Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių .

N. Z. buvo kaltinama tuo, kad 2008 m. spalio 16 d., apie 17 val., Vilniaus r., Avižienių k., (duomenys neskelbtini) sodo teritorijoje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė L. M. grėbliu vieną kartą per galvą ir du kartus per rankas, tuo padarė viršugalvio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairio peties sąnario srityje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apeliaciniu skundu privati kaltintoja L. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendį dalyje dėl N. Z. išteisinimo ir jos atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, paskirti jai bausmę sankcijos ribose bei tenkinti civilinį ieškinį.

Su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes išteisinus N. Z., netiesiogiai teigiama, kad ji yra melagė ir siekia apkalbėti nekaltą, be to liko nenagrinėtas jos civilinis ieškinys ir neatlygintos proceso išlaidos, nors iš tikro dėl neteisėtų N. Z. veiksmų ji patyrė didelę materialinę ir moralinę žalą.

N. Z. yra jos kaimynė. Morališkai jai daug kainavo apsispręsti ar kreiptis į teismą su kaltinimais, žinant, kad prašo patraukti atsakomybėn senyvo amžiaus žmogų, o paskyrus kriminalinę bausmę jai tektų atlyginti ir materialinę žalą. Tačiau apsisprendimą nulėmė N. Z. nuolatinis smurtas, šmeižtai ir įžeidinėjimai, šeimos žeminimas. Todėl jai svarbu ne N. Z. skirtinos bausmės griežtumas, kiek tai, kad N. Z. suprantama kalba būtų pasakyta, kad taip elgtis su ja negalima.

Mano, kad teismo išvados dalyje dėl N. Z. išteisinimo yra nepagrįstos ir neteisėtos, išteisinamosios nuosprendžio dalies atžvilgiu motyvacija netinkama, teismas klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

Išteisinamoji nuosprendžio dalis grindžiama motyvais, kad nėra galimybių pašalinti abejonių ir prieštaravimų tarp N. Z. ir L. M. parodymų, nepaneigtos aplinkybės, kad L. M. galėjo būti grėbliu netyčia sužalota tuo metu, kai pati stengėsi jį atimti iš N. Z.. Tokia teismo išvada jos manymu absurdiška ir vienareikšmiškai priimta ginant N. Z. interesus byloje. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuolat jautė teisėjos ir N. Z. gynėjos psichologinį spaudimą, buvo tiesiogiai kaltinama dėl smulkmenų (ne va tai jai buvo gaila, kad kaimynė pasirinks nuo jos liepos nukritusių lapų, kurie yra beverčiai) negerbianti seno žmogaus. Tačiau senyvas amžius neatleidžia žmogaus nuo atsakomybės už nusikaltimų darymą, todėl N. Z., sužalojusi ją, turi už tai atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisme ne kartą tvirtino, kad už grėblio ji pati neėmė, jo atimti nesistengė. Tą patvirtino N. G., ir pati N. Z., kai į jos gynėjos klausimą, ar tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas, ar tik žodinis konfliktas, N. Z. atsakė, „<>tik žodinis konfliktas, fizinio kontakto nebuvo, ji negalėjo būti sužalota", kai tuo tarpu duodama parodymus dėl priešinio kaltinimo, jau kaip nukentėjusioji, ji teigė, kad fizinis kontaktas vis dėl to buvo ir ji netgi pati patyrė sužalojimų. Jos manymu, teigti, kad ji pati ne va tai griebė už grėblio ir susistumdymo metu buvau sužalota, N. Z. sakyti pamokė jos gynėja, kad išvengti atsakomybės.

Nesutinka su teismo nuomone, kad N. G. parodymai vertintini kritiškai, nes būdama vienos iš konflikto dalyvių artima giminaite gali būti suinteresuota bylos baigtimi, tuo tarpu N. Z. tvirtina konflikto metu šios liudytojos iš viso nebuvus. Tai yra visiška netiesa. Tiek teismo posėdžių metu, tiek iškart po įvykio tvirtino, kad jų konfliktą jo dukra tikrai matė, ji netgi policiją iškvietė. Šios liudytojos buvimas užfiksuotas ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu apklausiama policijos pareigūnų N. Z. neteigė, kad liudininkų nebuvo, o paprasčiausiai apie tai išvis nekalbėjo (b.l. 10). Pagal vidinę nuosprendžio logiką skundžiamoje dalyje išeina, jog teismas laiko, kad įrodyti nusikaltimą nesant pašalinių stebėtojų neįmanoma, nors byloje pakanka kitų įrodymų, pagrindžiančių N. Z. kaltę.

Nors nuosprendyje tai tiesiogiai ir nenurodyta, ji supranta, kad N. Z. išteisinimą dėl smurto nulėmė jos pačios paaiškinimai, kurie beje, yra prieštaringi, ir liudytoju apklausto F. K. parodymai. F. K., kaip nurodoma nuosprendyje, teigia, kad tarp jos ir kaltinamosios tą vakarą buvo tik žodinis konfliktas, kad nuolatinių konfliktų iniciatorė buvo ji. Teismas iš šių ir kaltinamosios N. Z. parodymų padarė išvadą, kad ji pradėjo konfliktą ir kad buvo sužalota netyčia tuo metu, kai N. Z. nuo jos gynėsi. Tuo tarpu jos manymu, dėl liudytojo F. K. parodymų objektyvumo kyla daug abejonių, kadangi labai abejotina, ar jis tikrai matė konfliktą. Pirmiausia, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio Maišiagalos policijos nuovados nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 10,11), yra užfiksuotas vienintelis asmuo, matęs įvykį - tai N. G.. Antra, teismo posėdžio protokole yra užfiksuotas pačios N. Z. teiginys, kad liudininkų, mačiusių įvykį nėra. Apie liudininkus ji prabilo tik pareiškusi priešinį skundą po to, kai nepavyko bylos užbaigti taikos sutartimi. Todėl šio liudininko parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip neobjektyvūs. Be to, teismas šioje dalyje neanalizavo N. Z. paaiškinimų, kurie, jos nuomone, yra nenuoseklūs, netgi, prieštaringi.

Tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas, ar tik žodinis konfliktas, N. Z. atsakė, „<> tik žodinis konfliktas, fizinio kontakto nebuvo, ji negalėjo būti sužalota". Kai tuo tarpu duodama parodymus dėl priešinio kaltinimo, jau kaip nukentėjusioji, ji teigiė, kad fizinis kontaktas vis dėl to buvo ir ji netgi pati patyrė sužalojimų. Tačiau teismas į šiuos prieštaringus parodymus nekreipė dėmesio ir netgi priešingai, priėmė išteisinamąjį nuosprendį N. Z. atžvilgiu.

Be to N. Z. kaltę įrodo ir jos pačios atsiprašymas teismo posėdžio metu. Jos manymu, nekaltas žmogus niekada viešai neatsiprašinės už tai, ko nepadarė. Tuo tarpu N. Z. akivaizdžiai jautėsi kalta ir tai viešai pripažino.

Teismas turėjo sistemiškai vertinti jos parodymus, teismo med. specialisto išvados, liudytojos N. G. parodymų kontekste. Jos parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privati kaltintoja- nukentėjusioji L. M. prašė patenkinti jos skundą, išteisintoji N. Z. ir jos gynėja prašė skundą atmesti.

Privačios kaltintojos- nukentėjusiosios L. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo N. Z. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas.

Apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio išvados grindžiamos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad byloje nėra pakankamai pagrįstų, patikimų įrodymų, patvirtinančių išteisintosios N. Z. kaltumą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo L. M. .

Privati kaltintoja-nukentėjusioji L. M. prašydama patraukti N. Z. baudžiamojon atsakomybėn dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nurodė, kad N. Z. 2008-10-16 apie 17 val . Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) gatvėje tarpusavio konflikto metu ją sužalojo suduodama grėbliu vieną kartą per galvą ir du kartus per rankas, tuo padarė viršugalvio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruvoa dešiniame žaste, kairio peties sąnario srityje ( b.l. 114-115). Tą patvirtino liudytoja jos duktė N. G. (b.l.115-116).

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu N. Z. neigė savo kaltę dėl L. M. kūno sužalojimo padarymo, neigė sudavusi jos nurodytomis aplinkybėmis. Savo parodymuose ji parodė, kad jai begrėbiant lapus ją užpuolė L. M. šaukdama, kad tai jos teritorija. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Iš jos rankų L. M. stvėrė grėblį ir jį traukė, jos susistumdė. Betraukiant iš jos grėblį ji parkrito ant akmenų ir susimušė kairią kelią. Besigrumiant ji L. M. nesudavė. Konflikto metu L. M. dukters nebuvo. Konfliktą matė statybininkai (b.l.115-116).

Liudytojas F. K. patvirtino, kad 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais statė N. Z. tvorą. Vos ne kasdien vykdavo konfliktai tarp L. M. ir N. Z.. Į ginčus įsiveldavo ir L. M. duktė N. G.. Minėto konflikto dieną močiutė grėbė lapus nuo kelio prie savo tvoros, vėliau išgirdo didelį triukšmą, abi moterys viena ant kitos šaukė. Mušantis jų nematė (b.l.123).

Tai, kad aptariamo įvykio metu buvo sužalota privati kaltintoja L. M. patvirtina specialisto išvada Nr. G 5101/08(01), kuria nustatytas višugalvio dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvos dešiniame žaste, kairio peties sąnario srityje, veikiant kietu buku daiktu, galimai 2008-10-16 (b.l.4).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad aptariamu laiku ir vietoje įvyko konfliktas tarp privačios kaltintojos L. M. ir išteisintosios N. Z., tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad privačiai kaltintojai L. M. nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą padarė išteisintoji N. Z. tyčiniais veiksmais. Iš bylos įrodymų yra žinoma, kad tarp privačios kaltintojos L. M. ir išteisintosios N. Z. vyksta konfliktai nuo 1990 metų, todėl tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinė instancija , vertindama aptariamo konflikto pasekmes, negali besąlygiškai remtis šalių parodymais dėl įvykio aplinkybių bei tų šalių artimųjų parodymais, šiuo konkrečiu atveju privačios kaltintojos L. M. dukros N. G. parodymais, jei jų nepatvirtina kiti byloje nustatyti įrodymai. Nagrinėjamu atveju , įvertinus byloje surinktus įrodymus, apeliacinė instancija , kaip ir pirmos instancijos teismas, daro išvadą, kad privati kaltintoja L. M. buvo sužalota , tačiau įrodymų, kad tai tyčia padare išteisintoji N. Z. , byloje nėra. Byloej nėra nuneigta išteisintosios N. Z. versija, kad privati kaltintoja L. M. galėjo susižaloti, kai bandė atimti iš jos- N. Z. rankų grėblį, dėl ko jos susistumdė ir to susistumdymo metu L. M. galėjo kliūti jos rankose turėtu grėbliu., padarant byloje nustatytus sužalojimus , nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatą. Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas, pagrįstai pripažinęs , jog nėra įrodymų apie išteisintosios N. Z. tyčią sužaloti L. M.. Asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitam asmeniui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo tik tada, kai jo veikoje yra nustatoma tyčia tokiai veikai padaryti, tai nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.

A. L. M. P. skundo argumentai dėl išteisintosios N. Z. parodymų netikslumo, jos atsiprašymo vertinimo , prašant tai vertinti kaip kaltės pripažinimą, nesant kaltę patvirtinančių patikimų įrodymų , yra atmestini, nes tokie apeliantės samprotavimai yra tik prielaidų pobūdžio.

Įvertinus aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti N. Z., kaip nepadarius jai inkriminuojamos veikos yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.1 d.1 p., nutarė :

atmesti privačios kaltintojos L. M. apeliacinį skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.