- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-128
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Rūta Mickevičienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
Teisėjas R.Aikevičius Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2005 m. vasario 3 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 9 p., ir nubaustas laisvės atėmimu šešiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti: pirmus penkerius metus kalėjime, o likusią bausmės dalį pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., R. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Iš R. J. priteista: 122,10 Lt J. K. 122,10 Lt ir 1519 Lt A. M. .
Iš R. J. ir I. S. solidariai priteista 240 Lt N. K. .
Tuo pačiu nuosprendžiu I. S. nuteista pagal BK 180 str. 1 d., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 21 d., apie 17³⁰ val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti B. M. turtą, t.y. liepdamas su juo kartu buvusiai, taip pat apsvaigusiai nuo alkoholio, I. S. ieškoti pinigų, sudavė B. M. ne mažiau tris smūgius į veido sritį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą smakre bei kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose veido kairėje pusėje, po to smaugė B. M. smaugvirve (skara), padarydamas jai viengubą atvirą kaklo kairėje pusėje horizontalią stranguliacinę vagą, skydinės kremzlės lūžimą, dėl ko B. M. mirė, t.y., tyčia, dėl savanaudiškų paskatų B. M. nužudė. Po to R. J. ir I. S. nužudytosios kambaryje, spintoje, ieškojo pinigų, kuriuos prieš mėnesį I. S. buvo mačiusi pas B. M. , tačiau, pinigų neradę, abu bendrais veiksmais užvaldė B. M. priklausantį turtą: šešis sidabrinius šaukštus bendros 180 Lt vertės, dešimt sidabrinių šaukštelių bendros 150 Lt vertės, vyrišką laikrodį 70 Lt vertės, vyrišką laikrodį ,,Slava“ 20 Lt vertės, du beverčius maišelius, beverčius dangtelius, bevertį radijo imtuvą ,,Clatronic“, bevertę dėžutę, beverčius butelį alaus ir šampano, du beverčius stiklainius su konservuotomis mišrainėmis, bevertį peilį, bevertę peilio geležtę, šešias bevertes bulves, tris bevertes balto metalo grandinėles, t.y. užvaldė turto 420 Lt sumai.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti bausmę. Nurodo, jog paskirtoji bausmė yra per griežta. Prašo atsižvelgti į tai, jog pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti kalėjime.
Byloje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas. Nėra pagrindo nuteistajam R. J. sušvelninti paskirtąją bausmę. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad, nustatydamas bausmės dydį R. J. teismas įvertino byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir apelianto minimą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Nuosprendį priėmęs teismas R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe - nusikalstamos veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio.
BK 61 str. nustato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančia ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Taigi, byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės leistų jam paskirti bausmę artimą pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. BK 129 str. 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis - 12,5 metų laisvės atėmimo. Tačiau kitos, paminėtame BK 54 straipsnyje nurodytos ir byloje nustatytos aplinkybės, kurias nuosprendį priėmęs teismas taip pat privalėjo įvertinti ir įvertino, - rodo, kad teismas nustatydamas bausmės dydį R. J. teisminės klaidos nepadarė.
Pagal BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.
R. B. M. gyvybę atėmė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas užvaldyti josios turtą. Kito žmogaus nužudymas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų. Ta aplinkybė, kad R. J. anksčiau buvo keturis kartus teisiamas už sunkius nusikaltimus, o naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, rodo R. J. polinkį nusikalsti, nenorą pasitaisyti.
Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog R. J. paskirtoji šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė nors ir viršija R. J. pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, savo dydžiu nėra nei aiškiai per griežta, nei neteisinga.
R. J. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl teismas dalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės - penkerius metus jam paskyrė atlikti kalėjime. Atsižvelgdama į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. J. nustatyti dar didesnę, kalėjime atliktinos bausmės dalį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.