Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo, praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja P. G. (toliau – ir pareiškėja, ir P. G.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 38S-57-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. G.“ (toliau – Sprendimas) ir klausimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra grąžinti spręsti iš naujo; 2) pripažinus, kad neįmanoma sugrąžinti žemės natūra, atnaujinti terminą prašymui už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų pateikti.

P. G. skunde nurodė, kad ji nepageidavo už žemę gauti atlyginimą pinigais, todėl nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos priimtu Sprendimu, kuriuo jai nuosavybės teisės į buvusio savininko V. G. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės 0,90 ha dalį atkurtos atlyginant pinigais. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra pranešusi pareiškėjai, jog buvusio savininko valdytas žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl ji neturėjo pagrindo abejoti nuosavybės teisių atkūrimu grąžinant žemę natūra. Pareiškėjos teigimu, dėl šios priežasties ji praleido terminą pateikti prašymą už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų. P. G. tvirtino, kad ji, kaip ūkininkė, būtų pasirinkusi tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėjos teigimu, jai galėtų būti perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su pareiškėjai priklausančiu 1,72 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija yra paskelbusi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1164 ha ploto dalies su jame esančiais pastatais aukcioną (1 t., b. l. 1–2.).

Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 30 d., P. G. atstovas advokatas Marius Barisevičius (toliau – M. Barisevičius) prašė tenkinti skundą. Pareiškėjos atstovas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais.

P. G. atstovaujantis advokatas M. Barisevičius 2020 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė papildomus paaiškinimus.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto 2007 m. sausio 23 d. parengtame Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2006-2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje Nr. 1 buvo nurodyta, kad pareiškėjai projektuojamas 0,90 ha ploto sklypas, plane pažymėtas Nr. 503-7. Iš 2007 m. sausio 23 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pageidaujančių gauti žemės natūra rėžiniame (duomenys neskelbtini) asmenų susirinkimo protokolo matyti, kad pareiškėja išreiškė prašymą pretendentams leisti jai gauti 0,90 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau susirinkime buvo nuspręsta grąžinamus sklypus projektuoti pagal parengtą žiniaraštį ir schemą. Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – Utenos AVA) Žemės tvarkymo departamento Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo viešo visuomenės svarstymo rezultatų aptarimo posėdžio protokolo Nr. 113-24 duomenimis, pareiškėjos pageidavimas 0,90 ha ploto sklypą jai suprojektuoti (duomenys neskelbtini) nebuvo tenkintas, įvertinus, kad dėl to reiktų perprojektuoti (duomenys neskelbtini) sklypus. Pareiškėjos atstovas teigė, kad Utenos AVA 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 16-1014 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plano duomenys patvirtina, kad ir toliau pareiškėjai buvo projektuojamas sklypas Nr. 503-7. Tvirtino, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjai buvo pranešta, kad jai nebus projektuojamas sklypas Nr. 503-7, ir apie pasekmes, jog, nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, nuosavybės teisės jai bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjos atstovas vertino, kad iš byloje pateiktos medžiagos nėra aišku, dėl kokių priežasčių kitiems pretendentams buvo atkuriamos nuosavybės teisės pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o pareiškėjai nuosavybės teisės į suprojektuotą sklypą Nr. 503-7 nebuvo atkurtos, jeigu jos pageidavimas suprojektuoti sklypą (duomenys neskelbtini) buvo atmestas. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad NŽT Anykščių skyrius pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. G. projektuotas sklypas Nr. 503-7, kurio plotas šiuo metu 0,79 ha, yra laisvos valstybinės žemės sklypas, jis suteiktas naudotis D. G.. Advokatas nurodė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalis, kurios redakcija išdėstyta 2018 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XIII-1610, bei teigė, kad teismų praktikoje nurodoma, kad pareiškėjas privalo būti raštu informuotas apie pasekmes, kurios kils nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo, t. y. kad nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Pareiškėjos advokatas kaip esminį procedūrinį pažeidimą, darantį Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstą, vertino tai, kad P. G. apskritai nebuvo informuota apie tai, kad jai nuosavybės teisės į projektuojamą žemės sklypą Nr. 503-7 nebus atkuriamos ir kad jai nepasirinkus šio sklypo, nuosavybės bus atkuriamos atlyginant pinigais. Teigė, kad nesant galimybės suprojektuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pareiškėja sutinka dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuoto sklypo Nr. 503-7, kuris yra laisva valstybinė žemė ir į kurį nuosavybės teisės pareiškėjai gali būti atkurtos (2 t., b. l. 51–53).

Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Anykščių skyrius (toliau – NŽT Anykščių skyrius) atsiliepimu prašė P. G. skundą atmesti (1 t., b. l. 33–37).

NŽT Anykščių skyrius, remdamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų", 23 punktu, teigė, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžinė sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miško ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207.

NŽT Anykščių skyrius nurodė, kad Anykščių rajono žemėtvarkos skyriuje (duomenys neskelbtini) 2007 m. sausio 23 d. įvyko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte pageidaujančių gauti žemės natūra rėžiniame (duomenys neskelbtini), asmenų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir P. G.. Šiame susirinkime projekto autorė R. U. pretendentams pranešė, kad (duomenys neskelbtini) grąžinamos natūra žemės yra mažiau nei laisvos valstybinio fondo žemės. P. G. prašė, kad pretendentai leistų jai gauti 0,90 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Su šiuo pasiūlymu nesutikus G. R. atstovui R. R., P. G. kartu su sutuoktiniu A. G. iš susirinkimo išvyko, pareiškusi, kad ji neturi laiko dalyvauti jame, nes išvyksta į sanatoriją. Susirinkime likę pretendentai nutarė P. G. grąžinamą natūra žemės sklypą projektuoti prie H. T. sodybos, palei (duomenys neskelbtini) ribą, susirinkusiems pareiškus, kad A. G. valstiečių ūkiui buvo atiduota geriausia (duomenys neskelbtini) žemė. Atsižvelgusi į pretendentų išreikštus pageidavimus, projekto autorė paruošė (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo schemą, kuri yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis. Su paruošta (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo schema susipažino visi pretendentai, išskyrus P. G. ir A. G., išvykusius iš susirinkimo.

NŽT Anykščių skyrius paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto papildymo viešo visuomenės svarstymo rezultatų aptarimo posėdyje, vykusiame 2007 m. spalio 25 d., kuriame dalyvavo ir P. G., buvo nagrinėjamos piliečių, tarp jų – ir P. G., pretenzijos, dėl suprojektuoto sklypo vietos. P. G. toliau pageidavo, kad 0,90 ha žemės sklypas būtų suprojektuojamas (duomenys neskelbtini). Posėdyje pareiškėjos pretenzija dėl žemės sklypo, suprojektuoto prie H. T. namų valdos sklypo, buvo pripažinta nepagrįsta. NŽT Anykščių skyrius tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2006-2007 m. rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte P. G. buvo projektuojamas 0,90 ha žemės sklypas, tačiau ji su jo vieta nesutiko.

NŽT Anykščių skyrius kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos teiginius, kad ji nežinojusi, jog žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir kad tai buvo atlikta jai nežinant. NŽT Anykščių skyrius pabrėžė, kad P. G. nuosavybės teisės atkuriamos pagal Išvadą Nr. 6119, kurioje nurodyti duomenys apie žemės plotus, jų priskyrimą grąžintinam miškui, valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme, valstybės išperkamam vandens telkiniui. Paaiškino, kad dalis (duomenys neskelbtini) žemės yra užimta keliu (duomenys neskelbtini), privačiais sklypais, tarp jų – ir neįteisinta P. G. namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), upės (duomenys neskelbtini). Be to, Anykščių rajono valdybos 1991 m. vasario 21 d. potvarkiu pareiškėjos sutuoktiniui A. G. buvo suteikta 15,37 ha žemės valstiečių ūkiui steigti (duomenys neskelbtini), kurią jis privatizavo 1993 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.

NŽT Anykščių skyrius, pasisakydamas dėl P. G. argumentų apie žemės sklypo, kuriame yra sargų pastatas, ūkinis pastatas ir garažas bei apie šio sklypo dalies aukcioną nurodė, kad šie objektai yra (duomenys neskelbtini), t. y. yra (duomenys neskelbtini), ir pabrėžė, kad P. G. nuosavybės teisės atkuriamos į (duomenys neskelbtini) buvusią žemę.

NŽT Anykščių skyrius, pasisakydamas dėl atkūrimo būdo kaip teisingos kompensacijos ir kompensacijos apskaičiavimo, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimo išvada, jog nuostata, kad, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Pabrėžė, kad kompensacija pinigais, kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdas, negali būti derybų objektas, ši kompensacija skaičiuojama, remiantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos".

NŽT Anykščių skyrius teigė, kad, pagal Atkūrimo įstatymo, Tvarkos ir kitų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kiekvienas pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, teisiniuose santykiuose, susijusiuose su jų nuosavybės į žemę atkūrimu, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, t. y. nuosavybės teisėms į žemę atkurti, pasiekti. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas vertino, kad pareiškėja nepakankamai rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu.

Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 30 d., NŽT Anykščių skyriaus atstovė G. V., remdamasis atsiliepime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytais argumentais ir motyvais, prašė P. G. skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija prašė P. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 9–11).

Anykščių rajono savivaldybės administracija, pasisakydama dėl skundo teiginių apie paskelbtą aukcioną įsigyti sargų pastatą ir garažą su 1164/26430 dalies (0,1164 ha) žemės sklypo ir pareiškėjos galimybę iš numatomo išnuomoti žemės sklypo išskirti 0,90 ha ir grąžinti jai, rėmėsi Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad nuosavybės teisės atkūrimo klausimas nėra priskirtas Anykščių rajono savivaldybės administracijos kompetencijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl šios priežasties nevertina Nacionalinei žemės tarnybai priskirtų sprendimų priėmimą nulėmusių aplinkybių, šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos rašytiniai duomenys, bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti, teismo posėdyje P. G. ir NŽT Anykščių skyriaus atstovės G. V. pateikti paaiškinimai patvirtina, kad P. G. pretendavo atkurti nuosavybės teises į 3,48 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini). Teisę atkurti nuosavybės teises į žemę P. G. įgijo 2001 m. gruodžio 10 d. su A. G., O. G. sudaryta Teisės atkurti į išlikusio nekilnojamojo turto pardavimo sutartimi, reg. Nr. II-4946 (1 t., b. l. 112).

Utenos AVA 2001 m. gruodžio 14 d. parengtos Išvados Nr. 6119 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" duomenimis, P. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. G. Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – į 2,58 ha žemės (vertė 3 155 Lt), iš kurios grąžintinam miškui priskiriama 0,10 ha (vertė 56 Lt), valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme, – 2,14 ha (vertė 2 657 Lt), valstybės išperkamam vandens telkiniui – 0,34 ha (vertė 442 Lt). Išvada Nr. 6119 buvo persiųsta į (duomenys neskelbtini), kurioje gauta 2001 m. gruodžio 20 d., reg. Nr. 966 (1 t., b. l. 119–120).

Atkuriant P. G. nuosavybės teises, buvo priimti Utenos AVA 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 13-13812 „Dėl nuosavybės teisiu atkūrimo kaimo vietovėje P. G.", kuriuos nuosavybės teisės atkurtos į 2,10 ha žemės ir 0,14 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės ir sklypus, bei Utenos AVA 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 13-13875 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje P. G.", kuriuo pareiškėjai nuosavybės teisės į 0,83 ha žemės buvo atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam miško žemės sklypą (1 t., b. l. 115–118).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38S-57-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. G.“, P. G. į jai tenkančios buvusio savininko V. G. valdytos žemės, esančios Utenos apskrities (duomenys neskelbtini), 0,90 ha plotą buvo atkurtos atlyginant 434 Eur piniginių lėšų suma (Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais P. G. dokumentacija, l. 2).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo piliečiui nuosavybės teises į žemę atkurti pinigais teisėtumo.

Nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

Sąlygos, kurioms esant, nuosavybės teisės piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais, nustatytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, kuria nurodytas straipsnis buvo papildytas 2018 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XIII-1610. Atsižvelgus į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėjanti institucija, turintį pareigą užtikrinti, kad priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepažeistų Atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, nustačiusi Atkūrimo įstatymo nurodytas sąlygas, yra imperatyviai įpareigota priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių piliečiui atkūrimo atlyginant pinigais.

NŽT Anykščių skyriaus pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esantis (duomenys neskelbtini) buvo rėžinis, t. y. neišskirstytas į vienkiemius. Dėl šios faktinės aplinkybės bylos proceso dalyviai ginčo nekėlė.

NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. spalio 23 d. Pažymos Nr. 38NPAŽ-13-(14.38.134.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ duomenimis, Utenos AVA priėmus 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 13-13812 „Dėl nuosavybės teisiu atkūrimo kaimo vietovėje P. G." ir 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 13-13875 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje P. G.“, pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos į buvusio savininko V. G. 2,58 ha žemės ir jai nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,90 ha žemės (Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais P. G. dokumentacija, l. 10).

Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintą principinę nuostatą, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja (1 dalis); žemė grąžinama natūra nedelsiant, tačiau toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas (4 dalis). Tvarkos 23 punkte buvo nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos, bylos nagrinėjimo metu – laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207.

Pagal taikomą 2006 m. balandžio 26 d. – 2008 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką (toliau – Metodika), patvirtintą 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija ir 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija), žemėtvarkos projektuose, rengiamuose tik kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d., suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Žemėtvarkos projektų rengimo į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose nuostatos buvo įtvirtintos Metodikos 61–66 punktuose. Pagal Metodikos 64 ir 65 punktus, pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką vieno kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria susirinkime, o susirinkimo metu priimtas sprendimas įforminamas protokolu, sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių pretendentų paprasta balsų dauguma.

(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pageidaujančių gauti natūra (duomenys neskelbtini), asmenų susirinkime, vykusiame 2007 m. sausio 23 d., buvo svarstomas grąžinamų natūra sklypų projektavimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė R. U. susirinkusiems pretendentams pranešė, kad jų pageidaujamo susigražinti natūra žemės plotas yra 18,80 ha, o laisvos žemės yra 12 ha; kad padidėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas ir jis yra 1,02 ha. Šiame susirinkime P. G. pageidavo gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pareiškė, kad, jei susirinkime bus nutarta kitaip ir šis sklypas jai nebus projektuojamas, tai tokiu atveju jai „nereikia nieko“ (taip originale). Susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad P. G. žemės sklypas būtų projektuojamas prie H. T. sodybos, palei (duomenys neskelbtini) ribą; nutarta grąžinamus natūra žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pretendentams projektuoti pagal susirinkimo metu patvirtintą žemės sklypų išdėstymo schemą. P. G. iš susirinkimo išvyko, pranešusi, kad ji neturi laiko dalyvauti susirinkime, kuris, jos manymu, vyks ilgai (1 t., b. l. 134–136). Prie susirinkimo protokolo pridėtame 2007 m. sausio 23 d. žemėtvarkos projekto autorės R. U. parengtame (duomenys neskelbtini) išskirstymo schemoje kiekvienam pretendentui projektuojamo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos skirtinga spalva, P. G. skirto sklypo ribos pažymėtos raudonai (1 t., b. l. 136, 138). Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto 2007 m. sausio 23 d. parengto Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2006-2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraščio Nr. 1 duomenimis, pareiškėjai 0,90 ha ploto projektuojamas sklypas pažymėtas Nr. 503-7 (1 t., b. l. 137).

Taikomos redakcijos Metodikos 66 punkte nurodyta, kad kaimo gyvenamojoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai derinami su pretendentais, dalyvavusiais susirinkime bei pareiškusiais norą gauti žemę, mišką; nesant pretendentų suderinimo pagal šios metodikos 40 ir 60 punktuose nurodytą tvarką arba jiems neatvykus, visi pretendentai įrašomi į šios metodikos 6 priede nustatytos formos lentelės 4.1 punktą; ginčų nagrinėjimui reikalingą medžiagą (žemės sklypų išdėstymo projekto eskizą ir suderinimo žiniaraštį) projekto autorius pateikia žemėtvarkos skyriui; jeigu ginčas neišspręstas arba pretendentai nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, žemės sklypai rengiamame žemėtvarkos projekte nebraižomi ir bylos piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į grąžinamą žemę, mišką nerengiamos; piliečiai, nesutinkantys su priimtais sprendimais susirinkimo arba žemėtvarkos projekto rengimo metu, juos gali apskųsti žemėtvarkos skyriui, kuris piliečių pretenzijas nagrinėja Metodikos 60 punkte nustatyta tvarka.

NŽT Anykščių skyriaus pateiktos Metodikos 6 priede nustatytos formos lentelės Nr. 1, parengtos 2007 m. vasario 6 d., 2-ojo punkto duomenimis, P. G. buvo nurodyta kaip pretendentė, pateikusi prašymą sugrąžinti 0,90 ha žemės natūra ir nedalyvavusi projektuojant žemės sklypus (2 t., b. l. 173).

P. G. 2007 m. kovo 29 d. pateikė pretenziją (originale – prašymas), kurioje nurodė, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2006-2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekte jai projektuojamu 0,90 ha ploto sklypu Nr. 503-7 ir išdėstė nesutikimo motyvus (1 t., b. l. 143).

Anykščių rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. spalio 25 d. vykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo viešo visuomenės svarstymo rezultatų aptarimo posėdžio protokolo Nr. 113-24 duomenimis, šiame susirinkime buvo svarstomos pretendentų, įskaitant ir susirinkime dalyvavusios P. G., pretenzijos, gautos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo viešo visuomenės svarstymo metu; P. G. pretenzija, kad 0,90 ha ploto sklypas būtų suprojektuotas (duomenys neskelbtini), nebuvo patenkinta, įvertinus, kad dėl to tektų perprojektuoti (duomenys neskelbtini) sklypus (1 t., b. l. 140–142).

Utenos AVA 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 16-1014 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykščių rajone“ 1.2 punktu patvirtinto piliečių, kuriems rengiant šį projekto papildymą, suprojektuoti žemės, miško vandens telkinių sklypai, sąrašo duomenimis, P. G. į I-ojo eiliškumo grupės pretendentų sąrašą nebuvo įtraukta (1 t., b. l. 168–172). Be to, aukščiau nurodytu Utenos AVA įsakymu patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plano duomenimis, jame buvo pažymėti suprojektuoti žemės sklypai, įskaitant ir 1.2 punktu patvirtintiems piliečiams (Nr. 500, Nr. 501-1, 2, 3; Nr. 502-1, 2, 3; Nr. 503-1, 2, 3, 4, 5, 6) bei Nr. 503-7. Žemės sklypas Nr. 503-4 (plotas – 1,01 ha), buvo suprojektuotas pretendentei O. G. (1 t., b. l. 170–172).

Bylos duomenimis, nuosavybės teisės į 0,9863 ha ploto žemės sklypą, kuriam buvo suteiktas Nr. 503-4 (žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į kurį pretendavo P. G.), Utenos AVA 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 16-372 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2007-12-20 įsakymo Nr. 16-1014 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykščių rajone“ pakeitimo“ patvirtinus pakeistas Utenos AVA 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 16-1014 patvirtintų kai kurių žemės sklypų, tarp jų – ir Nr. 503-4, ribas, Utenos AVA 2008 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 13-25312 buvo perduotas O. G. nuosavybėn; šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165, 179–190; 2 t., b. l. 12). Be to, byloje nustatyta, kad ir kitiems asmenims, pageidavusiems gauti žemės sklypus natūra rėžiniame (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nuosavybės teisės į jiems suprojektuotus žemės sklypus buvo atkurtos Utenos AVA sprendimais, priimtais 2008 m. gegužės 6 d. ir 2008 m. birželio 5 d. (2 t., b. l. 1– 9, 12–13).

Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais P. G. dokumentacijos duomenimis, NŽT Anykščių skyrius 2019 m. spalio 23 d. parengė Pažymą Nr. 38NPAŽ-13-(14.38.134.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodė, kad P. G., turinčiai teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. G. 3,48 ha žemės, yra neatkurtos nuosavybės teisės į 0,90 ha žemės; UAB „Anykščių matininkas“ 2019 m. spalio 29 d. parengė Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo aktą, sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektą, kuriame nurodė, kad už buvusio savininko V. G. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės 0,90 ha dalį priklausančio atlyginimo pinigais suma yra 434 Eur.

NŽT Anykščių skyrius, patikrinęs P. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, 2019 m. lapkričio 19 d. registruota korespondencija išsiuntė pranešimą „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“, kuriuo pareiškėją informavo apie parengtą sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektą ir 2019 m. gruodžio 3 d., 9 val. 00 min. vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas sprendimo priėmimo klausimas. Be to, NŽT Anykščių skyrius šiame pranešime išaiškino, kad, pareiškėjai neatvykus, sprendimas bus priimtas jai nedalyvaujant.

Pašto įstaigos žymų duomenimis, pranešimas „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ P. G. nebuvo įteiktas, pareiškėja šio pranešimo pašto įstaigoje neatsiėmė, jis NŽT Anykščių skyriui buvo grąžintas 2020 m. sausio 2 d.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad NŽT Anykščių skyriuje 2019 m. gruodžio 3 d., 9 val. 00 min. vykusiame posėdyje skundžiamas Sprendimas buvo priimtas P. G. nedalyvaujant ir viešojo administravimo subjektui neįsitikinus, kad pareiškėjai siųsta registruota korespondencija įteikta ir jai žinoma apie neatvykimo į paskirtą posėdį teisines pasekmes.

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įsakmiai nustato, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, o piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Tvarkos 112 punktas reikalauja, kad sprendimus priimančios institucijos apie posėdžio vietą ir laiką piliečiui praneštų raštu (registruotu laišku) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nacionalinė žemės tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai, vykdydami viešojo administravimo veiklą nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių srityje, privalo laikytis tiek specialiųjų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą procesą, tiek ir bendrųjų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (taikoma 2019 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija; toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje buvo įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga vadovautis įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo principais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavo, kad viešojo administravimo subjekto priimamas individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad viešojo administravimo subjektų veiklai taikomas gero administravimo principas, kuris, pagal teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, reikalauja, jog valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, suteiktų galimybę asmeniui, dėl kurio teisių ir pareigų priimamas sprendimas, pateikti savo paaiškinimus bei užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teismas sprendžia, kad, pagal nuo 2019 sausio 1 d. galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) įtvirtintą reguliavimą, Nacionalinė žemės tarnyba, prieš priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, turi pareigą įsitikinti, ar pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., buvo Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nurodyti (patikslinti) vietovę, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, tačiau to neatliko, bei konstatuoti, kad toks pilietis, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyko (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirinko projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą.

Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog P. G. nuo 2007 m. spalio 25 d., kai ji dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo viešo visuomenės svarstymo rezultatų aptarimo posėdyje svarstant jos 2007 m. kovo 29 d. pareikštą pretenziją dėl neprojektuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo Nr. 503-4, bei po 2019 sausio 1 d, kai įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis, nebuvo kviečiama dalyvauti tolimesnėse nuosavybės teisių į 0,90 ha žemės atkūrimo procedūrose, NŽT Anykščių skyriuje pareiškėjos iniciatyva parengtų kreipimųsi atkurti nuosavybės teises į likusią 0,90 ha ploto žemę nebuvo gauta.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad NŽT Anykščių skyrius Sprendimą priėmė, neįvykdęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) įtvirtintų reikalavimų.

Teismo vertinimu, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje, 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) ir Tvarkos112 punkte įtvirtintos taisyklės yra skirtos užtikrinti nuosavybės teises atkuriančio piliečio teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikti savo paaiškinimus dėl priimamo sprendimo ir priimti objektyvų sprendimą, todėl jos negali būti vertinamos kaip formalios.

Remiantis nustatytomis faktinėms aplinkybėms, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgus į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą, Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas sprendimas Nr. 38S-57-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. G.“ naikinamas, nustačius, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio nuostatas, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. ginčo šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį, o kompetentingam viešojo administravimo subjektui sukuriama pareiga iš naujo spręsti dėl asmens teisių ir pareigų.

Nustatyta, kad NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 38VĮ-410-(14.38.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ fiziniam asmeniui (pareiškėjos sūnui D. G.) suteiktas naudotis 0,79 ha ploto žemės sklypas Nr. 445 (2 t., b. l. 191–193). Šis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LŽF) sąrašą ir yra pažymėtas NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 38VĮ-135-(14.38.2.) patvirtintame šios kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane (2 t., b. l. 194, 200). Atsižvelgus į NŽT Anykščių skyriaus 2020 m. spalio 16 d. rašto Nr. 38PD-28-14.38.9.) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“ 6 punktą (1 t. b. l. 165), kitus rašytinius duomenis, daroma išvada, kad valstybinės žemės 0,79 ha ploto žemės sklypas Nr. 445 Utenos AVA 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 16-1014 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plane buvo nurodytas kaip žemės sklypas Nr. 503-7. Pažymėtina, kad NŽT Anykščių skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 38VĮ-1565-(14.38.2.) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano duomenimis, teritorija, į kurią patenka žemės sklypas Nr. 503-7, pažymėta kaip anksčiau patvirtiname žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės atkūrimui (1 t., b. l. 106–107).

Atsižvelgus į tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija) 1 dalį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba, teismas nepasisakys dėl P. G. teisės atkurti nuosavybės teises į aukščiau nurodytą žemės sklypą ir į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Be to, P. G. prašė, kad tuo atveju, jeigu neįmanoma sugrąžinti žemės natūra, atnaujinti terminą pateikti prašymą už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų (1 t., b. l. 2).

NŽT Anykščių skyrius, atsiliepime pasisakydamas dėl nurodyto pareiškėjos prašymo, nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje iki 2012 m. vasario 1 d., buvo nustatyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisiu atkūrimo, o jeigu pilietis iki šios datos nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. NŽT Anykščių skyrius tvirtino, kad P. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo keitimo. Be to, NŽT Anykščių skyrius pabrėžė, kad tik Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra nurodyti atvejai, kada piliečiams, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujinamas, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra kitų teisės normų, suteikiančių teismui teisę atnaujinti praleistus kitus terminus. NŽT Anykščių skyrius pažymėjo, kad P. G. buvo parduota teisė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančios 3,48 ha žemės, o Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis reglamentuoja piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., teisę iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo (1 t., b. l. 35).

Seimas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. VIII-1150, kuriuo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi. Ši dalis nauja redakcija buvo išdėstyta, Seimui 2019 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1925. Nauja redakcija išdėstyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie buvusio savininko valdytos žemės buvimo vietą, daroma išvada, kad P. G. nepriskirtina piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., kategorijai. Be to, atsižvelgus į tai, kad tik įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti, kurie įstatymu nustatyti terminai gali būti atnaujinami, ir į tai, kad teismui suteikta teisė atnaujinti tik dėl svarbių priežasčių praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus, pareiškėjos skundo prašomosios dalies 2 punkte suformuluotas reikalavimas atnaujinti nurodytą terminą nėra teisiškai pagrįstas, todėl atmetamas.

Pareiškėja prašė priteisti turėtas išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis įpareigoja suinteresuotą proceso šalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti raštu prašymą dėl išlaidų atlyginimo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjos prašymo priteisti turėtas išlaidas nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos P. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 38S-57-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. G.“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.