Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-78-398/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-30
Bylos Nr.
1S-78-398/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Lolita Narmontienė
Byla Nr. 1S-78-398/2015
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. K. gynėjos advokatės Lolitos Narmontienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis skirti kaltinamajam S. K. kardomąją priemonę – suėmimą palikta galioti ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 20 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2011 m. birželio 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), atstovaujama direktorės V. V., pagal kurią Bendrovė įsipareigojo 2011 m. birželio 14 d. perduoti jam laikinai naudotis už užmokestį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 47282,59 Lt vertės su jame buvusia signalizacija 934 Lt vertės, papildoma vaizdo ir garso aparatūra 7605 Lt vertės, palydovine sekimo sistema 969,82 Lt vertės bei stogo bagažine 2000 Lt vertės, o jis įsipareigojo automobilį grąžinti iki 2011 m. birželio 17 d. (šis terminas vėliau žodžiu pratęstas iki 2011 m. birželio 21 d.), žinodamas, kad automobilis yra Bendrovės nuosavybė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 1 punktą, transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1, 3.1.12 punktų reikalavimus, įpareigojančius automobilį grąžinti sutarčiai pasibaigus, 2011 m. birželio 21 d. ir iki šiol automobilio sąmoningai negrąžino ir taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę - 58791,41 Lt turtinę žalą.

Be to, jis kaltinamas ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2011 m. birželio 30 d. 16.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 313 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 60579,38 Lt vertės, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba ir neturi teisės ją atstovauti, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. P. žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis yra UAB “(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas, ir šios bendrovės registracijos pažymėjimą Nr. 139625 bei antspaudą, kuriuos 2011 m. gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gavo iš V. U., nežinojusio apie jo daromą nusikalstamą veiką, taip įgijęs A. P. pasitikėjimą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sudarė automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini ir „Mercedes Benz Sprinter 313 CDI“ priėmimo - perdavimo aktą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), atstovaujama A. P., kurioje savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas, po ko jam buvo perduotas už užmokestį laikinai iki 2011 m. liepos 2 d. naudotis ir valdyti Bendrovei nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz 313 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 60579,38 Lt vertės su jame įrengta signalizacija 640 Lt vertės ir 76,66 litrų dyzelinio kuro 327,33 Lt vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011n m. liepos 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sudarė automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2011 m. birželio 30 d., pratęsimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. P., kurioje savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dileris, pagal kurią įsipareigojo automobilį grąžinti iki 2011 m. liepos 8 d. 17.00 val., tačiau 2011 m. liepos 8 d. ir iki šiol automobilio negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 313 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 60579,38 Lt vertės su jame įrengta signalizacija 640 Lt vertės ir bake buvusiais 76,66 litrais dyzelio 327,33 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 61546,71 Lt turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi kaltinamajam S. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2014 m. gegužės 30 d. Vilniuje. Nuo jo sulaikymo dienos su S. K. buvo atliekami procesiniai veiksmai dėl jo atliekamame Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK KPS ikiteisminiame tyrime Nr. 64-1-01214-10: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi palikta galioti to paties teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas; taip pat vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, 2014 m. liepos 29 d. S. K. buvo pasiųstas stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. Iškart po jos užbaigimo, S. K. buvo atlikta dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų nagrinėjamose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), S. K. paleistas iš suėmimo kaip atlikęs bausmę.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis skirti kaltinamajam S. K. kardomąją priemonę – suėmimą palikta galioti ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 20 d. Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę ir kitas aplinkybes, taip pat įvertinęs kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, o būtent, jog jis daugiau nei dvejus metus slapstėsi nuo teismo, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje S. K., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo S. K. gynėja skunde nurodė, jog skundžiama nutartis priimta, iš esmės pažeidžiant BPK 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, be to, nebuvo objektyvus vertindamas suėmimo skyrimui būtinas sąlygas.

Apygardos teismas savo nutartį nustatyti S. K. suėmimo terminą trims mėnesiams iš esmės pagrindė vienu argumentu – jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu bei įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausme, remdamasis vien prielaidomis, jog būtent tai gali nulemti kaltinamojo apsisprendimą pasislėpti nuo teismo. Tokia išvada prieštarauja suformuotai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, kur konstatuota, kad slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Turi būti atsižvelgiama į daugelį kitų aplinkybių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba atvirkščiai, parodyti, kad toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog S. K. inkriminuojami nusikaltimai yra nesmurtiniai. Todėl ilgas suėmimo termino tęsimas padarius tokio pobūdžio veikas suponuoja išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas veikas ir jo nubaudimo. Taip pat didėja tikimybė, jog ilgą laiką laikant asmenį suėmime bus pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių 5 straipsnio nuostatos.

Teismas spręsdamas kardomosios priemonės klausimą ir vertindamas 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria S. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, pagrįstumą, visiškai neįvertino nuo minėtos nutarties priėmimo pasikeitusių aplinkybių ir S. K. charakterizuojančių duomenų. S. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dar būdamas suimtas surado darbą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino vadybininku. Nors S. K. yra nevedęs, tačiau turi motina, su kuria aktyviai palaiko ryšius. Taigi, kaltinamojo socialiniai ryšiai nėra nutrūkę.

Bylos duomenimis, S. K. nustatytas žizoefektinis sutrikimas, dėl ko jam turi būti taikomas nuolatinis gydymas. Tardymo izoliatoriuje nėra galimybės laiku gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą bei gydymą, dėl ko kaltinamojo psichinė sveikatos būklę gali pablogėti ir iš remisijos stadijos pereiti į aktyvią ligos formą.

Kaltinamajam nebuvo žinoma, kad jis yra paieškomas. S. K. sąmoningai nuo teismo nesislapstė, tuo metu jam, buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, stacionarinis stebėjimas pakeistas į ambulatorinį ir jis nuolat lankydavosi pas gydytojus pagal savo gyvenamąją vietą.

2015 m. sausio 30 d. paleistas iš suėmimo, S. K. pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytu laiku atvykdavo registruotis į policijos įstaigą, aktyviai domėjo Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, buvo nuvykęs su ja susipažinti ir būdamas informuotas apie 2015 m. vasario 19 d. posėdį, į jį atvyko.

Šioje baudžiamosios bylos stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Šalies argumentai

Kaltinamojo S. K. gynėja skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. K. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant S. K. suėmimą ir vėliau nustatant jo terminą trims mėnesiams, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti būtini pagrindai bei sąlygos.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės paskyrimo, termino nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančių ir kaltinamajame akte išdėstytų duomenų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei nustatant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriamas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. BPK 125 straipsnis reglamentuoja, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, priima motyvuotą nutartį, kurioje be kitų duomenų privalo nurodyti suėmimo skyrimo sąlygas, vieną ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos motyvuoti.

Suėmimas S. K. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Vadovaujantis teismų praktika, apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes (kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

S. K. kaltinamas padaręs dvi tyčines veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą (taip pat ir laisvės atėmimą iki dešimties metų). Taigi jei būtų įrodyta S. K. kaltė, jam grėstų ilgalaikis įkalinimas. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje S. K. buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurią jis pažeidė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad faktiškai beveik išnagrinėjus baudžiamąją bylą S. K. pradėjo vengti teismo, iš eilės neatvyko į kelis teisiamuosius posėdžius, apie kuriuos jam iš anksto buvo pranešta, dėl kokių priežasčių neatvyko nepranešė, taip nesureagavo į jam už neatvykimą į teismą paskirtą areštą, vėliau kaltinamasis nuo teismo pasislėpė. Todėl S. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos pagrįstai pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.

Nors gynėja skunde akcentuoja per dvejus metus pasikeitusią situaciją, tokie teiginiai nėra pakankamas pagrindas naikinti S. K. taikomą kardomąją priemonę, nes kaltinamajam švelnesnės kardomosios priemonės gali būti nepakankamos užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Pasislėpimo tikimybę sustipriną tai, kad S. K. ilgiau nei dvejus metus buvo paieškomas. Bylos duomenys patvirtina, jog skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu jis ne karto nebuvo surastas, su pareigūnais bendravusi kaltinamojo motina sistemingai nurodydavo, jog S. K. ji mato retai, teigė nežinanti, kaip su juo galima susiekti, su sūnumi bendrauja mažai dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad S. K. nesaisto itin tvirti socialiniai ryšiai, be to, jie nėra tokie, kurie sulaikytų kaltinamąjį nuo pasislėpimo. Apygardos teismo pateiktas susirašinėjimas su S. K. paiešką vykdančiu PK taip pat rodo, jog pareigūnai S. K. bandė surasti ne tik namuose, bet ir gydymo įstaigose. Pareigūnai aiškinosi skunde nurodomas aplinkybės tiek dėl jo lankymosi pas gydytojus, tiek ir taikomų priverčiamųjų priemonių.

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad S. K., suvokdamas gresiančios bausmės dydį ir siekdamas jos išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad S. K. kaltinamas padaręs nesmurtinius nusikaltimus, paleistas į laisvę įsidarbino, pradėjo rodyti susidomėjimą baudžiamąja byla, pats atvyko su ja susipažinti ir žinodamas, jog galimai bus suimtas, dalyvavo teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, yra svarbios, tačiau jos nepaneigia išdėstytų aplinkybių visumos ir negali būti pakankamas pagrindas panaikinti S. K. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio S. K. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2012 m. gegužės 21 d. perduota Kauno apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

S. K. paskirta kardomoji priemonė neprieštarauja BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui. Minėtas baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad nepaskyrus S. K. suėmimo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Ta aplinkybė, jog suimtojo gynėja turi priešingą nuomonę, nereiškia, jog kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir jo terminas trims mėnesiams nustatytas nepagrįstai.

Gynėja skunde nurodo ir tai, kad S. K. diagnozuotas psichikos susirgimas, šiuo metu jam ligos remisija, tačiau laikant jį suimtą sveikatos būklė gali vėl pablogėti, o tardymo izoliatoriuje nebus galimybių gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Su tokiais gynėjos teiginiais nėra pagrindo sutikti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam S. K. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

Apygardos teismas, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį pakeisti S. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos į kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jo terminą trims mėnesiams, nepažeidė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, nei EŽTT praktikos, nei Konstitucijos, nei Konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo S. K. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris