Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1-103 patvirtinta Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų nauja redakcija (minėta, toliau – ir Nuostatai), kuria pakeisti Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, patvirtinti Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimu T-148.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės argumentas, kad ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes nesudaryta sutartis dėl atliekų išvežimo ir ji nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, pripažįstamas nepagrįstu.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-148 1 punktu įvedė savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei šio sprendimo 2 punktu patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 patvirtinta nauja Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakcija bei 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-119 papildytas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-103 patvirtintų nuostatų 26.3 punktas (aktai paskelbti Pagėgių savivaldybės interneto tinklapyje www.pagegiai.lt). Nuostatų 4 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Pagėgių savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 21 punktas numato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui (kg/m²) – savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 1 priedas), padauginus iš patalpų bendrojo ploto (Nuostatų 21.1 punktas), o maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv. m. bendro ploto (Nuostatų 21. 1. 1 punktas).

Pagal Nuostatų 35-37 punktus, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėjimui. Mokėjimo pranešimas vietinės rinkliavos mokėtojui pateikiamas pagal Tauragės RATC registro duomenų bazėje turimą adresą.

Gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina, kad atsakovė savo gyvenamąją vietą nuo 2003 m. balandžio 30 d. yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Atsakovė išvykimą į Vokietiją nėra deklaravusi. Pareiškėjas mokėjimo pranešimus siuntė turto buvimo vietos adresu (2012-2013 metais) bei atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2014 metais, t. y. mokėjimo pranešimas atsakovei buvo pateiktas laikantis Nuostatų 37 punkto reikalavimų.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr.50/14693) patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2005 m. rugsėjo 13 d. priklauso pastatas – parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 251,33 kv. m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr.50/147133) patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2004 m. gruodžio 10 d. priklauso negyvenamoji patalpa – valgykla, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios plotas 286,76 kv. m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (registro Nr.50/104297) nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 9 d. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 47,44 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė nurodo nesutinkanti mokėti vietinę rinkliava, nes paminėtais turto objektais nesinaudoja, o pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2014 metais apdegė.

Nuostatų 26 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektą, jeigu: 26.1. nekilnojamasis turtas sudegęs, netinkamas gyventi ar fiziškai sunaikintas; 26.2. nekilnojamasis turtas neišlikęs, tačiau apskaitomas turto registre; 26.3. fizinis asmuo, turintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikia pažymą iš akcinės bendrovės LESTO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kwh.

Pagal Nuostatų 66 punktą, vietinės rinkliavos lengvatas nustato ir taiko Pagėgių savivaldybės taryba atskiru sprendimu.

Po pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, atsakovė 2015 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą Pagėgių savivaldybės administracijos direktorei dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo.

Pagėgių savivaldybės administracija teismui pateikė 2015 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. R2-1911, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, pritarta prašymui dėl atleidimo nuo mokesčio už 2015 metus, tačiau prašymui dėl atleidimo nuo mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepritarta. Teisiniu nepritarimo pagrindu nurodytas Nuostatų 26.3. punktas, numatantis, kad vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, turintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikę pažymą iš akcinės bendrovės LESTO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kwh, o šios pažymos pateikiamos mokestiniais metais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.

Atsisakymas taikyti vietinės rinkliavos lengvatą yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose, turto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, kas neatsiejama nuo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą. Galimas nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu ar naudojimasis šiuo turtu tik atitinkamu laiko tarpu, galėtų lemti lengvatos taikymą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kurių klausimą sprendžia kompetentingas viešojo administravimo subjektas, bet ne teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2157/2013, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2156/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-33/2015).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – maitinimo; (duomenys neskelbtini) – prekybos, (duomenys neskelbtini) – gyvenamoji (butų). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai Nr. 10018129, Nr. 10159062 bei Nr. 10209034 patvirtina, kad atsakovės nesumokėta vietinė rinkliava už aptartus maitinimo, prekybos bei gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 1 393,58 Eur. Remdamasis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 28,96 Eur prašymo surašymo ir pateikimo teismui išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 28,96 Eur sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2015 m. gegužės 11 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1047 bei 2015 m. gegužės 21 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 7321. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo vardu prašymą ruošė ir teikė advokatė Jurga Šakienė, atstovaujanti pareiškėją pagal teisinių paslaugų sutartį.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014 nurodė, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Nors pareiškėjo prašoma priteisti 28,96 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą (analogiškose pareiškėjo bylose pareiškėją atstovauja ta pati advokatė), pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, prašymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 konstatavo, kad paminėti argumentai yra reikšmingi ir pakankami nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį analogiškose bylose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas nežinomas pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 1 393,58 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 58 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas nežinomas) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.