Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-731-113-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
1A-731-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00440-08-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Nukentėjusysis
Z. S. N., I. N., M. N.
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-731-113/2011

Teisėjas Mindaugas Martinaitis Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00440-08-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nukentėjusiajai Z. S. N.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,nuteistojo gynėjoms advokatėms N. F. ir Svetlanai Baracevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros, nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N., M. N. atstovo advokato bei nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. J. atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždraudžiant jam prisiartinti prie nukentėjusiųjų I. N., Z. S. N. ir M. N.. A. J. taipogi įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-06-08 iki 2008-06-10 bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008-06-10 iki 2008-06-17. Iš A. J. nukentėjusiojo M. N. naudai priteista 1509,70 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios I. N. naudai priteista 1600 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios Z. S. N. naudai priteista 1300 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl 2008-04-11 veikos A. J. išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 187 str. 2 d.

Dėl nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11, 2008-05-21, nuo 2008-05-21 iki 2008-05-25 ir 2008-05-27 veikų, numatytų BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d., A. J. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas: jis 2008-06-07, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), įėjęs į gyvenamojo namo pirmame aukšte esančią virtuvę, kurioje buvo Z. S. N., mosuodamas rankomis, šaukdamas grasino jai, jog papjaus pastarosios sūnų M. N., papjaus jo mažamečius vaikus, susprogdins namą, smogė kairės rankos alkūne į viryklės keramikinį dangtį, dėl to šis įskilo, dešinės rankos kumščiu jis toliau daužė viryklės dangtį, kol susižalojo ranką. Tuoj po to jis su kairiąja ranka prispaudęs Z. S. N. prie virtuvinės spintelės, sukeldamas jai fizinį skausmą, sakydamas „šituo krauju aš prisiekiu, kad visus išžudysiu ir pakasiu, M. nužudysiu pirmą“, laikydamas dešinėje rankoje serviravimo peilį, kraują valė į Z. S. N. rūbus. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis numetė peilį ir, paėmęs medinę pjaustymo lentelę, vėl pradėjo daužyti viryklės dangtį, sugadindamas 2080 Lt vertės viryklę, po to išėjęs į namo kiemą su akmeniu išdaužė M. N. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1509,70 Lt vertės priekinį stiklą.

A. J. taip pat nuteistas už tai, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką: jis 2008-06-08, apie 14.06 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo išdaužimo tarp jo ir I. N. metu, gyvenamojo namo kieme buvusiai I. N. grasino, jog nužudys pastarosios vyrą M. N., papjaus du jų mažamečius vaikus, susprogdins namą. M. N., išgirdęs kieme vykstantį konfliktą, pro gyvenamojo namo antro aukšto langą bandė raminti A. J.. Tačiau šis, pamatęs M. N., tuoj pat iš garažo paėmęs signalines raketas ir grasindamas susidoroti, 4 kartus taikydamas į M. N., iššovė į gyvenamąjį namą, taip apgadino gyvenamojo namo stogą, antro aukšto kambarį ir padarė Z. S. N. 1507 Lt turtinę žalą, I. N. 2890 Lt turtinę žalą, o M. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. J. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d., 187 str. 2 d. tuo, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, bei sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės: laikotarpiu nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11, (duomenys neskelbtini), vykstant nuolatiniams konfliktams dėl turto padalinimo tarp jo ir buvusios sugyventinės Z. S. N., grasindamas susprogdinti, padegti Z. S. N. priklausantį turtą, nužudyti pastarąją bei jos šeimos narius – I. N., M. N., mažametes G. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, 2008-04-11, laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 05.00 val., padegė ir sudegino Z. S. N. priklausantį 15000 Lt vertės mobilųjį namelį „Ovation“ bei jame buvusius 3000 Lt vertės daiktus. A. J., padegdamas mobilųjį namelį ir jį visiškai sudegindamas, suvokė, kad dėl šio gaisro užsidegs šalia, tai yra vieno metro atstumu, stovintis gyvenamasis namas, dalinės nuosavybės teise priklausantis A. J. bei Z. S. N., bei suvokė, kad dėl sukelto gaisro gali nukentėti padegtame name miegoję I. N., M. N. ir mažametės jų dukros, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti ir taip padarė Z. S. N. 18000 Lt turtinę žalą.

A. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. tuo, kad jis 2008-05-21, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), anksčiau įvykdęs žmogaus terorizavimą ir sunaikinęs svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, įėjęs į namo svetainę, kurioje buvo Z. S. N., prieš tai sąmoningai užrakinęs namo cokolinio aukšto durų bei garažo vartų spynas, atjungęs elektros laidus nuo vandens padavimo siurblio, dėl to į šildymo sistemą nepateko vanduo, bet neišjungęs dujinio katilo, kuris kaisdamas be vandens galėjo sprogti ar kilti gaisras, pagrasino, kad „viskas čia mano, kad viskas išlėks į orą“, tai yra pagrasino susprogdinti namą bei taip nužudyti jame gyvenančius žmones: Z. S. N., I. N., M. N., mažametes G. N. ir G. N..

A. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d. tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas: laikotarpiu nuo 2008-05-21 iki 2008-05-25, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), anksčiau įvykdęs žmogaus terorizavimą ir sunaikinęs svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, pagrasino Z. S. N., kad „liko gyventi du mėnesiai, ateis musulmonai, uzbekai ir sutvarkys“, tai yra nužudys ar sunkiai sutrikdys jos sveikatą.

A. J. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. tuo, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką: 2008-05-27, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), anksčiau įvykdęs žmogaus terorizavimą, grasinęs nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir sunaikinęs svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl galėjo nukentėti žmonės, įėjęs į namo virtuvę, kurioje buvo Z. S. N., prieš tai sąmoningai pakeitęs namo cokolinio aukšto durų bei garažo vartų spynas, jas užrakinęs, užsukęs ir iš šildymo sistemos išleidęs vandenį, bet neišjungęs dujinio katilo, kuris kaisdamas be vandens galėjo sprogti ar kilti gaisras, pagrasino, kad „namas išlėks į orą“, tai yra pagrasino susprogdinti namą bei taip nužudyti jame gyvenančius žmones: Z. S. N., I. N., M. N., mažametes G. N. ir G. N..

Šalies argumentai

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pritaikęs BK 75 str., atidėjo bausmės vykdymą A. J. ir įpareigojo jį gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos. Tačiau pagal BK 75 str. 2 d. teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų. Nei BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų sąraše, nei BK 67 str. 2 d. įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių sąraše nėra numatyta įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos, o BK nuostatos nenumato galimybės, atidedant bausmės vykdymą, skirti BK 75 str. 2 d. nenumatytų įpareigojimų. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N., M. N. atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalimi, kuria A. J. išteisintas dėl dalies nusikalstamų veikų, manantis, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o teisminio bylos nagrinėjimo metu jo kaltė dėl visų veikų buvo visiškai įrodyta, taip pat nesutinkantis su teismo nustatytu atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, manantis, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai.

Apeliantas nurodo, kad A. J. išteisintas skirtingais pagrindais – dėl 2008-04-11 veikos A. J. išteisintas, kadangi, teismo nuomone, neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 2 d., 187 str. 2 d., o dėl nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11, 2008-05-21, nuo 2008-05-21 iki 2008-05-25 ir 2008-05-27 padarytų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d. ir 2 d., pastarasis išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gimo požymių. Apelianto nuomone, išteisinimą grindžiant skirtingais BPK nurodytais pagrindais, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje turėjo būti pateikti atskiri išsamūs motyvai dėl kaltinamojo nekaltumo ir dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos nebuvimo. Šiuo atveju teismas nuosprendyje BPK numatytus skirtingus išteisinimo pagrindus įvertino kartu, nuosprendyje nepateikti jokie motyvai, kodėl dalies A. J. padarytų nusikalstamų veikų teismas nelaiko nusikalstamomis, be to, nebuvo išsamiai išanalizuoti A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodai ir jo kaltę patvirtinantys ar šalinantys įrodymai.

Dėl svetimo turto sunaikinimo apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad be nukentėjusiųjų parodymų, nėra objektyvių įrodymų apie padarytą nusikalstamą veiką, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio by­los nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei padarė šiems įrodymams prieštaraujančią išvadą dėl A. J. nekaltumo. Pirma, 2009-08-05 antstolė L. N. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodoma, kad buvo prašoma nustatyti kelionės maršruto nuo (duomenys neskelbtini), iki Šalčininkų pasienio kontrolės punkto Pamūrės kaime, Šalčininkų rajone, atstumą. Antstolė nustatė, kad atstumas yra 353 km. Šį maršrutą automobiliu „Ford Escort“ nuvažiavo per 3 val. ir 48 min., nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, tai yra neviršijant leistino greičio. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau teismas į šį rašytinį įrodymą visiškai neatsižvelgė. 2009-08-05 antstolės L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad A. J. kaltinamajame akte nurodytu laiku galėjo padegti nukentėjusiajai Z. S. N. priklausantį turtą bei tą pačią dieną per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Antra, liudytojas V. G. nurodė, jog gaisro, kurio metu sunaikintas Z. S. N. pri­klausantis turtas, židinys buvo mobiliojo namelio viduje. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas patvir­tino, kad yra galimybių, jog priemonė gaisrui sukelti buvo padėta, kaip šiuo atveju, 02.30 val., ir tik 04.30 val. galimas gaisro kilimas. Pareigūnas patvirtino, kad yra visokių kombinuotų užtaisų gaisrui sukelti, tačiau šiuo atveju įvykio vietoje įtartinų daiktų nerado, nes gaisro židinio vieta buvo labai stipriai sudegusi ir tyčia padėtos priemonės gaisrui sukelti gaisro metu galėjo sudegti. Trečia, nukentėjusieji Z. S. N., I. N. ir M. N. patvirtino, kad A. J. ne kartą grasino sudeginti ir susprogdinti namus, nužudyti nukentėjusiuosius ir galiausiai dalį savo grasinimų įvykdė. Pažymėtina, kad A. J. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuomet jis, panaudodamas pirotechnines priemones, grasino nukentėjusiesiems, apgadino jų turtą, o M. N. sutrikdė sveikatą. Be to, nukentėjusioji I. N. nurodė, kad A. J. po gaisro prašė perduoti Z. S. N., kad ši jam atiduotų 4-ių kambarių butą, esantį Klaipėdoje, o priešingu atveju, „bus blogiau, nei su nameliu“. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad A. J. kaltė dėl svetimo turto sunaikinimo grindžiama tik nukentėjusiųjų spėjimais, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų I. N. ir M. N., gaisro metu buvusių namuose, parodymai atitinka liudytojų parodymus, o taip pat ir objektyvius įrodymus, susijusius su gaisru. Nukentėjusioji I. N. nurodė, kad 2008-04-10, apie 23.00 val., ji su vaikais ėjo miegoti ir tuo metu prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paliktas A. J. priklausęs automobilis „Volga“, o prie namo laikomas šuo buvo uždarytas voljere. I. N. taip pat nurodė, kad jai pastebėjus gaisrą, minėto automobilio prie namo nebebuvo, o šuo buvo paleistas iš voljero ir lakstė kieme. Nukentėjusysis M. N. taip pat nurodė, kad 2008-04-11, apie 00.30 val., grįžęs namo, matė prie namo stovintį A. J. automobilį, taip pat, kad prie namo laikomas šuo uždarytas į voljerą. Liudytojas S. K. parodė, kad 2008-04-11, 04.30 val., besiruošdamas į žvejybą, pamatė dūmus, rūkstančius iš kaimynės Z. S. N. kiemo, o priėjęs arčiau pamatė, jog dega mobilusis namelis. Šis liudytojas nurodė, kad įspėti kaimynų apie gaisrą negalėjo, nes bijojo šuns, lakstančio kieme, todėl kreipėsi pagalbos į kaimyną A. N.. Liudytojas A. N. taipogi patvirtino, kad kaimynų kieme laikomas šuo gaisro metu buvo paleistas iš voljero ir lakstė kieme. Akivaizdu, kad Z. S. N. priklausantį namelį galėjo padegti tik nuteistasis, kadangi jo vieno vairuojamas automobilis prieš gaisrą buvo pastebėtas prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), be to, tik nuteistasis galėjo nesibaimindamas paleisti šunį iš voljero (I. N. ir M. N. teigia, kad nepaleido šuns nakčiai, Z. S. N. įvykio metu buvo išvykusi). Taigi pirmosios instancijos teismo motyvai, jog A. J. kaltė dėl padegimo grindžiama tik spėjimais, yra nepagrįsti. Ketvirta, nors liudytoja N. U. parodė, kad A. J. 2008-04-11 naktį buvo kartu su ja, o apie 03.45 val. išvyko į Baltarusiją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši liudytoja yra nuteistojo sugyventinė, todėl jos paaiškinimus, naudingus A. J., būtina vertinti itin kritiškai, atsižvelgiant į jos ryšius su nuteistuoju bei byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į prieš tai minėtus įrodymus, atstovo nuomone, akivaizdu, kad N. U., siekdama padėti sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė šiam naudingus parodymus. Akivaizdu, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. kaltę dėl šio nusikaltimo.

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir žmogaus terorizavimo atstovas advokatas nurodo, kad teismo sprendimas išteisinti A. J. nepagrįstas. Nors teismas nuosprendyje dėl įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę, nepasisako, tačiau nuteistojo kaltė dėl minėtų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta. Dėl terorizavimo laikotarpiu nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11 apeliantas mano, jog nuteistojo kaltę patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai, taip pat tai, kad dalį savo grasinimų A. J. realiai įvykdė ir, panaudodamas pirotechnines priemones, ne tik terorizavo ir grasino nukentėjusiesiems, bet ir apgadino jų turtą, sutrikdė M. N. sveikatą. Nepaisant to, kad pagal dalį Z. S. N. pateiktų pareiškimų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, šie pareiškimai, skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, taipogi laikytini A. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji bijojo nuteistojo grasinimų, todėl kreipėsi pagalbos į teisėsaugos institucijas, siekė užkirsti kelią tolimesniems grasinimams bei galimam jų įgyvendi­nimui. Pažymėtina, kad asmuo, prieš kurį nusikalstami veiksmai nebuvo atlikti, nepagrįstai kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, rizikuoja būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl pareiškimų policijai rašymas, nesant tam pagrindo, būtų nelogiškas. Nuteistojo kaltę dėl 2008-05-21 žmogaus terorizavimo, apelianto manymu, patvirtina nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N., M. N. parodymai, taip pat liudytojo S. V. parodymai. Pažymėtina, kad jokio pagrindo abejoti šiais parodymais nebuvo nustatyta. Nuteistojo tvirtinimas, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, laikytinas jo bandymu išvengti baudžia­mosios atsakomybės. Nors tarp A. J. ir Z. S. N. yra nesutarimų dėl turto pasidalinimo, A. J. ginčus, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, bando spręsti pavartodamas psichinę, o taip pat ir fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius. Dėl grasinimo laikotarpiu nuo 2008-05-21 iki 2008-05-25 atstovas advokatas nurodo, kad A. J. kaltę dėl šio epizodo patvirtina nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N., M. N. parodymai, nukentėjusiosios Z. S. N. 2008-05-24 skundas Klaipėdos rajono policijos komisariatui. Šiuo atveju taipogi nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais. Dėl 2008-05-27 terorizavimo apeliantas nurodo, kad nuteistojo kaltę dėl šio epizodo patvirtina Z. S. N., I. N., M. N. parodymai, Z. S. N. 2008-05-27 pareiškimas Klaipėdos rajono policijos komisariatui, PVM sąskaita-faktūra, patvirtinanti 915 Lt išlaidas šildymo katilo remontui, iš dalies liudytojo P. D. ir paties nuteistojo parodymai, kad vandens tiekimo atjungimas į veikiantį dujinį katilą nesukelia jokių nei­giamų pasekmių, nes dujinis katilas yra visiškai automatizuotas ir savaime išsijungia. Šiuo atveju pažymėti­na, kad A. J. neneigia užsukęs ir iš šildymo sistemos išleidęs vandenį, bet neišjungęs dujinio katilo, tačiau nurodo, jog neigiamų pasekmių tai nesukelia. Vertinant nuteistojo veiksmus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jo tikslas buvo nukentėjusiųjų įbauginimas, ir nukentėjusieji, nebūdami šildymo katilų priežiūros specia­listai, dėl nuteistojo išsakytų grasinimų ir vėlesnių veiksmų patikėjo, jog gali būti sukeltas sprogimas.

Šalies argumentai

Dėl civilinių ieškinių apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nėra aiškių motyvų dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių patenkinimo, atsižvelgiant į dalinį A. J. išteisinimą. Apeliantas mano, kad pripažinus nuteistąjį A. J. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, būtų pagrindas didinti ir nukentėjusiųjų civilinių ieškinių tenkinimo apimtį, t. y. tenkinti juos visiškai. Dėl Z. S. N. patirtos turtinės žalos apeliantas nurodo, kad 2008-04-11 sunaikinto Z. S. N. priklausiusio mobiliojo namelio vertė yra 15000 Lt, jame buvusių daiktų vertė 3000 Lt, tai iš viso padaryta 18000 Lt turtinė žala. 2008-04-11 A. J. sukelto gaisro metu ne tik sudegintas mobilusis namelis, bet ir apgadintas namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apgadinto namo remontą savo lėšomis apmokėjo Z. S. N., todėl jai priteistina kompensacija už jos apmokėtus remonto darbus bei medžiagas – 11073,47 Lt. 2008-06-08 signalinėmis raketomis apgadinto stogo ir pastogės apgadinimų ištaisymo darbai ir medžiagos sudaro 1507 Lt. 2008-06-07 sudaužytos elektrinės plytelės vertė 2080 Lt. 2008-06-07 krauju suteptų Z. S. N. rūbų vertė 100 Lt. Antstolio G. K. 2008-06-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti nuostoliai –A. J. išlaužtų ir suskaldytų miegamojo durų vertė 1000 Lt, išimtų 6 spynų vertė iš viso 600 Lt, spynų įdėjimo darbų vertė 300 Lt, sugadintų dėl užrašų priveržimo durų vertė 1000 Lt, sulaužyto VIASAT blokelio remonto vertė 80 Lt, sudaužytos vazos vertė 228 Lt. Be to, 398 Lt sumokėta už antstolio paslaugas. Taigi Z. S. N. patyrė 3606 Lt nuostolių. Išdaužytos garažo sienos ir šildymo sistemos remonto vertė 500 Lt. Dėl kaltinamojo veiksmų pablogėjus sveikatai, nukentėjusioji patyrė 718 Lt gydymosi išlaidų. Iš viso Z. S. N. dėl A. J. veiksmų patyrė 37584,47 Lt turtinę žalą. Dėl M. N. patirtos turtinės žalos apeliantas nurodo, kad 2008-06-07 išdaužto automobilio „Mercedes Benz“ stiklo bei jo pakeitimo darbų vertė 1509,70 Lt. Dėl I. N. patirtos turtinės žalos apeliantas nurodo, kad 2008-06-08 dėl apšaudymo signalinėmis raketomis sugadinto turto vertė 2890 Lt (270 Lt vertės naktinės užuolaidos, 120 Lt patalynės dėžė, 1000 Lt vertės laminatas, grindų apvadai, 500 Lt vertės sugadinto laminato keitimo darbai, 300 Lt vertės lubų bei lango apdailos darbai, 700 Lt vertės lango stiklo paketas).

Dėl neturtinės žalos atstovas advokatas aiškina, jog vertinant nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus. Pirma, A. J. atliktų nusikalstamų veikų pasekmės nukentėjusiesiems yra itin sunkios, kadangi kaltinamasis grasino pasikėsinti į svarbiausias nukentėjusiųjų vertybes – sveikatą bei gyvybę, taip pat grasino atlikti nusikalstamas veikas prieš mažametes. Be to, kaltinamasis ne tik grasino nukentėjusiesiems, bet ir savo veiksmais parodė, jog jo grasinimai gali būti realiai įvykdyti, o tai stipriai padidino nukentėjusiųjų patirtą sukrėtimą. Pažymi, kad nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos pasekmės yra ilgalaikės – A. J. netei­sėtus veiksmus prieš nukentėjusiuosius atliko per ilgą laiko tarpą, kelis kartus buvo sukelta reali grėsmė nukentėjusiųjų gyvybei ir sveikatai. Akivaizdu, jog tokiomis sąlygomis patirto streso nukentėjusieji negalės pamiršti ilgą laiką. Antra, visus neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiuosius kaltinamasis atliko tyčia, suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai, kad dėl jo veiksmų nukentėjusieji gali būti ne tik išgąsdinti, bet gali atsirasti ir daug sunkesnių padarinių. Trečia, kaltinamajam priklauso nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis yra darbingas, todėl jo turtinė padėtis yra gera ir negali būti pagrindas mažinti nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Ketvirta, kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala yra didelė, iš viso sudaro 11884,17 Lt, o tai sudaro pagrindą priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Penkta, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų nuolatinį terorizavimą, jų patirtą stresą ir baimę, į atliktų veikų pastovumą, prašomos priteisti neturtinės žalos kompensacijos visiškai atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Atstovo advokato nuomone, net pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikus nepakeistą, Klaipėdos rajono apylinkės teismas neteisingai nustatė nukentėjusiesiems priteistinas turtinės ir neturtinės žalos kompensacijas. Pirma, Klaipėdos rajono apylinkės teismas neįvertino to, kad dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių A. J. pripažintas kaltu, nukentėjusieji patyrė ypatingai neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, šiuos neigiamus išgyvenimus labai sustiprino tai, kad nuteistasis grasino susidoroti ne tik su Z. S. N., I. N. ir M. N., bet ir su mažametėmis G. N. ir G. N., A. J. vartojamas psichinis smurtas buvo nuolatinis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos kompensacijos yra akivaizdžiai per mažos ir turėtų būti padidintos. Antra, Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nors ir nuteisė A. J. už epizodą, kuomet nuteistasis grasino nukentėjusiajai Z. S. N. bei kumščiu ir medine lentele sudaužė kaitlentę, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad „iš kaltinamojo priteisiama 500 Lt už sugadintą orkaitės dangtį, kadangi į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad orkaitės negalima remontuoti, bei informacija apie remonto kaštus“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. J. sudaužė ne orkaitės dangtį, o elektrinės viryklės kaitlentę, kuri yra pagaminta iš stiklo, sudavus smūgius ranka ir lentele, kaitlentė suskilo, todėl visa viryklė nebegali būti naudojama pagal paskirtį. Taigi iš nuteistojo priteistina visa elektrinės viryklės vertė – 2080 Lt. Pažymėtina, kad nors teismas nurodo, jog įrodymai apie sugadinto turto remonto galimybę nepateikti, pats teismas bylos nagrinėjimo metu papildomų įrodymų nereikalavo, todėl ši ieškinio dalis nebuvo papildomai įrodinėjama.

Atstovas advokatas taip pat nurodo, jog šioje byloje buvo pateikti įrodymai dėl nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų, tačiau nuosprendyje dėl šių išlaidų, net pripažinus A. J. kaltu, visiškai nepasisakoma ir net dalis šių išlaidų nebuvo priteista nukentėjusiųjų naudai, taip buvo pažeisti BPK 106 str. 2 d. reikalavimai.

Šalies argumentai

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalį dėl A. J. išteisinimo ir civilinių ieškinių dalinio patenkinimo, nuteisti A. J. dėl visų jam inkriminuotų veikų ir visiškai tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, nukentėjusiųjų naudai priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo iš dalies nesutinkantis su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžiu, jo nuomone, nuosprendžio dalis dėl 2008-06-07 įvykio nėra logiška ir pagrįsta. Teismas nepagristai konstatavo, kad jis, A. J., siekdamas smurtu išspręsti tarpusavio nesutarimus su Z. S. N. dėl bendrai įgyto turto padalijimo, o taipogi norėdamas įbauginti ir kitus name gyvenančius asmenis, veikė agresyviai ir priešiškai nusiteikęs, kad jis 2008-06-07 tyčia sudaužė elektrinės viryklės dangtį bei peiliu grasino nukentėjusiajai susidoroti, t. y. papjauti, taipogi išsakė analogiškus grasinimus ir kitiems šeimos nariams, išėjęs į namo kiemą, tyčia metė akmenį į nukentėjusiojo M. N. automobilį ir išdaužė priekinio lanko stiklą, siekdamas paveikti nukentėjusiuosius. Teismas tokias savo išvadas grindė nukentėjusiųjų Z. S. N. ir M. N. bei liudytojo R. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, pažyma apie sugadinto turto vertę. Tačiau teismas visiškai nemotyvuotai atmetė jo, A. J., parodymus apie šį įvykį, išsamiai neištyrė aplinkybių, kurios prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams ir galėjo iš esmės paveikti teismo išvadą, netinkamai įvertino įrodymus, teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Nuteistojo teigimu, 2008-06-07 konfliktas tarp jo ir Z. S. N. kilo ne dėl turto padalijimo ir ne dėl priežasčių, kurias Z. S. N. nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Jis dirbdamas garaže susižeidė ranką ir, turėdamas tikslą aptvarstyti kraujuojančią žaizdą, nuėjo į virtuvę. Z. S. N. taip pat atėjo į virtuvę, pradėjo triukšmauti, priekaištauti, kad gyvendamas su kita moterimi, jis prarado teisę čia gyventi ir naudotis turtu, grasino išvaryti jį be nieko, barėsi. Prasidėjus eiliniam konfliktui tarp jo ir Z. S. N., į jį nesikišo M. N. ir I. N., jie tuo metu buvo antrame namo aukšte, kuriame gyvena be jo leidimo ar sutikimo. Teisme jie parodė, kad tiesiogiai nestebėjo konflikto ir nematė, kas virtuvėje sudaužė viryklės dangtį ir kas išdaužė automobilio priekinį stiklą. Tas faktas, kad M. N. ir I. N. nesikišo į konfliktą, apelianto nuomone, suteikia pakankamą pagrindą teigti, kad tai buvo eilinis barnis, kuriame niekas neįžvelgė realiai gresiančio pavojaus sveikatai, gyvybei ar turtui. Be to, A. J. teigimu, teismas nevertino to, kad jis buvo sužalotas, jam bėgo kraujas ir skaudėjo ranka, kad jam reikėjo kuo skubiau sutvarstyti žaizdą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistajam akivaizdu, kad Z. S. N. ir jos šeimos narių parodymai negali būti pripažinti neabejotinais. 2008-06-07 įvykio vietos apžiūros protokolas ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolas surašyti jam nedalyvaujant, todėl jie ir kiti nuosprendyje nurodyti dokumentai negali būti pripažinti objektyviais įrodymais, jie nepatvirtino, kad užfiksuoti turtiniai nuostoliai yra jo, A. J., neteisėtos veikos rezultatas. Dėl šio epizodo niekas neparodė, kad patalpoje jis dėvėjo pirštines, kad po incidento pasiliko virtuvėje bei naikino konflikto pėdsakus, todėl logiškai negalima paaiškinti, kodėl ant nusikaltimo įrankio, t. y. ant serviravimo peilio, kurį neva jis laikė dešinėje rankoje, nėra jo pirštų arba rankos pėdsakų. Ant viryklės dangčio taip pat nebuvo rasta ne tik pirštų, rankos pėdsakų, bet nerastas ir jo, A. J., kraujas. Tai, nuteistojo nuomone, suteikia pagrindą vertinti nukentėjusiosios Z. S. N. paaiškinimus kritiškai. Jo kraujo pėdsakas ant Z. S. N. drabužių liudija, kad jis gynėsi nuo užpuolimo. Teismas nevertino jo paaiškinimų, kad pati Z. S. N. provokavo konfliktą, elgėsi agresyviai, to, kad jai teigti, kad jis vartojo prieš ją smurtą, buvo naudinga, nes ji siekia jį įkalinti ir palikti be nieko. Teismas nevertino, kad nuo 2007 m. vasario jis, A. J., negyveno kartu su Z. S. N., bet ji nesiekė civilinio proceso tvarka išspręsti turtinius klausimus. Z. S. N. nuolat jį žemindavo, jis nuolat buvo varomas iš namų. Apelianto teigimu, per visą nurodomą konflikto laikotarpį nė vienas asmuo nenukentėjo nuo jo fiziškai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pagrindas jo bijoti. Nesuprantama, kodėl byloje nebuvo apklausta paštininkė, kuri neva 2008-06-07 atnešė jam šaukimą, neva tapusį konflikto priežastimi, įrodymų apie šaukimo įteikimą byloje nėra. Teismas tiesiog ignoravo jo parodymus, kad Z. S. N. išprovokavo konfliktą, pati būdama labai susijaudinusi, inscenizavo nusikaltimo pėdsakus. Kad Z. S. N. galėjo taip elgtis, patvirtina nuolatiniai jos grasinimai bei melagingi įskundimai. Pasak nuteistojo, teismas nepašalino visų kilusių prieštaravimų, jų netraktavo jo naudai.

Pasak nuteistojo, dėl 2008-06-08 įvykio apkaltinamajame nuosprendyje atmesti visi jo ir jo gynėjų argumentai ir be jokių motyvų remiamasi vien kaltinimo įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje cituojami nukentėjusiųjų Z. S. N., M. N., I. N. parodymai, nors nė vienas liudytojas, tarp jų ir kaimynai, nepatvirtino, kad 2008-06-08 ar anksčiau jis, A. J., grasino nužudyti, susprogdinti ar kitaip baugino nukentėjusiuosius. Nuosprendis grindžiamas tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi nukentėjusiųjų suinteresuotumas apkaltinti jį yra akivaizdus. Teiginys, kad nukentėjusieji buvo nuolatinėje baimės būsenoje, yra nepagrįstas, nes jie nesikreipė į teismą dėl turto padalijimo, nors policija, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Z. S. N. skundų, ne kartą nurodė, kad jai reikia kreiptis į teismą. Apelianto manymu, taip ji veikia sąmoningai, nes turėtų dalintis turtu, bet ne toks jos tikslas. Kadangi turėdama visas galimybes kreiptis į teismą, Z. S. N. to nepadarė, abejotina, kad ji buvo nuolatinėje baimės būsenoje ir sistemingai terorizuojama, taip pat abejotina, kad baimės būsenoje buvo I. N. ir M. N., nes galėdami gyventi savo nuosavame bute Klaipėdoje, jie gyveno name (duomenys neskelbtini), be vieno iš savininkų – jo, A. J., – leidimo ir sutikimo. Logiška, kad stengdamasi inicijuoti šios baudžiamosios bylos pradėjimą, Z. S. N. pati jį provokavo, klastojo įrodymus, kad jis negalėtų pretenduoti į lygias turto dalis. Be to, pasak nuteistojo, teismas neištyrė, kodėl jis, A. J., 2008-06-08 elgėsi neprognozuojamai ir gyvenamojo namo kieme pradėjo šaudyti raketomis. Akivaizdu, kad jis buvo išprovokuotas taip elgtis, nes M. N. pavartojo prieš jį smurtą, jis buvo šoke. Logiška, kad jis nesistengė sugadinti jam priklausantį turtą bei sužaloti kitų asmenų sveikatą, o raketa į namą pataikė atsitiktinai. Pažymėtina, kad raketa tiesiogiai jokios žalos M. N. sveikatai nepadarė. M. N. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta dėl ypatingai neatsargių nukentėjusiojo veiksmų gesinant nukritusią raketą. Todėl apeliantui kyla pagrįstos abejonės dėl jo veiksmų vertinimo ir kvalifikavimo teisingumo. Akivaizdu, kad nebuvo jokio vienašališko bauginimo ar terorizavimo, jis ir nukentėjusieji buvo nuolatinio konflikto būsenoje. Jis niekada neterorizavo ir neturėjo tikslo terorizuoti ar bauginti nukentėjusiuosius, jis pats buvo bauginamas Z. S. N. ir M. N., kurie užvaldė jam priklausantį turtą ir grasino pasodinti jį į kalėjimą, jei jis neišeis iš namų. Todėl, apelianto teigimu, jo elgesys neteisingai kvalifikuotas pagal BK 145 str. 2 d.

Nuteistasis nurodo, jog teisme dėl sveikatos būklės nebuvo apklaustas liudytojas R. P., todėl niekas jam negalėjo užduoti klausimu dėl jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie 2008-06-07 ir 2008-06-08 įvykius. Teismas pripažino R. P. parodymus neabejotinais, tačiau nevertino to, kad R. P. pakartojo M. N. žodžius apie įvykius. Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad kartu su M. N. prieš jį, A. J., savavaldžiavo – 2008-06-08 atėmė iš jo raktus nuo automobilio ir vėliau paliko automobilį be priežiūros, o ne perdavė policijos pareigūnams, iš automobilio buvo pavogti jo asmeniniai daiktai. Todėl, apelianto manymu, neištyrus minėtų aplinkybių, negalima R. P. parodymų laikyti absoliučiai neabejotinais, jie taip pat turi būti vertinami kritiškai, nes apklausos metu jis turėjo pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

A. J. nuomone, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai akivaizdžiai rodo jų ketinimus praturtėti jo sąskaita. Tai patvirtina nepagrįstai dideli neva patirtos žalos dydžiai.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. ir 2 d., ir jį dėl šių veikų išteisinti, Z. S. N., M. N. ir I. N. civilinius ieškinius atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokuroras prašo Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovo advokato ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra.

Nuteistojo gynėjos advokatės prašo nuteistojo ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas.

Nukentėjusiųjų atstovo advokato ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria A. J. buvo išteisintas pagal BK 145 str. 1 d., 2 d., 187 str. 2 d.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas ginčija A. J. išteisinimą, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o teisminio bylos nagrinėjimo metu jo kaltė dėl visų veikų buvo visiškai įrodyta, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. išteisino dėl dalies nusikalstamų veikų. Nors apeliantas yra teisus, teigdamas, jog išteisinimą grindžiant skirtingais BPK nurodytais pagrindais, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje turėjo būti pateikti atskiri išsamūs motyvai dėl kaltinamojo nekaltumo ir dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos nebuvimo, o šiuo atveju teismas nuosprendyje skirtingus išteisinimo pagrindus įvertino kartu, nepateikė jokių motyvų, kodėl dalies A. J. padarytų nusikalstamų veikų teismas nelaiko nusikalstamomis, be to, nebuvo išsamiai išanalizuoti A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodai ir jo kaltę patvirtinantys ar šalinantys įrodymai, tai nesudaro pagrindo naikinti nuosprendžio dalies dėl A. J. išteisinimo ir priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl A. J. išteisinimo pagal BK 145 str. 2 d., 187 str. 2 d., o nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisminio by­los nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams prieštaraujančią išvadą dėl A. J. išteisinimo, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu vertinimu, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę pagal BK 145 str. 2 d., t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11 terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, šis A. J. pareikštas kaltinimas yra deklaratyvus, pagrįstas prielaidomis, nenurodytos jokios konkrečios terorizavimo aplinkybės. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo kaltę patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai, taip pat tai, kad dalį savo grasinimų A. J. realiai įvykdė ir, panaudodamas pirotechnines priemones, ne tik terorizavo ir grasino nukentėjusiesiems, bet ir apgadino jų turtą, sutrikdė M. N. sveikatą. Byloje nukentėjusieji nenurodė jokių konkrečių jų terorizavimo laikotarpiu nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11 aplinkybių. Tai, kad A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. už 2008-06-08 padarytą veiką, savaime nesudaro jokio pagrindo jį taip pat pripažinti kaltu ir nuteisti už analogišką veiką, tik jau padarytą laikotarpiu nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11. Taip pat negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad nukentėjusiosios Z. S. N. minėtu laikotarpiu rašyti pareiškimai policijai taipogi laikytini A. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais, jie patvirtina, kad nukentėjusioji bijojo nuteistojo grasinimų, todėl kreipėsi pagalbos į teisėsaugos institucijas, siekė užkirsti kelią tolimesniems grasinimams bei galimam jų įgyvendi­nimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šių pareiškimų buvo priimti sprendimai, ikiteisminis tyrimas jų pagrindu nebuvo pradėtas. Atsižvelgiant į tai, A. J. teisingai išteisintas pagal BK 145 str. 2 d. dėl terorizavimo laikotarpiu nuo 2007-04-19 iki 2008-04-11, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytai pozicijai, kad byloje nesurinkta A. J. kaltę dėl BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo patvirtinančių duomenų, kad nukentėjusieji ir liudytoja J. V. išsakė tik spėliones ir prielaidas dėl A. J. galbūt padaryto nusikaltimo, jų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde aptarti duomenys (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt.) nepatvirtina, kad būtent A. J. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatytas tik gaisro faktas, o ne jį sukėlęs asmuo. Tai, kad, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, A. J. kaltinime nurodytu laiku galėjo padegti nukentėjusiajai Z. S. N. priklausantį mobilųjį namelį prieš išvažiuodamas į Baltarusiją, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad būtent jis taip ir padarė. A. J. nuteisimas pagal BK 145 str. 2 d. už 2008-06-08 padarytą veiką (žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką), kaip ir anksčiau minėta, savaime nesudaro jokio pagrindo jį pripažinti kaltu ir dėl 2008-04-11 įvykio, kai sudegė Z. S. N. priklausantis mobilusis namelis. Kaip liudytojas apklaustas pareigūnas V. G. davė parodymus apie gaisro kilimo aplinkybes, nurodė, kad mobilusis namelis sudegė dėl išorinio pašalinio ugnies šaltinio, t. y. buvo padegtas, liudytojai S. K., A. N. davė parodymus apie tai, kada ir kaip pastebėjo gaisrą, tačiau nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad 2008-04-10 vakare ar vėliau, nakties metu, būtų matę po namo teritoriją vaikščiojantį A. J. ar išvykstantį iš jos automobiliu „Volga“. Liudytoja N. U., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai teigė, kad A. J. 2008-04-10 iš jos namų išvažiavo dirbti į jai priklausantį garažą Dubysos g., apie 16 val. ji pati nuvažiavo pas jį į garažą, jie abu sugrįžo prie jos namų su savais automobiliais, vieną automobilį paliko prie namų, o su kitu abu išvažiavo apsipirkti, apie 20 val. sugrįžo į jos namus, A. J. pasiruošė kelionei ir nuėjo miegoti. A. J. turėjo automobilį „Volga“, paprastai jį laikydavo namo kieme, (duomenys neskelbtini), bet 2008-04-07 ar 2008-04-08, tikslios datos neprisimena, bet keletą dienų prieš išvažiavimą į Baltarusiją, A. J. tą automobilį pastatė jai priklausančiame garaže, esančiame netoli Mokyklos g., Klaipėdoje, nes norėjo jį parduoti, sprendimas parduoti buvo priimtas 2008 m. balandžio pirmomis dienomis. Tokie N. U. parodymai sutampa su A. J. taip pat nuosekliai viso proceso metu pateikiama versija, kad jis gaisro išvakarėse, t. y. 2008-04-10 (duomenys neskelbtini) esančiame name nesilankė, naktį iš 2008-04-10 į 2008-04-11 taip pat ten nebuvo nuvykęs, jo automobilis „Volga“ jau stovėjo N. U. garaže, nes jį norėjo parduoti. Taigi šiuo atveju nukentėjusiųjų parodymai, kad 2008-04-10 vakare A. J. buvo (duomenys neskelbtini), apie 23 val. jo jau nebuvo, tik kieme stovėjo paliktas jam priklausęs automobilis „Volga“, o pastebėjus gaisrą, minėto automobilio prie namo nebebuvo, prieštarauja liudytojos N. U. ir A. J. parodymams. Atsižvelgus į A. J. ir nukentėjusiųjų ilgą laiką besitęsiančius konfliktiškus santykius, apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų, kai jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, negalima. Ta aplinkybė, kad, pastebėjus gaisrą, kieme lakstė prieš tai voljere buvęs uždarytas šuo, nėra A. J. kaltės pagal BK 187 str. 2 d. įrodymas. Nors kaip liudytoja apklausta J. V. parodė, kad kai po 2008-04-11 įvykio paklausė A. J., ką šis padarė, juk galėjo sudeginti žmones, jis atsakė, kad gali būti ir blogiau, iš pokalbio ji suprato, kad tai A. J. sukėlė gaisrą, teismas teisingai įvertino šiuos parodymus ir pagrįstai jų nepripažino A. J. kaltės pagal BK 187 str. 2 d. įrodymu, nes ši liudytoja išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę apie pokalbį su A. J. – pati paaiškino, kad jis tiesiogiai taip nepasakė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad J. V. yra nukentėjusiosios I. N. motina, todėl galėjo pateikti subjektyvų įvykio aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Šiuo atveju buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, išnaudotos visos išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo galimybės, bet nepavyko pašalinti abejonių ir prieštaravimų. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o šiuo atveju byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių A. J. dalyvavimą BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padaryme, jis teisėtai ir pagrįstai išteisintas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nesurinkta duomenų, kad A. J. 2008-05-21, taip pat laikotarpiu nuo 2008-05-21 iki 2008-05-25, 2008-05-27 padarė BK 145 str. 1 d. ir 2 d. numatytas veikas, ir pagrįstai A. J. išteisino tuo pagrindu, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas klysta teigdamas, jog nuteistojo kaltę dėl 2008-05-21 žmogaus terorizavimo patvirtina nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N., M. N. parodymai, taip pat liudytojo S. V. parodymai, jog nėra jokio pagrindo abejoti šiais parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik viena Z. S. N. parodė 2008-05-21 girdėjusi A. J. grasinimą, t. y. kad jis įėjęs į namo svetainę, kurioje ji buvo viena, pagrasino, kad „viskas čia mano, viskas išlėks į orą“. Byloje daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos Z. S. N. parodymus, daugiau nė vienas iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų nenurodė 2008-05-21 girdėję minėtą A. J. grasinimą. Pats nuteistasis viso proceso metu neigė grasinęs Z. S. N.. Esant tokiai situacijai, kai nukentėjusiosios Z. S. N. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, atsižvelgus į tai, kad Z. S. N. yra buvusi A. J. sugyventinė, kad tarp jų susiklostę konfliktiniai santykiai, remtis vien jos parodymais negalima. Tokie veiksmai, kaip namo cokolinio aukšto durų bei garažo vartų spynų užrakinimas, elektros laido atjungimas nuo vandens padavimo siurblio, kai dėl to į šildymo sistemą negalėjo patekti vanduo, dujinio katilo neišjungimas, patys savaime nesudaro nusikalstamos veikos požymio, neparodo siekio įbauginti žmogų. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad dujinis katilas kaisdamas be vandens galėjo sprogti ar kilti gaisras, tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida, byloje surinkti ir ištirti įrodymai tą prielaidą paneigia – kaip liudytojas apklaustas Z. S. N. ir A. J. gyvenamajame name dujinį katilą sumontavusios firmos atstovas P. D., susipažinęs su dujinio katilo naudojimo instrukcija, patvirtino, kad tai tikrai neįvyktų, kad katilas yra visiškai modernus, automatizuotas ir be vandens, įkaitęs iki tam tikros temperatūros, pats išsijungtų, tą patį teigė ir A. J., pati Z. S. N. parodė, kad dujų nutekėjimo į patalpą nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad A. J. 2008-05-21 padarė nusikalstamą veiką. Apelianto teiginys, kad A. J. kaltę dėl BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo laikotarpiu nuo 2008-05-21 iki 2008-05-25 patvirtina nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N., M. N. parodymai, nukentėjusiosios Z. S. N. 2008-05-24 skundas Klaipėdos rajono policijos komisariatui, neatitinka tikrovės. Kaltinimas šios veikos padarymu pagrįstas vien tik Z. S. N. parodymais, kiti nukentėjusieji teigė patys negirdėję A. J. grasinimo minėtu laikotarpiu. Pats A. J. visąlaik neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. J. laikotarpiu nuo 2008-05-21 iki 2008-05-25 padarė nusikalstamą veiką. Kaltinimas A. J. dėl terorizavimo 2008-05-27 taip pat pagrįstas vien tik Z. S. N. parodymais, daugiau jokių duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, byloje nėra, todėl teisingai pripažinta, kad A. J. 2008-05-27 nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Visiškai nepagrįstai nukentėjusiųjų atstovas nurodo, kad nuteistojo kaltę dėl 2008-05-27 terorizavimo patvirtina 2008-06-19 PVM sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad katilo remonto darbai kainavo 915 Lt. Visų pirma, A. J. nebuvo pareikštas kaltinamas dėl dujinio katilo sugadinimo. Antra, pati Z. S. N. parodė, kad UAB „Junkvila“ meistrai remontavo katilo lauko daviklį, kuris buvo sugadintas gaisro metu, kai degė mobilusis namelis, taip pat suremontavo katilo dujų vožtuvo valdymo bloką, sugadintą, kaip ji mano, 2008-06-08 (t. 2, b. l. 4), byloje esančiame UAB „Junkvila“ surašytame dujinio katilo remonto akte nurodyta, kad dujiniam katilui, eksploatuojamam (duomenys neskelbtini), dėl gaisro padarinių buvo pakeistas dujų vožtuvo valdymo blokas ir lauko daviklis (t. 2, b. l. 9). Iš šių duomenų akivaizdu, kad katilo sugadinimo negalima sieti su 2008-05-27 data.

Dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria A. J. buvo nuteistas pagal BK 145 str. 1 d., 2 d.

Nors nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, nurodo, jog teismo išvados pagrįstos neišsamiai, šališkai ištirtais bei neteisingai įvertintais įrodymais, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su tuo sutikti bei suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad A. J. 2008-06-07 grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, t. y. įvykdė BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį kaltinimą pagrindžiančius įrodymus, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetą. Teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. J. kaltės padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Teismas išsamiai išanalizavo nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų Z. S. N., M. N. parodymais. Z. S. N. jau 2008-06-07 protokole – pareiškime nurodė esmines įvykio aplinkybes, viso proceso metu ji davė analogiškus, nuoseklius, išsamius parodymus, jos parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (nukentėjusiojo M. N. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose ir jų prieduose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Nuteistojo A. J. parodymai, priešingai, nebuvo nuoseklūs, aiškūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nurodė skirtingas įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 54, 102–103; t. 6, b. l. 28–29). Išanalizavus nuteistojo parodymus viso proceso metu, yra pagrindas manyti, kad jis kiekvienąkart apklausiamas derino savo parodymus prie tuo metu byloje buvusių duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai A. J. parodymus įvertino kaip prieštaraujančius visai kitai įrodomajai medžiagai, neatitinkančius tikrovės ir jais nesirėmė nuosprendyje. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia savo subjektyvią įvykio aplinkybių interpretaciją, dėsto savo subjektyvų situacijos vertinimą, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Tai, kad nuo peilio, viryklės paviršiaus nebuvo paimti pirštų antspaudai, ant viryklės paviršaus nerastas jo kraujas, neapklausta paštininkė, atnešusi šaukimą į apklausą, nesudaro pagrindo kitaip spręsti A. J. kaltės klausimą, byloje ir taip yra pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, įrodyta, kad A. J. grasino nužudyti Z. S. N. ir jos šeimos narius, šis grasinimas buvo toks, kad Z. S. N. jį suvokė kaip realų pavojų savo ir šeimos narių gyvybėms, ji pagal aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis gali savo grasinimą realiai įgyvendinti, išsakydamas grasinimą nužudyti, A. J. siekė įbauginti Z. S. N. ir suprato, kad ji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Todėl jis yra teisingai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl šio nusikaltimo padarymo.

Nuteistasis taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 145 str. 2 d. už 2008-06-08 padarytą veiką. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų I. N., Z. S. N., M. N. parodymais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo jais netikėti ir nesiremti, nes jie buvo nuoseklūs, aiškūs viso proceso metu, patvirtina, papildo vieni kitus, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines įvykio aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Nuteistojo A. J. versija, kad jis negrasino I. N. nužudyti jos šeimos narius, susprogdinti namą, jis buvo išprovokuotas paleisti signalines raketas, nes M. N. pavartojo prieš jį smurtą, jis buvo šoke, paneigiama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad 2008-06-08 padaryta jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 2 d. kaip žmogaus terorizavimas. Byloje dėl šios veikos surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2008-06-08 A. J. I. N. grasino nužudyti jos vyrą M. N., papjauti du jų mažamečius vaikus, susprogdinti namą, šis grasinimas buvo toks, kad I. N. ir kiti jį girdėję nukentėjusieji suvokė jį kaip realų pavojų jų gyvybėms, jie pagal įvykio aplinkybes (į namą, taikydamas į name prie lango stovėjusį M. N., nuteistasis leido signalines raketas) turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis gali savo grasinimą realiai įgyvendinti, išsakydamas grasinimą, A. J. siekė įbauginti nukentėjusiuosius (jo paties teigimu, siekė išgąsdinti M. N.) ir suprato, kad jie turėjo pakankamą pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nustatytas tokias faktines aplinkybes A. J. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., nes pagal BK 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai grasinama susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką sistemiškai, tam tikrą laiką. A. J. veikoje šis požymis nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo veika perkvalifikuotina iš BK 145 str. 2 d. į BK 145 str. 1 d., skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Perkvalifikavus nuteistojo veiką, iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo už šią veiką klausimas. Kolegija, skirdama A. J. bausmę už 2008-06-08 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi. Atsižvelgiama į tai, kad A. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, priskiriamą nusikaltimams, pavojingiems žmogaus sveikatai ir gyvybei, įvertinama nuteistojo asmenybė, tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, tačiau prieš dieną padaręs analogišką nusikaltimą, nusikaltimu buvo padaryta ir turtinė žala, nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais duomenimis, mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas A. J. parinkus griežčiausią iš BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės atėmimą – ir nustačius artimą šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui jos dydį – 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 145 str. 1 d. už 2008-06-07 padarytą veiką, ir galutinė subendrinta bausmė A. J. skirtina laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Sprendžiant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgiama į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą – jame prokuratūra visiškai teisingai pastebi, kad nuteistajam, atidėjus bausmės vykdymą, buvo paskirtas BK nenumatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų. Atsižvelgiant į tai, A. J. taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, paskiriant BK 67 str. 2 d. 8 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N. ir M. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Dėl civilinių ieškinių

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš nuteistojo A. J. nukentėjusiosios Z. S. N. naudai priteista 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. N. ir I. N. naudai priteista po 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas nesutinka su nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos kompensacijų dydžiais, prašo jų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė, išsamiai ir tinkamai savo sprendimą motyvavo. Teismas atsižvelgė ir aptarė visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priešingai nei nurodo nukentėjusiųjų atstovas, įvertino visas su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nukentėjusiųjų naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nelaikytini pažeidžiančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jie realiai pamatuoti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymo dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių padidinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiosios Z. S. N. naudai priteista 1300 Lt turtinės žalos atlyginimo (500 Lt už sugadintą viryklės paviršių ir 900 Lt už apgadintą namo fasadą ir pastogę). Nukentėjusiųjų atstovas teisingai pastebi, kad teismas netinkamai išsprendė šį klausimą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis 2008-06-07 veika sugadino nukentėjusiajai priklausančią 2080 Lt vertės viryklę. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl viryklės paviršiaus sudaužymo viryklė nebeveikia, nebetinka naudojimui, pasak Z. S. N., viryklės pataisymas kainuotų apie 2000 Lt, bet nebūtų garantijos, kad ji veiktų. Byloje esantis viryklės pirkimo kvitas patvirtina, kad viryklė Z. S. N. kainavo 2080 Lt (t. 2, b. l. 47). Taigi teismui nebuvo pagrindo nukentėjusiajai priteisti mažesnę patirtos turtinės žalos dėl viryklės sugadinimo sumą, negu ji prašė. Civiliniame ieškinyje Z. S. N. nurodė, kad dėl 2008-06-08 įvykio stogo ir pastogės pakalimo darbai ir medžiagos jai kainavo 1507 Lt. Teismas už tai jai priteisė 900 Lt turtinės žalos atlyginimo. Tačiau byloje esantis AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie nuostolių atlyginimą patvirtina, kad Z. S. N. AB „Lietuvos draudimas“ 2008-07-25 išmokėjo 1507 Lt sumą (t. 6, b. l. 109). Taigi priteisti žalos atlyginimą už stogo ir pastogės pakalimo darbus ir medžiagas nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, ir skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu, iš nuteistojo A. J. nukentėjusiajai Z. S. N. priteisto turtinės žalos atlyginimo sumą padidinant iki 2080 Lt.

Skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai išsprendė ir nukentėjusiajai I. N. padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad nuteistasis 2008-06-08 veika I. N. padarė 2890 Lt turtinę žalą, tačiau jai priteisė tik 1600 Lt turtinės žalos atlyginimo. I. N. viso proceso metu teigė, kad jai A. J. 2008-06-08 veika padarė 2890 Lt turtinę žalą, ta pati padarytos turtinės žalos suma nurodyta ir pareikštame civiliniame ieškinyje (nurodyta, kas konkrečiai buvo apgadinta, šią žalą sudarančios sumos). Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl jai padarytos turtinės žalos, juolab, kad jos nurodytas sugadintų daiktų ir dėl to patirtų nuostolių įvertinimas yra realus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl iš nuteistojo A. J. nukentėjusiajai I. N. priteista turtinės žalos atlyginimo suma didintina iki 2890 Lt.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje buvo pateikti įrodymai dėl nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų, tačiau nuosprendyje dėl šių išlaidų, net pripažinus A. J. kaltu, visiškai nepasisakoma ir net dalis šių išlaidų nebuvo priteista nukentėjusiųjų naudai, taip buvo pažeisti BPK 106 str. 2 d. reikalavimai. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito (t. 5, b. l. 16) matyti, kad Z. S. N. už atstovavimą advokatui sumokėjo 3630 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, o buvo kaltinamas šešių nusikaltimų padarymu, Z. S. N. naudai iš nuteistojo priteisia 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. J. 2008-06-08 veiką perkvalifikuoti iš BK 145 str. 2 d. į BK 145 str. 1 d. ir pagal BK 145 str. 1 d. paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 145 str. 1 d. už 2008-06-07 veiką, ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą A. J. atidėti 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir paskiriant BK 67 str. 2 d. 8 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų Zitos S. N., I. N. ir M. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Nukentėjusiosios Z. S. N. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 2080 Lt.

Nukentėjusiosios I. N. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 2890 Lt.

Iš nuteistojo A. J. nukentėjusiosios Z. S. N. naudai priteisti 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Dalius JocysSavinijus Katauskas