Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 187² straipsnį A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), LR pilietei, lietuvei, turinčiai aukštąjį (sveikatos) išsilavinimą, dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja barmene, netekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., būdama pasirašytinai įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. posėdyje nagrinėjant A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-2711-409/2016, iškeltą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, davė melagingus parodymus teigdama, kad 2016 m. liepos 3 d. rytą iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo iki garažo A. G. automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. V., o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G..

Teismo posėdyje A. A. nurodė, kad nesupranta jai mestų kaltinimų, nes ankstesniame teismo posėdyje pasakė tai, ką per įvykį matė arba darė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187² straipsnis numato administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

A. A. kaltę padarius pažeidimą, įrodo šie byloje esantys rašytiniai įrodymai: Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. posėdžio protokolas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2711-409/2016, iškeltoje A. G. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinis skundas.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismas įspėjo A. A., jog už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje numatyta administracinė atsakomybė. Apklausiama liudytoja ji nurodė, kad incidento išvakarėse ji dirbo su draugu A. V. (naktiniame klube) „(duomenys neskelbtini)“. (2016 m.) liepos 3 d. ryte baigė darbą ir su V. V. bei A. G. automobiliu nuvažiavo į (naktinį klubą) „(duomenys neskelbtini)“, paskui ji automobiliu „(duomenys neskelbtini) parvežė A. G. namo. Tikslaus adreso, kur gyvena A. G., nežino. Pasukę iš Tilžės gatvės, važiavo į Ginkūnus pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ gatve tiesiai beveik iki galo; už autobusų stotelės dar važiavo apie 200 metrų, po to pasuko į kairę. Kieme išleido A. G.. Negalėjo tiksliai pasakyti, kiek tame kieme yra daugiabučių. Kiemas kvadratinis, abipus kiemo stovi namai. Čia išleido A. G. ir savo draugą A. V., o ji išvažiavo prie garažo už kelių šimtų metrų laukti savo draugo. Nežino, kokiu tikslu A. G. paprašė jos draugo A. V. nuvaryti automobilį į garažą. A. G. buvo neblaivus, A. V. blaivus. Maždaug po 10 min. atvažiavo jos draugas A. V. ir A. G.. Automobilį vairavo jos draugas A. V., vėliau jis įsėdo į jos automobilį ir jie išvažiavo, o A. G. nuėjo namo. Apie šį įvykį su savo draugu nesikalbėjo.

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-2711-409/2016, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu konstatavo, kad A. G. 2016 m. liepos 3 d. 7²⁵val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 1,98 promilių, įvertinus paklaidą, - girtumo laipsnis). Teismas liudytojos A. A. parodymus vertino kaip duotus siekiant, kad A. G. išvengtų administracinės atsakomybės, nes jie prieštaravo liudytojos J. G. parodymams, policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams, ir juos atmetė.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apelianto versija, jog automobilį vairavo A. V., paneigta detaliais ir nuosekliais liudytojos J. G. parodymais. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad minėta liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ar siektų apkalbėti A. G.. Priešingai nei A. A. ir A. V., ji A. G. nepažįsta. Manyti, kad ši liudytoja sąžiningai klysta, taip pat nėra pagrindo.

Be to, versiją, jog automobilį vairavo A. V., A. G. pateikė tik pirmosios instancijos teisme. 2016 m. liepos 3 d. rašytame paaiškinime A. G. teigė, kad automobilį prie garažo pasistatė 2016 m. liepos 2 d. apie 17 val., aplinkybių, kad jo automobilį iki garažo nuvairavo A. V., kad iš miesto į namus jį parvežė A. V. draugė A. A., nenurodė. A. G. posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl iš karto nenurodė šių aplinkybių. Sutikti su apelianto skundo teiginiui, kad jo pirminis paaiškinimas dėl jo girtumo yra niekinis, nėra pagrindo, nes liudytojas A. V. parodė, jog A. G. nebuvo visiškai girtas, su juo buvo galima susikalbėti. A. G. taip pat nurodė, jog prisimena, ką aiškino policijos pareigūnams.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas, kad A. G. padarė pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, yra įsiteisėjęs, todėl šis faktas nekvestionuojamas. Kitaip tariant, nekvestionuojama, kad įvykio metu automobilį „(duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus A. G., o ne blaivus A. V.. Pasak A. A., ji buvo tiesioginė aptariamo įvykio dalyvė, o ne tik pasyvi stebėtoja ar antrinis informacijos šaltinis. Nenustatyta, kad ji, duodama teisme parodymus, kurie, kaip minėta, neatitinka tikrovės, būtų sąžiningai klydusi arba nesuvokusi ir/ar negalėjusi valdyti savo veiksmų (žodžių). Išnagrinėjęs pastarąją bylą teismas sprendžia, kad A. A. 2016 m. liepos 27 d. posėdyje liudytojo apklausos metu tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog 2016 m. liepos 3 d. rytą iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo iki garažo A. G. automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo (blaivus) A. V., o ne (neblaivus) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G..

Įvertinus pažeidimo pobūdį (pažeista valdymo tvarka), pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), nenustatęs jos atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, remdamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas A. A. už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 187² straipsnį padarymą skiria vienintelę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parinkdamas didesnį už minimalų (ATPK 30² str.).

Išaiškinti A. A., kad bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 d. nuo pranešimo apie skundo atmetimą dienos. Jeigu ji negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ATPK 312 ir 314 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 187², 224 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas

nutaria:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 320 € (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, apeliacinį skundą paduodant arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui, arba per šį apylinkės teismą.