, jis kaltinamas tuo, jog, nuo 2008-01-23 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini). registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 4, 12 ir 16 straipsnių, kuriuose nurodoma, kad „.Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama: pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai {vykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" reikalavimus, nes, tvirtino kaip bendrovės direktorius su fiktyviais darbo santykiais susijusius dokumentus: įformino darbo sutartį 2009-01-12 Nr.13 su J. K. (sutuoktine) dėl vadybininkės pareigų, dėl ko 2009-01-12 - 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)" darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose J. K. buvo skaičiuojamas 1.316,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis, buvo įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas iš bendrovės kasos forminant kasos išlaidų orderius: 2009-02-09 KIO Nr.25 (750 Lt). 2009-03-09 KIO Nr.28 (1.000,16 Lt), 2009-04-04 KIO Nr.29 (1.000, 16 Lt), 2009-05-08 KIO Nr.31 (1.000, 16 Lt), 2009-06-10 KIO Nr.32 (1.000, 16 Lt) ir 2009-06-25 KIO Nr.33 (809,65 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)" 2009 m. I-o ir II-o ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įrašomas J. K. išskaičiuotas socialinio draudimo mokestis, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30.
Tokiu būdu T. K. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą ir šiais savo veiksmais jis įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
2011-09-21 teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų J. K. ir T. K. gynėjas pareiškė prašymą nelaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko P. N. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi patenkino gynėjo prašymą ir priėmė sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-70-/2011 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko P. N. nelaikyti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į kaltinamiesiems J. K. ir R. K. pareikštų kaltinimų ribas, padarė išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas P. N. šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis civilinis ieškovas P. N. skundi prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutartį. Skunde nurodo, jog teismas nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundo autoriaus teigimu, jis pagrįstai šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, nes T. K. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 222 str. 1 d. Šis kaltinimas yra susijęs su tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. K. nesivadovaudamas LR DK 186 str. 2 d. nepagrįstai J. K. priskaitė darbo užmokestį, tuo pačiu didino bendrovės sąnaudas ir sumažino pelną. Būtent J. K. išmokėtas tariamas darbo užmokestis, pažeidė bendrovės, o tuo pačiu ir jo interesus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. LR BPK 109 str. yra nustatyta, kad turinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Be to, LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalauja, jog bendrovės valdymo organai veiktų bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytųsi įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautųsi bendrovės įstatais bei vykdydami savo pareigas būtų lojalūs ir atliktų tik tokius veiksmus, kurie yra ekonomiškai naudingi bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal LR CK 2.87 str.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. skundas tenkinamas.
Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas P. N. 2010-10-22 Kauno apskrities VPK NETV ENTS tyrėjo nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju, o 2010-10-28 nutarimu pripažintas ir civiliniu ieškovu 4096,56 Lt sumai.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Pagal LR BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Šiame straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime “Dėl baudžiamojo proceso kodekso atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” nurodyta, kad baudžiamajame procese teisme turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, rungimosi ir kitų principų, idant būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir baudžiamojoje byloje būtų priimtas teisingas sprendimas. BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.
Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė neišnagrinėjęs baudžiamosios bylos, t.y. neištyręs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apylinkės teismo sprendimas yra skubotas ir pažeidžia ne tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises, bet ir baudžiamojo proceso principus. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys baudžiamoje byloje tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Iš to seka, kad civilinio ieškinio klausimas išsprendžiamas tik priimant nuosprendį, t.y. teismas ištyręs byloje esančius duomenis priima vieną iš LR BPK 115 str. numatytų sprendimų. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje priėmė sprendimą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo procesinio statuso bei jo pareikšto civilinio ieškinio, dėl to nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - kaltinamųjų J. K. ir T. K. gynėjo advokato Aido Venckaus prašymą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.