Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 59, 60, 62), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 1, 10), byla nagrinėtina proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 26 d. patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN nuo 2008 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2019 m. vasario 22 d. (b. l. 2). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, motyvas dėl galimai neteisėtų veiksmų nenutrūkstamumo, nelaikytinas teisiškai reikšmingu, nes pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį ieškinio senaties terminas taikomas ir esant tęstiniam pažeidimui. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2016 m. vasario 21 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 26 d., nes byloje vertinamas ir pareiškėjo procesinis dokumentas „Atsikirtimas į APN atsiliepimą“, išsiųstas 2019 m. balandžio 9 d.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylą pateikė duomenis (b. l. 14), kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 8-ą būrį 2-ą miegamąjį (7-asis lokalinis sektorius), kurio plotas 62,12 kv. m., yra įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,106 kv. m. gyvenamojo ploto;

Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą atsakovo nurodytų aplinkybių (vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto) neginčijo, skunde tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m. laisvas plotas. Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog nustatant vienam asmeniui tekusią ploto normą turi būti skaičiuojamas tik laisvas plotas, todėl pareiškėjo argumentai apie jam tekusio laisvo ploto neužtikrinimą atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bylos duomenis vertintina, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.

Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkama dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta, žiemos sezonu nebuvo užtikrinta 18-22 oC oro temperatūra, neveikė ventiliacija, buvo apipelijusios ir aptrupėjusios sienos, daug buitinių parazitų.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, vėdinimui, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 25 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.).

Atsakovas į bylą pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., ir 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų periodinių patikrinimų aktus (b. l. 16-19, 20-22; toliau – ir Patikrinimo aktai), taip pat Laisvės atėmimo vietos periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimyną (toliau – ir Klausimynas; b. l. 23-31), kuris pasirašytas Alytaus visuomenės sveikatos centro pareigūnų, užpildytas tikrinant ir 7-o lokalinio sektoriaus patalpas. Patikrinimo aktuose ir Klausimyne konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (įrengti atidaromi langai arba mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; Klausimyno 13 p.), kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio (Klausimyno 31 p., 32 p.), kad patikrinimų metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta (nematyti nariuotakojų, graužikų ar akivaizdžių jų buvimo pėdsakų; Klausimyno 5 p.). Teismas neturi pagrindo į bylą pateiktais oficialiais dokumentais, t. y. Patikrinimo aktais, Klausimynu, netikėti, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Minėti Patikrinimo aktai ir Klausimyno duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių, buitinių parazitų (tarakonų), patalpų vėdinimas per langus nepažeidė Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimų.

Patikrinimo aktuose ir Klausimyne konstatuojama, kad patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai, kad laisvės atėmimo vietos vadovas yra nustatęs laisvės atėmimo vietos gyvenamųjų patalpų valymo tvarką (Klausimyno 28 p.). Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpose buvusio pelėsio negali būti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais.

Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog patalpose buvo netinkamas apšvietimas, netinkama oro temperatūra, buvo buitinių parazitų (tarakonų), nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortą dėl nurodomų aplinkybių, be to, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Įvertinus aplinkybę, kad reikalavimui taikytas ieškinio senaties terminas, pareiškėjui nepageidaujant dalyvauti teismo posėdyje, teismui nėra galimybės nurodytų aplinkybių patikslinti, todėl tokie teiginiai laikytini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, konstatuojama, kad žema (1,2 m. aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų dėl nesudarytų sąlygų privatumui (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018; EŽTT bylą G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; bylą A. M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tualetai sanitarinėse patalpose yra atskirti ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kiekviena kabina turi duris ir pateikė į bylą sanitarinio mazgo įrengimą patvirtinančias fotonuotraukas (b. l. 44-45).

Pareiškėjas aplinkybės dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nedetalizavo, nėra aišku, kokį atitvėrimą jis laiko netinkamu, atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo, teikdamas procesinį dokumentą „Atsikirtimas į APN atsiliepimą“ neginčijo. Pagal pareiškėjo pateiktus abstrakčius ir deklaratyvius argumentus nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Dėl sanitarinių patalpų aprūpinimo inventoriumi.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis įrengimų sanitariniuose mazguose, prausyklose kranai buvo netinkami (sodo).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovas nurodė (b. l. 61), kad 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai ir 1 pisuaras, ginčo laikotarpiu gyveno iki 157 nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė, kad 6-iais klozetais ir 1-u pisuaru naudojosi 200 žmonių. Pagal atsakovo pateiktus duomenis 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo būti 13 klozetų ir pisuarų, galiojant Galiojančioms normoms, turėjo būti nuo 10 - 11 klozetų arba pisuarų. Todėl konstatuotina, kad esant tiek atsakovo tiek pareiškėjo nurodytam nuteistųjų, kurie naudojosi 7-ame lokalinio sektoriaus sanitariniais įrenginiais, skaičiui Normos ir Galiojančios normos buvo pažeidžiamos.

Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kodėl prausyklose įrengti vandens kranai, jo nuomone, buvo netinkami, kokiu būdu jų įrengimas galėjo pažeisti pareiškėjo teises ar teisės aktų nuostatas. Klausimyno (b. l. 23-31) 10 punkte konstatuojama, kad patalpose esantys įrenginiai (įranga) techniškai tvarkingi (veikiantys, nesulūžę). Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos pasireiškimo fakto dėl prausyklose įrengtų vandens kranų, konstatavimui.

Dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjo teigimu, 7-asis lokalinis sektorius yra virš suvirinimo bei tekinimo cecho, todėl darbo metu gyvenamosiose patalpose jaučiasi didelė vibracija, pro langus skverbiasi dūmai nuo propano bei tepalų. Taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo nesandarūs langų rėmai, išlūžinėjusios medinės grindys, prausyklose vanduo bėgo su rūdimis.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog virš VšĮ „Mūsų amatai“ priklausančių darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Vanduo tiekiamas centralizuotai iš UAB „Dzūkijos vandenys“, jis yra geros kokybės ir tinkamas vartoti. Klausimyno (b. l. 23-31) 7 punkte taip pat nurodoma, kad į laisvės atėmimo vietą tiekiamas geriamasis vanduo, Higienos normos HN 134:2015 6 punkto pažeidimo kontrolės metu nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nenurodė ir į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl dūmų gyvenamosiose patalpose, nesandarių langų, išlūžinėjusių grindų ar tekančio vandens su rūdimis jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas taip pat nenurodo, jog būtų prašęs perkelti jį į kitas patalpas, o pataiso namų administracija nebūtų tokio prašymo tenkinusi. Kreipimosi aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie nuteistiesiems sukeliamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie nepatogumai būtų pašalinti.

Dėl nurodytų argumentų, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl vibracijos, pro langus besiskverbiančių dūmų, nesandarių langų rėmai, išlūžinėjusių grindų, vandens su rūdimis, teismas laiko deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis, abstrakčiomis aplinkybėmis, pagal kurias nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos pasireiškimo fakto konstatvimui.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo žeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendradarbiavimo galimybių sumažėjimą, jaučia baimę, tačiau duomenų, patvirtinančių žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Iš atsakovo į bylą pateikto Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 42-43) matyti, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų (lėtinės ligos) yra pastoviai sekamas gydytojų, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, psichologinės paslaugos teikiamos nebuvo (Alytaus PN Psichologinės tarnybos pažyma; b. l. 50). Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje nustatytų Normų ir Galiojančių normų, reglamentuojančių būtiną įrangos kiekį sanitarinėse patalpose, pažeidimo (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepakankamo kiekio įrangos sanitarinėse patalpose) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo S. S. (S. S.) teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.