- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-579-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Advokatai
- Violeta Mikutavičienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-2968-640/2010 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Š. 2009-12-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1. Pripažinti atsakovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ 2009-10-31 sprendimą, kuriuo darbo sutartis nutraukta, neteisėtu;
2. Pakeisti atleidimo pagrindą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos;
3. Priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį – po 776 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-10 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. P6-3471 su UAB „Naujamiesčio būstas“ ir įsidarbino Šnipiškių poskyrio teritorijos tvarkytoju iki 2010-05-13. Pagal sudarytos darbo sutarties sąlygas darbdavys įsipareigojo mokėti jam darbo užmokesti du kartus per mėnesį, t.y. 14 ir 29 dienomis, mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį. Sudarant su darbdaviu sutartį, buvo sulygtas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, kuriam pasibaigus ieškovas ir toliau dirbo pas atsakovą. 2009-10-29 ieškovas negalėjo atvykti į darbą dėl ligos, apie tai jis informavo padalinio vadovą. Ieškovas nurodo, jog sirgo iki 2009-11-18. 2009-11-19 atvykęs į darbą sužinojo, kad yra atleistas nuo 2009-10-31 pagal LR DK 127 str. 1 d. 2009-11-23 atsakovas paštu atsiuntė pranešimą apie tai, kad ieškovo pareiškimu V. Š. yra atleistas iš darbo ir siūlo atvykti pasirašyti nutrauktą darbo sutartį bei grąžinti pažymėjimą. Ieškovas teigia, kad jokio prašymo jis nerašė, tuo labiau, kad sirgo ir nieko nežinojo apie savo atleidimą. Ieškovo, kaip darbuotojo teisės, yra pažeistos, nepagrįstai atleidus jį iš darbo, kadangi V. Š. atleistas iš darbo, jam nežinant (LR DK 295 str. 2 d. 5 p., 297 str. 1 d., 3 d., 302 str. LR CK 1.124 str. - 1.127 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Ieškovas pasirašė ant prašymo atleisti jį iš darbo, šią aplinkybę gali pagrįsti kiti atsakovo darbuotojai, matę ieškovą pasirašant prašymą. Ieškovas yra pilnametis, byloje nėra duomenų apie jo pripažinimą neveiksniu, todėl jis turi suvokti savo veiksmų pobūdį ir pasekmes. Po prašymo pasirašymo V. Š. dar dirbo kelias dienas iki nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas nepasinaudojo įstatymo jam suteikiama teise per tris dienas atšaukti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Prašymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė laisva valia. Atsižvelgiant į tai, kad jokių papildomų sąlygų, nutraukiant terminuotą darbo sutartį darbuotojo prašymu nėra numatyta, atsakovas nepažeidė jokių teisės normų bei darbo sutarties nutraukimas yra laikytinas teisėtu. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos. Ieškovas 2009-10-27 pasirašė darbo sutarties nutraukimą, kur buvo numatyta, jog darbo sutartis nutraukiama nuo 2009-10-31 pagal LR DK 127 str. 1 d. Atsakovas teigia, jog ieškovas apie savo „tariamą“ jo teisių pažeidimą sužinojo 2009-10-31. LR DK 25 str. nustato, jog tiek darbdaviai, tiek darbuotojai įgyvendindami savo teises ir vykdydami savo pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (LR DK 25 str., 127 str., 297 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad liudytoja Z. D. paaiškino, jog dirba UAB „Naujamiesčio būstas“ vadybininke. Ji paaiškino, kad priima prašymus dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo. Spalio mėn. gale kartu su S. G. tikrino tvarką ir sutiko V. Š., paklausė, kur jis eina, o jis pareiškė, kad gali ir išeiti, tad ji jam ir pasakė – rašyk, o jis atsakė, kad jam rankos dreba, todėl blanką užpildė pati, o V. Š. pasirašė. Pasirašyme dalyvavo S. G. ir M. T., jos žinojo, ką V. Š. pasirašo. Anksčiau V. Š. buvo žodžiu įspėtas dėl darbo kokybės. Birželio mėnesį V. Š. dirbo kartu su K. B.. Kadangi abu neatėjo jos nurodymu padėti, ji nusprendė juos pagąsdinti ir liepė pasirašyti, jog yra atleidžiami. Davė jiems pasirašyti atostogų blankus. Pasirašyti buvo duoti ne tušti lapai, o atostogų blankai. Paaiškino, kad visuomet vežiojasi vadybininko pažymėjimą ir tuščių blankų, prašymų, sąrašų. V. Š. prašymą dėl atleidimo iš darbo užpildė ji, parašė datą, nuo kada nutraukiama sutartis, sutarties numerį įrašė vėliau. Su V. Š. suderino, kad jis iki mėnesio galo padirbs, todėl parašė, kad darbo sutartis nutraukta turi būti nuo spalio 31 d., taip pasakė pats V. Š.. Apie tai, kad V. Š. turi nedarbingumo pažymėjimą, sužinojo lapkričio 5 d. ar 6 d. Kadangi tabeliai pildomi vėliau, tai įrašė V. Š. ligą. Liudytoja S. G. paaiškino, kad dirba UAB „Naujamiesčio būstas“ kiemsarge – brigadininke. Spalio mėn. gale važiavo kartu su Z. D. ir pamatė V. Š., jis jau ėjo namo, sakė, kad jam rankos dreba, kad jis pats negali rašyti. Tekstą dėl atleidimo iš darbo į blanką surašė Z. D.. Z. D. paprastai tokius blankus nešiojasi, o patį prašymą pasirašė V. Š.. Nurodė, kad tokių atvejų, jog tektų pasirašyti ant tuščių lapų, jos žiniomis nėra buvę. Ji pati matė prašymo tekstą ir paaiškino, kad dėl atleidimo datos V. Š. nurodė, kad jį atleistų nuo lapkričio 1 dienos. Pasirašant prašymą dėl atleidimo, dalyvavo Z. D., M. T., V. Š. ir pati liudytoja. Apie tai, kad V. Š. turi nedarbingumo pažymėjimą, sužinojo iš kiemsargių, jau po lapkričio 1 d. Liudytoja M. T. paaiškino, kad dirba UAB „Naujamiesčio būstas“ kiemsarge. V. Š. asmeniškai nepažįsta, bet kad jis dirbo, žinojo. Nurodė, kad matė, kaip Z. D., S. G. ir V. Š. pykosi. Z. D. sakė V. Š., kad jis arba dirbtų normaliai, arba išeitų iš darbo. Į tai V. Š. pasakė, kad tegul ji parašo pareiškimą, jis pasirašys. Matė, kad vadybininkė surašė, o V. Š. kažką pasirašė. Liudytojas K. B. paaiškino, kad dirba UAB „Naujamiesčio būstas“ kiemsargiu. V. Š. pažįsta, anksčiau dažnai matėsi. Nurodė, kad vieną kartą gal birželio mėnesį juos abu su V. Š. norėjo atleisti iš darbo, išsikvietė, bet neatleido. Nurodė, kad įspėjo ir liepė pasirašyti ant lapo, pasirašė ant kažkokio blanko ir liepė dirbt toliau. Jiems buvo paaiškinta, kad blankas dėl atleidimo, bet tai, ką pasirašo nežiūrėjo ir nežino. Vėliau jį perkėlė į kitą teritoriją ir nieko apie spalio mėnesį nežino. Teismas nustatė, kad atsakovo pranešimas apie atleidimą iš darbo buvo ieškovui siųstas 2009-11-19 (b.l. 9). Banko sąskaitos išrašas ir atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, jog su ieškovu buvo atsiskaityta 2009-11-02, pervedant į jo sąskaitą galutinio atsiskaitymo sumą (b.l. 15, 57). Teismas iš ieškovo atsiskaitomos sąskaitos išrašo nustatė, kad grynus pinigus iš sąskaitos ieškovas paėmė 2009-11-16. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčio ieškovas gaudavo po 400 Lt, o minėtą 2009-11-16 dieną ieškovas išgrynino 500 Lt, teismas padarė išvadą, jog jis turėjo žinoti apie atsakovo jam pervestą didesnę pinigų sumą bei jos paskirtį. Teismas konstatavo, jog apie atleidimą iš darbo ieškovas žinojo ankščiau nei nurodė ieškinyje. Apie atleidimą iš darbo ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti 2009-11-16, todėl vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ieškovui kreiptis į teismą baigėsi 2009-12-16. Tuo tarpu ieškinį ieškovas teismui pateikė 2009-12-17. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir neprašė jo atstatyti. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas prašymas atleisti iš darbo savo noru yra pasirašytas ieškovo. Liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos patvirtino, kad prašymą atleisti iš darbo ieškovas pasirašė pats ir išreiškė norą išeiti iš darbo pats, nurodydamas konkrečią datą. Tai, jog parašas yra tikrai ieškovo, byloje patvirtino ir pats ieškovas, neginčijęs parašo tikrumo ir pripažinęs, jog parašas gali būti jo. Teismas abejojo, kad pasirašydamas prašymo nutraukti sutartį blanką, ieškovas nematė ir negalėjo matyti, ant kokio dokumento jis pasirašo. Ieškovas savo paaiškinimais nurodė, kad jam buvo liepta pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo. Tuo tarpu byloje pateiktas prašymas atleisti iš darbo yra surašytas ne ant tuščio popieriaus lapo, o būtent ant atsakovo parengto blanko. Liudytojas K. B. nurodė, kad pasirašinėjo ant blanko, o liudytoja Z. D. patvirtino, kad birželio mėnesį buvo liepusi ieškovui ir liudytojui K. B. pasirašyti ant atostogų blanko. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas nežinojo ir neišreiškė valios nutraukti darbo sutartį prašyme nurodyta data. Ieškovas pats sau prieštarauja ieškinyje nurodydamas, jog jo parašas yra suklastotas, o po to teismo posėdžio metu pripažindamas, kad parašas yra jo. Be to, ieškovas nurodė, kad apie atleidimą sužinojo tik po to, kai baigėsi jo nedarbingumas. Ieškovo paaiškinimai dėl jo parašo ant blanko yra nenuoseklūs ir nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu atsakovo argumentai dėl atleidimo teisėtumo yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Be to, ieškovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas siekė jį atleisti (LR DK 127 str. 1 d., 131 str., 297 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą:
- Pripažinti, jog 2009-12-17 pateikdamas ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas‘, ieškovas nėra praleidęs ieškinio pateikimo teismui senaties termino;
- Pripažinti atsakovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ 2009-10-31 sprendimą, kuriuo darbo sutartis nutraukta, neteisėtu;
- Pakeisti atleidimo pagrindą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai LR DK 140 str. 1 d. 1 p. nustatyto dydžio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką - 816,33 Lt ir vidutinį darbo užmokestį po 32,33 Lt per dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad prašymą už ieškovą pasirašė Z. D. – atsakovo darbuotoja. Ji neneigė fakto, jog prašymą už ieškovą pasirašė ieškovo prašymu. Prašymą ji surašė 2009-10-27 savo ranka Juozapavičiaus g., o 2009 m. vasarą Z. D. ieškovui ir dar vienam UAB „Naujamiesčio būstas“ darbuotojui K. B. liepė pasirašyti tuščiame blanke, pagrasinusi atleisti iš darbo dėl įvykusio konflikto. Ieškovas pasirašė tuščiame blanke, kas jame buvo atspausdinta, nežiūrėjo. Tuo metu su ieškovu darbo sutartis nebuvo nutraukta, todėl ieškovas pamanė, kad blankas su jo parašu buvo išmestas. Liudytoja Z. D. teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad neva grasindama atleisti iš darbo, ji liepė ieškovui pasirašyti tuščiame lape. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog liudytoja Z. D., nurodydama, kad nešiojasi su savimi įvairių prašymų blankus, 2009-10-27 prašymo blanke užrašė ne tik ieškovo vardą, pavardę, prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009-10-31, bet ir nurodė kokią sutartį prašo nutraukti, nurodydama tikslią jos datą ir numerį, kas kelia apeliantui abejonių, jog prašymas ieškovo vardu tikrai nebuvo užpildytas gatvėje 2009-10-27. Liudytoja negalėjo mintinai žinoti minėtų duomenų. Apeliantas teigia, jog jo valios nutraukti darbo sutartį nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008) praktikoje suformuota pozicija, jog pareiga įrodyti, kad darbuotojas yra išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį, t.y. kad darbuotojas atitinkamu laiku pateikė darbdaviui pareiškimą ir nurodė konkrečią darbo sutarties nutraukimo datą, tenka darbdaviui. Ieškovas dirbo UAB „Naujamiesčio būstas“ 11 mėnesių, todėl vadovaujantis LR DK 140 str. 1 d. 1 p. turėtų būti priteista vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka iš atsakovo. LR DK 297 str. 1 d. nustato 1 mėnesio terminą nuo atitinkamo nurodymo gavimo dienos kreiptis į teismą, ginčijant atleidimą iš darbo. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas baigėsi 2009-12-16, siedamas tai su galutiniu atsiskaitymu ir ieškovo paimta iš atsiskaitomosios sąskaitos 500 Lt pinigų suma. Tai, kad ieškovas iš savo atsiskaitomosios sąskaitos pasiėmė jam pervestą darbo užmokestį, neįrodo fakto, kad tą dieną jis turėjo suprasti apie jo atleidimą iš darbo. Ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009-11-19, t.y. po nedarbingumo laikotarpio ir dokumentas apie darbo sutarties nutraukimą jam buvo įteiktas 2009-11-23. Ieškovas mano, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas (LR CPK 140 str. 1 d. 1 p., 297 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundų prašydamas jį atmesti. Apeliantas prieštarauja pats sau: ieškinyje nurodydamas, kad jo parašas yra suklastotas, o posėdžio metu pripažindamas, kad tai jo parašas. Toks ieškovo elgesys vertintinas, kaip bandymas suklaidinti teismą bei piktnaudžiavimas savo, kaip proceso šalies, teisėmis. Ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pritaikymas šioje byloje nėra galimas, kadangi 2008-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008 konstatuota, jog darbdavys privalo įrodyti atleidimo teisėtumą, kai darbuotojo pareiškime nėra surašyta pareiškimo bei atleidimo data. Atsakovas teigia, jog ieškovas neįrodė savo valios nebuvimo nutraukiant darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovas praleido 1 mėn. senaties terminą (LR DK 27 str., 127 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose nustatė teismui aktyvų vaidmenį ir galimybę viršyti pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, papildant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo naudai, atsižvelgiant į socialines garantijas darbuotojo laikino nedarbingumo atveju dėl ligos pašalpos (LR CPK 414 str., 417 str.).
Įstatymas nustato, kad tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-11-19 pranešimo ieškovui apie jo atleidimą iš darbo (b.l. 9) gavimo dienos, todėl ieškovas, pateikdamas 2009-12-19 ieškinį teismui, nepraleido sutrumpinto ieškinio senaties termino (LR DK 297 str. 1 d.).
Ta aplinkybė, kad 2009-11-16 ieškovas paėmė iš banko sąskaitos 500 Lt, nors paprastai gaudavo po 400 Lt, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas turėjo žinoti apie atsakovo jam pervestą didesnę pinigų sumą bei jos paskirtį, nes įstatymas ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo sieja ne su pinigų pervedimu ar išmokėjimu, galutinai atsiskaitant, bet su dokumento dėl darbuotojo atleidimo gavimo diena.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei pakeisti atleidimo pagrindą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką - 816,33 Lt ir vidutinį darbo užmokestį po 32,33 Lt per dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas, pasirašydamas 2009-10-27 prašymą (b.l. 77) nutraukti su juo darbo sutartį nuo 2009-10-31, sukūrė teisinį pagrindą darbdaviui atleisti jį iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. darbuotojo pareiškimu, nes ieškovas nepasinaudojo LR DK 127 str. 4 d. numatyta galimybe atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktas ieškovo prašymas atleisti iš darbo yra surašytas ne ant tuščio popieriaus lapo, o ant atsakovo parengto trafaretinio blanko, kuriame ieškovas pasirašė grafoje „parašas“, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovas pasirašė tuščiame blanke, nes tai neatitinka bylos medžiagos ir liudytojų parodymų. Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų Z. D., M. T., S. G. parodymai yra nuoseklūs ir logiški, atitinkantys byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi, atsižvelgiant į tai, kad šios liudytojos asmeniškai matė, kaip ieškovas 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje asmeniškai pasirašė prašymą dėl jo atleidimo iš darbo. Liudytojo K. B. parodymai nėra vertinami, nes juose nėra bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingų duomenų. Ta aplinkybė, kad liudytoja Z. D. 2009-10-27 prašymo blanke užrašė ne tik ieškovo vardą, pavardę, prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009-10-31, bet ir nurodė tikslią darbo sutarties datą ir numerį, yra teisiškai nereikšminga, nes pats prašymas yra pasirašytas ieškovo, nepasinaudojusio teise atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, kaip darbdavys, įvykdė procesinę pareigą įrodyti, kad darbuotojas yra išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį, t.y. kad darbuotojas atitinkamu laiku pateikė darbdaviui pareiškimą ir nurodė konkrečią darbo sutarties nutraukimo datą, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Ta aplinkybė, kad laikotarpyje nuo 2009-10-29 iki 2009-11-18 ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, serija D Nr.6068875 (b.l. 6), sudaro teisinį pagrindą perkelti ieškovo V. Š. atleidimo iš darbo UAB „Naujamiesčio būstas“ datą iš 2009-10-31 į 2009-11-18, tuo papildant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimo rezoliucinę dalį, bei paliekanti sprendimą iš esmės nepakeistą, nes byla iš esmės išspręsta teisingai. Atsižvelgiant į tai, kad bylą iš esmės laimėjo atsakovas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsiaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai bei objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylos esmei reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamai bylai netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008 išaiškinimai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai, papildant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad perkeliama ieškovo V. Š. atleidimo iš darbo UAB „Naujamiesčio būstas“ data iš 2009-10-31 į 2009-11-18, išaiškinant ieškovui, kad dėl ligos pašalpos jis turi teisę kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių (LR DK 2 str. 1 d. 4 p., 3 str., 10 str., 127 str. 1 d., 297 str. 1 d.; CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 331 str., 414 str., 417 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Papildyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį:
„Perkelti V. Š. atleidimo iš darbo UAB „Naujamiesčio būstas“ datą iš 2009 m. spalio 31 d. į 2009 m. lapkričio 18 d.“